Pinigai, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos skatinimo plano panaudota trečdalis lėšų

(atnaujinta 20:51 2020.09.18)
Per rugpjūčio mėnesį didžiausia lėšų dalis buvo panaudota vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Įgyvendinant Ekonomikos skatinimo plano priemones panaudota trečdalis lėšų, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Iš šio plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų šiuo metu panaudota 1,66 mlrd. eurų, o tai sudaro 33,7 proc.

Skaičiuojant tik ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 metais panaudojimą, iš viso jau panaudota 1,58 mlrd. eurų, arba 42 proc.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Siekiant antrojo plano tikslo — padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas — rugpjūčio mėnesį išmokėta 295,65 mln. eurų, t. y. 3,3 karto daugiau nei liepos mėnesį. Tai didžiausias lėšų panaudojimas per mėnesį nuo kovą prasidėjusio karantino.

Didžiausia lėšų dalis, ar 43,8 proc., per rugpjūčio mėnesį buvo panaudota įgyvendinant priemonę, skirtą vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti. Tada buvo išmokėta 129,52 mln. eurų.

Iš 1,2 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota 29 proc.

Neišieškoma mokestinių nepriemokų suma siekia 782 mln. eurų: fizinių, juridinių asmenų, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu yra daugiau nei 64 tūkst. Didžioji dalis, ar 89 proc., šių asmenų yra Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojai.

Remiantis šią savaitę paskelbtomis Finansų ministerijos prognozėmis, dėl šoko, susijusio su COVID-19 viruso pandemija, šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. — tai kur kas mažiau, nei buvo numatyta vasarą (7 proc.), o 2021 metais tikėtinas 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimas.  

Skaičiuojama, kad vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP galėtų augti vidutiniškai po 2,3 proc. per metus.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 5,3 proc. (377,1 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Penktadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3565 koronaviruso infekcijos atvejai. Šiuo metu serga 1283 žmonės, pasveiko 2181 žmogus. Nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 87 pacientai, sirgę COVID-19.

Tegai:
ekonomika
Dar šia tema
Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus ekonomikos atsigavimas
Finansų ministerija: ekonomika susitrauks mažiau, nei prognozuota
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Pinigai ir ginklai Maidanui — Lietuvos užsienio politikos kvintesencija
Vyras dirba, archyvinė nuotrauka

Darbo rinkos barometras: padėtis Europoje stabilizuojasi

(atnaujinta 17:02 2020.10.24)
Rugsėjį Europos darbo rinkos barometro rodiklis siekė 98,7 balo, o balandį dėl pandemijos įtakos jis buvo nukritęs iki 93,6 balo

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių, daugelio Europos šalių darbo rinkoje padėtis šiuo metu stabilizuojasi. Tokius duomenis skelbia Europos darbo rinkos barometras, praneša Užimtumo tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Europos darbo rinkos barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). 100 balų vertė laikoma neutralia: tokiu atveju per artimiausius tris mėnesius nenumatoma nei reikšmingo darbo rinkos augimo, nei nuosmukio.

Rugsėjį barometro rodiklis siekė 98,7 balo. Palyginti su rugpjūčiu, stebimas 0,8 balo augimas. Tai teigiama tendencija — balandį dėl pandemijos įtakos šis rodiklis buvo nukritęs iki 93,6 balo.

"Padėtis Europos darbo rinkoje stabilizuojasi, tačiau krizė dar nesibaigė. Valstybinės užimtumo tarnybos turi ypatingą patirtį vertinant vietos darbo rinką. Ši patirtis itin pasitarnavo rengiant Europos darbo rinkos barometrą, kuriuo siekiama atskleisti Europos darbo rinkos perspektyvas", — aiškino IAB tyrimų skyriaus vadovas ir projekto iniciatorius Enzas Veberis.

Europos darbo rinkos tyrimas skirtas sezoniškai kintančiam trijų artimiausių mėnesių nedarbui ir užimtumui prognozuoti. Jis sudaromas remiantis valstybinių užimtumo tarnybų ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) kartą per mėnesį atliekamu vietos ar regioninių įdarbinimo agentūrų tyrimu.

Darbo rinka Lietuvoje

Anksčiau Užimtumo tarnyba pranešė, kad rugsėji į Lietuvos darbo rinką sugrįžo rekordinis skaičius — net 28,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Tai — 44, 2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai — 68,9 proc. asmenų neterminuotai pradėjo dirbti paslaugų sektoriuje, 19,6 proc. — pramonėje, 7,5 proc. — statybos sektoriuje. 

Rugsėjį darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 37,9 tūkst. laisvų darbo vietų, arba 9,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 58,5 proc. darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams, 15 proc. — specialistams.  

Tegai:
darbo rinka
Dar šia tema
"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu
Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti — ES užsienio politikos kančios
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Ekspertas: kol ES nerimauja dėl Minsko, JAV perkels karius arčiau Rusijos
Mergina su užrašų knygele, archyvinė nuotrauka

Lietuviai įvertino savo galimybes susirasti naują darbą per pandemiją

(atnaujinta 16:04 2020.10.24)
Daugiau nei pusė 26–35 metų apklaustųjų įsitikinę, kad rastų naują darbą mažiau nei per 3 mėnesius, tuo tarpu vyresni nei 46 metų amžiaus darbuotojai yra skeptiškesni

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Lietuvos gyventojai mano, kad jei prarastų darbą, dėl pandemijos darbo paieškos galėtų užtrukti iki šešių mėnesių.

Dėl pandemijos nežinomybės šalies dirbantieji nėra tikri, kad praradę turimą darbą lengvai surastų naują. Nors laisvų darbo vietų pasiūla šalyje muša rekordus, kas antras dirbantysis teigia, kad rasti lygiavertį darbą būtų sudėtinga ir užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau, rodo "Swedbank" užsakymu atlikta apklausa.

Ypač pesimistiškai savo galimybes vertina vyriausieji.

Amžiaus "cenzas"

"Swedbank" Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, papasakojo, kad Lietuva dažnai pristatoma kaip šalis, kurios ekonomika nuo pandemijos pasekmių nukentėjo kone mažiausiai Europoje, tačiau netikrumas dėl ateities perspektyvų atsispindi pesimistiškose dirbančiųjų nuotaikose.

"Net ir būdami įsitikinę, jog jų kompetencijos atitinka šiandieninius darbdavių poreikius, vos 8 proc. dirbančiųjų mano, kad jiems pavyktų susirasti lygiavertį darbą per vieną mėnesį. Dauguma dirbančiųjų mano, kad darbo paieška užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau", — papasakojo ji.

Anot jos, 56 proc. 26–35 metų amžiaus dirbančiųjų įsitikinę, kad naujam darbui rasti iki 3 mėnesių laikotarpio. Tuo tarpu skeptiškiausi yra vyresni nei 46 m. amžiaus darbuotojai. Didžiausia dalis jų galvoja, kad naujo lygiaverčio darbo paieškos užtruktų ilgiau nei pusę metų. 

COVID-19
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

"Šis faktas atskleidžia, kad darbo rinkoje vis dar gajus stereotipas, jog perkopę 40 metų ribą darbuotojai tampa mažiau paklausūs. Neretai šį stereotipą palaiko ne tik darbdaviai, bet ir patys vyresnio amžiaus darbuotojai", — aiškina Bagdanavičiūtė.

Nauji įgūdžiai

Tyrimas atskleidė, kad ieškant naujo darbo gyventojams sudėtingiausia būtų atsisakyti esamos veiklos ar profesijos. Taip teigia beveik 40 proc. apklaustųjų. O štai lengviausia — išmokti naujų įgūdžių. Su pastaruoju teiginiu sutinka daugiau nei 50 proc. respondentų.

"Dirbantieji taip pat palyginti gerai — 3,6 balo iš 5 galimų — vertina savo kompetencijų atitikimą šiandieniniams darbdavių poreikiams. Be to, džiugina faktas, kad maždaug 80 proc. respondentų teigia besirūpinantys savo profesinių ir asmeninių kompetencijų ugdymu", — komentuoja "Swedbank" ekspertė.

Uždirbti iš hobio

Kaip rodo "Swedbank" tyrimas, dalis gyventojų mato galimybių gauti papildomų pajamų iš savo pomėgių, hobių ar panaudoję turimus įgūdžius. Tokių pajamų šiuo metu nurodo gaunantys 6 proc. gyventojų. Tai gali būti geras būdas užsidirbti papildomų pajamų, kardinaliai nekeičiant karjeros krypties ar gyvenimo būdo. 15 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad uždirbti iš hobio galėtų, o dar panašiai kita tiek respondentų — kad galėtų, jeigu patobulintų savo specifinius įgūdžius.

Vis tik apie 40 proc. respondentų teigia, kad jiems tokių pajamų gauti nepavyktų, nes jie neturi reikalingų gebėjimų, tam reikia didelio pradinio kapitalo arba jų tiesiog nedomina tokia galimybė. 

Tyrimo metu buvo apklausti 1 012 18–75 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 9578 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 5388 asmenys, 4015 pasveiko. Dėl sunkios epidemiologinės situacijos, daugelis žmonių pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, užsidarė įmonės, kaip ir kitose COVID-19 paveiktose šalyse nukentėjo ekonomika.

Tegai:
darbas, COVID-19, pandemija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pandemijos kontekste primenama, kada tėvai gali gauti ligos išmoką vaiko priežiūrai
Trečiąjį šių metų ketvirtį augo išlaidos būstui įsigyti
Didieji Lietuvos miestai netrukus gali atsidurti "raudonojoje zonoje", sakė Veryga
Paskelbta, kuriose savivaldybėse "Sodra" ir VMI klientus aptarnaus tik nuotoliniu būdu
Iliustracija, vaizduojanti masinio Permės-Triaso išnykimo pradžią

Pirmą kartą aprašytos baisiausios Žemės katastrofos detalės

(atnaujinta 07:56 2020.10.25)
Mokslininkai tvirtina, kad šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi greitis yra 14 kartų didesnis nei didžiausios biologinės katastrofos Žemės istorijoje metu

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Vandenynų tyrimų centro ir Vokietijos Helmholco geologijos mokslinių tyrimų centro mokslininkai pirmą kartą aprašė išsamų pasaulinės katastrofos, įvykusios Žemėje prieš 252 milijonus metų, vaizdą, skelbia "EurekaAlert".

Dėl nelaimės Žemėje išnyko 95 proc. jūrinių ir 75 proc. sausumos gyvūnų. Manoma, kad ją sukėlė vulkaninis aktyvumas dabartinio Sibiro teritorijoje Permės ir Triaso periodų sankirtoje, tačiau tikslių to įrodymų nebuvo.

Tyrime vokiečių mokslininkai panaudojo iškastinių brachiopodų lukštus, kurie prieš 252 milijonus metų buvo nusėdę Tethyso vandenyno seklios šelfinės jūros dugne. Matuojant suakmenėjusių kriauklių boro elemento izotopus, jiems pavyko nustatyti jūros vandens pH rodiklių pokytį prieš masinį rūšių išnykimą ir po jo. Kadangi pH lygiui įtaką daro anglies dioksido kiekis atmosferoje, tapo įmanoma rekonstruoti ir šiuos duomenis.

Paaiškėjo, kad dėl gausių magmos išsiliejimų išsiskyrė didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Jo kaupimasis atmosferoje truko kelis tūkstantmečius, ir tai sukėlė stiprų vandenyno atšilimą bei rūgštėjimą. Dėl to išnyko jūriniai kalkiniai organizmai.

Dėl šiltnamio efekto padidėjo temperatūra ir cheminis atmosferos poveikis sausumoje. Daugybė mineralinių medžiagų pateko į vandenynus, augo deguonies stokojančios negyvos zonos. Kelių veiksnių poveikis vienu metu sunaikino skirtingas gyvūnų grupes.

Metano hidratų — dar viena galima nelaimės priežastis — ištirpimas buvo laikomas mažai tikėtinu.

Kaip paaiškino tyrimų grupės vadovė Chana Jurikova, senovės ugnikalnių išsiveržimai neturėtų būti lyginami su antropogeniniais anglies dvideginio išmetimais: net ir viso iškastinio kuro sudeginimas nesukels tokio paties CO2 padidėjimo atmosferoje, kaip Permės ir Triaso periodų sankirtoje.

"Tuo pat metu kelia nerimą tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi greitis dabar yra 14 kartų didesnis nei didžiausios biologinės katastrofos Žemės istorijoje metu", — pridūrė mokslininkė.

Tegai:
katastrofa, Žemė
Dar šia tema
Mokslininkai prognozuoja, kad kitais metais bus pasaulinis atšalimas
Planetos atmosfera skamba kaip milžiniškas varpas. Kuo tai gresia žmonijai?
Ekspertas atskleidė, kaip Rusija gali tapti lygiaverte JAV partnere tyrinėjant Mėnulį