Amber Grid

"Amber Grid" modernizuos dujų paskirstymo stotis prie Vilniaus ir Kėdainių 6 mln

(atnaujinta 12:56 2020.09.22)
Pabrėžiama, kad tai numato su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pasirašyta sutartis, pagal kurią bus skirta ES parama

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" per ateinančius 3 metus atnaujins Grigiškių, Vievio ir Kėdainių dujų skirstymo stotis, teigiama "Amber Grid" pranešime.

Nord Stream-2 statyba
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pabrėžiama, kad tai numato pasirašyta sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), pagal kurią bus skirta ES parama.

Tuo pačiu pažymima, kad daugiau kaip 6 mln. eurų projektas bus įgyvendintas iki 2023 metų.

ES struktūrinių fondų paramos lėšomis bus finansuota pusė sumos — kiek daugiau nei 3 mln. eurų. 

"Modernizuodami valstybei priklausančią dujų perdavimo sistemą siekiame, kad Lietuvos verslui ir gyventojams būtų užtikrinti reikalingi dujų perdavimo pajėgumai, o turtas būtų efektyviai valdomas ir prižiūrimas šiuolaikinėmis priemonėmis. Tam pasitelkiame ES struktūrinių fondų paramą, kuri leidžia reikšmingos tinklo atnaujinimo investicijų dalies neįtraukti į dujų perdavimo paslaugos kainą klientams", — teigia "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Pranešime teigiama, jog Grigiškių, Vievio ir Kėdainių dujų skirstymo stočių atnaujinimas yra vienas paskutiniųjų projektų iš beveik du dešimtmečius vykdomos stočių atnaujinimo programos. Itin didelis dėmesys teikiamas skaitmenizuotam stočių valdymui.

Модернизированная газораспределительная станция
Модернизированная газораспределительная станция

Teigiama, kad iš viso Lietuvos dujų perdavimo sistemoje įrengtos 65 dujų skirstymo stotys, kurių pagrindinė paskirtis yra sumažinti dujų, atkeliaujančių iš magistralinių dujotiekių, slėgį iki skirstomajam dujų tinklui tinkamo mažesnio slėgio.

Tegai:
Kėdainiai, Vilnius, ES, Amber Grid
Dar šia tema
Apskaičiuota koronaviruso žala pasaulio ekonomikai
Į BelAE 1-ojo bloko paleidimą pakviestas TATENA generalinis direktorius
Dujovežis Coral Fungia, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo pirmąją gruodį Rusijos SGD partiją

(atnaujinta 12:04 2020.12.05)
Dujovežis atvyko iš Vysocko uosto, iš kurio į Lietuvą pristatė 9,5 tūkst. kubinių metrų degalų

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD).

Dujovežis "Coral Fungia", "Marinetraffic" portalo duomenimis, į Klaipėdos uostą įplaukė gruodžio 5 dieną 08:37 vietos laiku. Tačiau jis netoli uosto stovėjo nuo lapkričio 30 dienos. Tanklaivis šiuo metu yra prišvartuotas prie Klaipėdos SGD terminalo.

Laivas atvyko iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla. Pagal bendrovės "Klaipėdos nafta" grafiką "Coral Fungia" pristatė 9,5 tūkst. kubinių metrų degalų.

Tai yra pirmoji Rusijos SGD partija gruodžio mėnesį. Artimiausiomis dienomis į Klaipėdos uostą turi įplaukti dar vienas tanklaivis iš Vysocko.

Šią savaitę į Lietuvą dar atvyko didelė suskystintų gamtinių dujų siunta iš JAV. Per visą Klaipėdos terminalo istoriją šis krovinys su Amerikos SGD tapo jubiliejiniu.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva nuosavą SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai kainuoja, "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusijos degalų atsargos tapo reguliariai pristatomos nuo praėjusio pavasario.

Interviu Sputnik Lietuva Igoris Juškovas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas, pažymėjo, kad Rusijos tiekimas yra pelningesnis dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo pristatymo termino. Jis taip pat pažymėjo, kad SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD
Dar šia tema
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD iš "Novatek"
Lietuva gavo didelį SGD krovinį iš JAV
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka

"Nord Stream-2" gebantis užbaigti laivas sustojo

(atnaujinta 08:56 2020.12.05)
Šiuo metu Rusijos vamzdžių klojimo laivas "Akademik Čerskij" laikomas vienu iš "Nord Stream-2" užbaigimo variantų, tuo tarpu inkarinis vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" vykdys "Nord Stream-2" dujotiekio povandenines operacijas Vokietijos vandenyse

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Rusijos vamzdžių klojimo laivas "Akademik Čerskij" po inkaravimo vietos Kaliningrado srityje išvyko į vakarus, byloja "Vesselfinder" laivų sekimo sistema.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Vamzdžių klojimo laivas "Akademik Čerskij", ketvirtadienį išplaukęs iš Kaliningrado uosto ir pajudėjęs į vakarus Vokietijos link, sustabdė eismą ir yra 150 kilometrų nuo projekto "Nord Stream-2" logistikos bazės, rodo laivų padėties nustatymo sistemos "MarineTraffic" duomenys.

Laivas sustojo apie 150 kilometrų nuo Mukrano uosto, "Nord Stream-2" logistikos bazės. Dabar netoliese yra keli tiekimo laivai, tarp jų tai "Umka". "Akademik Čerskij" greitis buvo visiškai sumažintas, o statusas pakeistas į "ribotas sugebėjimas manevruoti".

Gruodžio 1 dieną Vokietijos jūrų ir hidrografijos agentūros atstovas pranešė, kad "Nord Stream 2 AG", "Nord Stream-2" operatorius, šeštadienį atnaujins "Nord Stream-2" vmzdžių klojimo darbus ir, tikėtina, tam naudos "Akademik Čerskij" laivą. Įmonės spaudos tarnyba RIA Novosti patvirtino planus gruodį atnaujinti vamzdžių klojimo darbus Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, tačiau konkrečiai nekomentavo.

Vokietijos federalinės laivybos ir hidrografijos tarnybos (BSH) duomenimis, "Akademik Čerskij" atliks "Nord Stream-2" vamzdžių klojimo darbus. Dėl dujotiekio klojimo Vokietijos vandenyse darbų buvo susitarta gruodžio mėnesį, bei svarstoma paraiška tęsti darbus kitų metų sausio – balandžio mėnesiais.

Spalio mėnesį vamzdžių klojimo laivas kelias savaites buvo inkaruojamas prie Kaliningrado priešais Kuršių neriją, kur netoli jo dirbo tiekimo laivas "Finval". Tada mėnesio pabaigoje laivas patraukė į Mukraną, o kartu su juo dar kelis lydintys laivai — "Artemis Offšore", "Ostap Šeremet", "Finval" ir "Umka".

"Artemis Ofšor" ir "Ostap Šeremet" lapkričio mėnesį grįžo į Rusiją, o lapkričio 26 dieną "Akademik Čerskij" išvyko į Kaliningradą. Pasak "Marine Traffic", laivas ten atvyko lapkričio 28 dieną, kur buvo atliekami jo variklio bandymai.

"Nord Stream-2" projektas numato iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją pastatyti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, stygas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas reklamuoja ES, taip pat Ukraina ir kelios Europos šalys, tarp jų ir Lietuva.

2019 metų gruodžio mėnesį JAV įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti klojimą. Dabar "Akademik Čerskij" vamzdynas yra laikomas vienu iš "Nord Stream-2" užbaigimo variantų.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"

 

Tegai:
Rusija, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Danija negalės amžinai priešintis "Nord Stream-2"
"Bild": Vokietija sukurs fondą, kad apeitų sankcijas prieš "Nord Stream-2"
JAV Kongresas sutiko išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Suvirintojas

Dėl karjeros pokyčių žmones renkasi ateityje perspektyvias profesijas

(atnaujinta 14:11 2020.12.05)
UŽT klientai pastaruoju metu aktyviau renkasi profesijas, susijusias su naujausiomis technologijomis ir šalies ūkiui kuriančiomis pridėtinę vertę

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Besimokantieji dabar tai daro kur kas tikslingiau ir renkasi ateityje perspektyvias profesijas, rašo Užimtumo Tarnyba.

Per devynis šių metų mėnesius visose paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo vos 4,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai yra net 41,3 proc. mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Pokyčius profesiniame gyvenime ryžtingiau įgyvendinti nusiteikę vyrai — jie sudaro 55,2 proc. tarp įgyjančių naujas kvalifikacijas. Tuo tarpu moterų sumažėjo 3,2 proc. Daugiausiai įgyti profesiją nori jaunuoliai iki 29 metų — jie sudarė 32 proc., vyresni nei 50 metų — 27,1 proc., o ilgalaikiai bedarbiai — 21,3 proc.

UŽT klientai pastaruoju metu aktyviau renkasi profesijas, susijusias su naujausiomis technologijomis ir šalies ūkiui kuriančiomis pridėtinę vertę — programinės įrangos testuotojo, metalo apdirbimo staklininko, metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, multimedijos paslaugų teikėjo, Java programuotojo, žiniatinklio programuotojo ir kt. Šias profesijas per devynis mėnesius ryžosi įgyti dvigubai daugiau asmenų (289), palyginus su 2019 metais.

Norinčių mokytis IT programų daugėja ne tik tarp jaunimo, bet naujoves mėgina ir vyresnio amžiaus asmenys, norintys persikvalifikuoti. Šiais metais visose amžiaus grupėse paklausi žiniatinklio programuotojo modulinė profesinio mokymo programa, kurią rinkosi 165 asmenys. Daugiau pageidaujančių įgyti sandėlio operatoriaus ir suvirintojo kompetencijas.

Pernai populiaresnės buvo metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo elektromonterio bei pardavėjo programos.

Šiais metais profesiniame mokyme iš viso dalyvavo 3,7 tūkst. asmenų, 160 pradėjo dirbti pagal pameistrystės sutartį, 349 asmenims organizuota stažuotė, 206 pasinaudojo neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemone.

Moterų įsitraukimas į profesinio mokymo programas buvo gerokai mažesnis nei vyrų (41,6 proc. nusprendė įgyti naują kvalifikaciją), tačiau jos aktyviau naudojosi kitomis paramos mokymuisi priemonėmis. Pagal pameistrystės sutartį jų įsidarbino 58,1 proc., stažuotėje dalyvavo 64,8 proc., neformalaus švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinime — 56,5 proc.

Nusprendę keisti darbo profilį, žmonės įgijo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko ir kasininko, žiniatinklio programuotojo, sandėlio operatoriaus profesines kvalifikacijas. Daugiausiai darbo ieškančių žmonių paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo Alytaus, Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse.

Beveik 69 proc. asmenų, įgiję naują kvalifikaciją, sugrįžta į darbo rinką ir po 6 mėn. išlieka naujuose darbuose (pernai — 72,1 proc.), 60 proc. dirba po 12 mėn. ir 58 proc. — po 24 mėn. Šiemet, palyginus su 2019 metais, pastebimas profesinio mokymo ir pameistrystės trumpalaikės integracijos rodiklio mažėjimas.

Per šių metų devynis mėnesius kas trečias (77,9 tūkst.) darbo ieškantis asmuo neturi profesinio pasirengimo. Jų skaičius išaugo 17,9 proc., palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ilgalaikių bedarbių, neturinčių profesinio pasirengimo, išaugo 91,7 proc., jaunimo — 79,3 proc., 50+ — 27,2 proc. (2020 ir 2019 m. sausio 1 d.).

Darbo rinkoje poreikis didėja kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams — jiems laisvų darbo vietų išaugo 5,8 proc., palyginus su 2019 metais atitinkamu laikotarpiu.

Tegai:
kvalifikacija, darbas, Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Atskleista, kas Lietuvoje dažniau perka ekologiškus produktus
Jauni žmonės svajoja gyventi privačiuose namuose, vengia sostinės, rodo apklausa
Lietuvoje elektromobiliai tapo patrauklesni už dyzelinius automobilius