Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusija mažina ekonominius ryšius su Baltijos šalimis ir Ukraina

(atnaujinta 10:21 2020.09.20)
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos Federacijos prekybos atstovo Ukrainoje paskyrimo, Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs savo atstovybių darbą Baltijos šalyse

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija siūlo likviduoti Rusijos prekybos atstovybes Lietuvoje ir Ukrainoje. Ši iniciatyva jau sulaukė Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos atstovų palaikymo. Analitinio portalo RuBaltic.Ru autorius Aleksejus Iljaševičius pabandė išsiaiškinti, kodėl Maskva taip arti tokio sprendimo priėmimo.

"Likviduoti: Rusijos Federacijos prekybos atstovybę Lietuvos Respublikoje; Rusijos Federacijos prekybos atstovybę Ukrainoje", — sakoma dokumente, kuris buvo paskelbtas federaliniame teisės aktų projektų portale.

Jei šis siūlymas bus patvirtintas, Maskva turės prekybos misijas 58 pasaulio šalyse. Jų užduotis yra įgyvendinti užsienio ekonominius Rusijos Federacijos interesus priimančiojoje šalyje, aiškina straipsnio autorius.

Pasak jo, kai šių interesų nėra (arba jų neįmanoma realizuoti), nėra prasmės laikyti atskirą prekybos atstovų personalą diplomatiniame korpuse.

"Tačiau Lietuva ir Ukraina šiame kontekste turėtų būti vertinamos atskirai. Pastaroji išliko svarbia Maskvos prekybos ir ekonomikos partnere net po 2014 metų įvykių. Santykiuose su ja Rusijos valdžia visada vadovavosi pragmatišku požiūriu ir demonstratyviai nenorėjo uždaryti savo pardavimų biuro Kijeve", — sako Iljaševičius.

"Ukrainoje prekybos atstovybė dirba sumažinta sudėtimi. Vyksta daug analitinio darbo. Yra kontaktai, bet tik ekspertų lygiu", — sakė Rusijos Federacijos ekonominės plėtros ministro pirmasis pavaduotojas Aleksejus Lichačiovas 2016 metais. Iš jo žodžių tapo aišku, kad Rusijos prekybos misija neatlieka savo funkcijų. Vietoj praktinės veiklos — analitinis darbas ir kontaktai ekspertų lygiu.

Praėjus dvejiems metams kitas Rusijos pramonės ir prekybos viceministras Aleksejus Gruzdevas pasakė maždaug tą patį: "Prekybos misija Ukrainoje tęsiasi tol, kol neketinama riboti jos veiklos. Kitas dalykas, praktinis darbas yra labai ribotas dėl to, kad prekybos misija taip pat turėtų pasikliauti oficialiais kontaktais, ir jie praktiškai yra įšaldyti, nors ir ne dėl mūsų kaltės".

Apskritai, po "orumo revoliucijos" Rusijos prekybos atstovybė Ukrainoje iš tikrųjų prarado galimybę atlikti savo funkcijas.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Bet Maskva nedeklaravo noro ją likviduoti. Be to, prieš kelis mėnesius Rusija pirmą kartą nuo 2012 metų paskyrė savo prekybos atstovą Ukrainoje. Kodėl Pramonės ir prekybos ministerija dabar smarkiai pakeitė savo poziciją?

Anot Iljaševičiaus, iš tikrųjų Rusijos prekybos misijos Kijeve uždarymas nėra Maskvos iniciatyva. Prieš mėnesį Ukrainos ministrų kabinetas nusprendė nutraukti susitarimą su Rusijos vyriausybe dėl abipusio prekybos misijų sudarymo, kuris galiojo nuo 1992 metų spalio mėnesio. Čia viskas logiška: Ukrainos užsienio reikalų viceministras Vasilijus Bodnaras nuoširdžiai perspėjo, kad Kijevas peržiūrės ir iki minimumo sumažins sutarties bazę su Rusijos Federacija. Porošenkos byla tęsiasi iki šiol.

Analitinis portalas RuBaltic.Ru rašė, kad Bodnaro žodžiuose esama tam tikros logikos, nes daugelis formaliai galiojančių Kijevo ir Maskvos susitarimų nebeturi teisėsaugos praktikos. Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės susitarimas dėl abipusio prekybos atstovybių sudarymo yra būtent toks dokumentas. Ekonominiai ryšiai tarp abiejų šalių nėra plėtojami. Kodėl tuomet finansuojamos įstaigos, kurios turėtų būti šio proceso katalizatorės?

Akivaizdu, kad praeis šiek tiek laiko nuo minėto susitarimo nutraukimo iki Rusijos prekybos misijos Ukrainoje likvidavimo, tačiau pats klausimas jau išspręstas. Rusijos pramonės ir prekybos ministerija ką tik paliudijo, kad tam neprieštarauja.

Lietuvos atveju situacija atrodo kiek kitaip.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos Federacijos prekybos atstovo Ukrainoje paskyrimo, Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs savo atstovybių darbą Baltijos šalyse.

"Mes jo neuždarome, nes turime valstybinius, tarpvalstybinius susitarimus, tačiau mes sustabdome darbą vien tam, kad nebūtų imituojama aktyvi veikla", — paaiškino pareigūnas.

Iš trijų Baltijos šalių tik Lietuva turi visateisę Rusijos prekybos atstovybę. Latvijoje ir Estijoje atitinkamos organizacijos buvo likviduotos dar 2006 metais. Tada Maskva iškart uždarė prekybos misijas 52 šalyse.

Kodėl Lietuva nebuvo įtraukta į šį sąrašą, yra atskiras klausimas. Galbūt Rusija ir toliau vertino Vilnių kaip svarbų partnerį Kaliningrado srities ekonominės plėtros kontekste. Tačiau šiandien šis požiūris nebėra aktualus.

"Užvakar aplankiau Klaipėdos merą — tai antras pagal dydį [Lietuvoje] miestas, rimtas kaimynas. Aš jam pasakiau: "Ar žinote, kelinta Lietuva yra Kaliningrado srities prekybos apyvartoje?" Jis sako: "Tikriausiai trečia". Aš sakau: "Dvylikta". Jis klausia: "Kas ten pirmas?" Aš sakau: "Vokietija, o Korėja yra antra", — sakė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas kalbėdamas tarptautinėje vasaros mokykloje "Studia Baltica X".

Akivaizdu, kad niekas netrukdys Rusijai nutraukti prekybos misijas Lietuvoje ir Ukrainoje. Nes nuo jų likvidavimo nenukentės nei viena įmonė, nei vienas verslininkas. Sprendimas jau seniai subrendęs. Net perbrendęs.

Prekybos misijoms užsienyje palaikyti pinigai skiriami iš valstybės iždo. Sutaupytų lėšų sąskaita įmanoma (ir būtina!) padidinti darbuotojų skaičių tose šalyse, kurios nori bendradarbiauti su Rusija. Tiems, kurie ją vadina "teroristine valstybe", neverta išleisti nė rublio, apibendrina straipsnio autorius.

Tegai:
prekyba, Baltijos šalys, Rusija
Klaipėdos SGD terminalas

Teikiami siūlymai dėl tolimesnio SGD terminalo sąnaudų mažinimo

(atnaujinta 10:34 2020.10.27)
Paskutiniai dveji metai — rekordiniai pagal į Klaipėdą atplukdytų krovinių kiekį, terminalas yra pakankamai apkrautas, todėl tokia situacija nėra toleruotina ir privaloma ieškoti sprendimų dėl SGD terminalo būtinojo kiekio paskirtojo tiekėjo veiklos nuostolių mažinimo

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Energetikos ministerija parengė teisės aktų projektus, kurie leis mažinti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas, o gamtinių dujų vartotojams sutaupyti apie 20 mln. eurų per metus, teigiama ministerijos pranešime.

"Energetikos ministerija laikosi nuoseklios pozicijos dėl sąnaudų, susijusių su Klaipėdos SGD terminalu, mažinimo. Priimti sprendimai, kurie nuo 2020 metais leido 50 proc. sumažinti SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštus", — teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Jo teigimu, šiuo metu susidaro paradoksali situacija, kai SGD terminalui reikalingos sumos tiekimo išlaidos, būtinos nenutrūkstamam terminalo veikimui užtikrinti ir būtiniems technologiniams procesams, taip pat paskirto tiekėjo veiklos nuostoliai visiems dujų vartotojams pradeda kainuoti vienodai ar net daugiau nei kasmetinė Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros priežiūra.

Pažymima, kad paskutiniai dveji metai yra rekordiniai pagal į Klaipėdą atplukdytų SGD krovinių kiekį, terminalas yra pakankamai apkrautas, todėl tokia situacija nėra toleruotina ir privaloma ieškoti sprendimų dėl SGD terminalo būtinojo kiekio paskirtojo tiekėjo veiklos nuostolių mažinimo.

Pabrėžiama, kad viena iš pagrindinių sąlygų tiekėjui — ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti būtinąjį kiekį, o paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti įsigyjamų SGD kaina neturėtų ženkliai skirtis nuo kitų į Lietuvos importuojamų SGD kainos.

Pasak Energetikos ministerijos, šie sprendimai sukurs prielaidas sumažinti dujų vartotojų Lietuvoje ir dujų sistemos vartotojų sąnaudas per metus daugiau nei 20 milijonų eurų, siekiant kompensuoti SGD terminalui reikalingos sumos tiekimo sąnaudas ir atitinkamai sumažinti papildomą tiekimo saugumo komponentą apie 30% gamtinių dujų kainos.

Tegai:
Energetikos ministerija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Klaipėda
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Karbauskis išreiškė žmonėms padėką už aktyvumą rinkimuose
JAV gresia "specialiųjų tarnybų ir saugumo pajėgų diktatūra": kuo čia dėta Rusija?
Baltarusijos AE

Ekspertas: ES rūpi ne BelAE saugumas, o galimybė daryti spaudimą Minskui

(atnaujinta 17:57 2020.10.26)
Objektas pastatytas naudojant naujausias Rusijos technologijas. Pateikdamos sąlygas elektrinės statybai, ES šalys taip daro politinį ir ekonominį spaudimą Baltarusijai, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Baltarusijoje statoma atominė elektrinė (BelAE) yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė vyresnysis Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, jos būsimą paleidimą ir solidarumo priemones šiuo klausimu Europos Sąjungoje, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pareiškė, kad BelAE pastatyta naudojant naujausias Rusijos technologijas, kuriose atsižvelgiama į visą atominių elektrinių eksploatavimo patirtį.

"Ir šia prasme, tiesą sakant, naujoji Baltarusijos atominė elektrinė yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje. Todėl man gana sunku paaiškinti, su kuo susijęs šis pareiškimas. Manau, kad, žinoma, ES šalys gali pateikti tam tikras sąlygas Baltarusijai, susijusias su Baltarusijos atominės elektrinės eksploatavimu, tačiau vargu ar tai galima paaiškinti susirūpinimu saugumu. Didesniu mastu tai yra politinio spaudimo klausimas", — pasakė jis ir pridūrė, kad dabar prie šio prisijungia ekonominis aspektas.

Pasak eksperto, dabar Baltarusija yra sudėtingoje padėtyje, ir situacija aplink BelAE gali būti spaudimo svertas Minskui.

"Bet dar kartą norėčiau pabrėžti, kad, mano nuomone, tai neturi nieko bendro su pačios atominės elektrinės saugumu, kad [Baltarusijos] atominė elektrinė yra viena saugiausių atominių objektų Europoje, ką, be kita ko, patvirtinto TATENA patikrinimai", — pareiškė ekspertas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), ES
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
"Rosatom" vadovas pasiūlė asmeniškai surengti ekskursiją po BelAE Lietuvos valdžiai
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %
Maxima

Užsikrėtusių COVID-19 "Maxima" darbuotojų skaičius šalyje auga

(atnaujinta 11:59 2020.10.27)
Iš viso nuo koronaviruso pandemijos pradžios COVID-19 susirgimai yra diagnozuoti 40 "Maximos" darbuotojams, iš kurių 23 darbuotojai sugrįžę į darbus

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Pirmadienį nustatyti dar 3 nauji "Maximos" darbuotojų susirgimų koronavirusu atvejai, rašo prekybos tinklo spaudos tarnyba.

COVID-19 užsikrėtė maisto gamybos cecho Vilniuje darbuotoja bei "Maxima" parduotuvių Kaune ir Marijampolėje darbuotojos. 

Prekybos tinklo atstovai teigia, kad šiuo metu neturi žinių, kad daugiau tose pačiose parduotuvėse ir jų padaliniuose dirbantys kolegos jaustų koronavirusui infekcijai būdingus simptomus.

"Koronavirusu užsikrėtę darbuotojai gydosi namuose. Darbuotojai, kurie turėjo galimai artimą kontaktą su COVID-19 sergančiais kolegomis, saviizoliavosi", — sakė prekybos tinklo "Maxima" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Vilniuje esančio maisto gamybos cecho darbuotoja, kuriai buvo diagnozuota COVID-19 liga, paskutinį kartą darbo vietoje lankėsi praėjusį spalio 20 dieną. Jai COVID-19 testas atliktas spalio 25 dieną. Epidemiologinės diagnostikos metu nustatyti du galimai artimi kontaktai su kolegomis. Darbuotojai saviizoliavosi.   

Parduotuvės "Maxima XXX", esančios Kaune, Veiverių gatvėje 150B, darbuotoja dėl COVID-19 tirta spalio 25 dieną. Darbo vietoje ji paskutinį kartą buvo spalio 23 dieną. Viena kolegė, kuri galimai turėjo sąlytį, saviizoliavosi.  

Koronavirusu užsikrėtusi Marijampolėje, V. Kudirkos gatvėje 3, esančios "Maxima XXX" parduotuvės darbuotoja darbo vietoje paskutinį kartą lankėsi spalio 19 dieną. Jai COVID-19 testas buvo atliktas spalio 24 dieną. Nustatyta, kad viena kolegė galėjo turėti artimą kontaktą, todėl jis saviizoliavosi.   

Nuo trečiadienio visose "Maxima" parduotuvėse atėjusiems apsipirkti nemokamai bus suteikta vienkartinė apsauginė veido kaukė. Ši tvarka galios iki lapkričio 11 dienos. Karantino metu yra ribojamas į parduotuves įleidžiamų pirkėjų srautas.

Iš viso nuo koronaviruso pandemijos pradžios COVID-19 susirgimai yra diagnozuoti 40 "Maximos" darbuotojams, iš kurių 23 darbuotojai yra pilnai pasveikę ir sugrįžę į darbus. Iki šiol dėl COVID-19 yra ištirti 843 prekybos tinklo "Maxima" darbuotojai. Šiuo metu 38 darbuotojų testo atsakymų dar laukiama.

Tegai:
koronavirusas, Maxima LT
Dar šia tema
Lankytojų registravimas nuo pirmadienio taikomas ir lošimo namams
JT perspėjo apie suklastotų vaistų ir vakcinų nuo COVID-19 riziką
Rusijoje padaryta prielaida, kada galima tikėtis koronaviruso aktyvumo sumažėjimo