Nord Stream-2 statybos

Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:20 2020.09.23)
Vašingtonui nereikėtų Baltijos šalių kaip sąjungininkių prieš dujotiekio statybą, jei Berlyno pozicija būtų kitokia, mano ekspertas Aleksejus Gromovas

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Jei Berlynas projekto "Nord Stream-2" blokavimo klausimu būtų solidarus su Vašingtono, jokios koalicijos nereikėtų, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos energetikos ir finansų instituto energetikos departamento vadovas, direktorius energetikos klausimais Aleksejus Gromovas.

Nord Stream-2 statyba
© Sputnik / Алексей Витвицкий

JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas anksčiau pareiškė, kad Vašingtonas formuoja koaliciją, siekdamas užkirsti kelią "Nord Stream-2" statybos užbaigimui.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas pasakė, kad pagrindinis "Navalno bylos" plėtojimo tikslas kai kurioms Vakarų šalims yra dujotiekio statybų blokavimas.

Ekspertas Aleksejus Gromovas pabrėžė, kad JAV įvairiais būdais bando atšaukti projekto realizavimą, tačiau Vokietija negali būti laikoma tokios koalicijos nare, nes ji palaiko "Nord Stream-2".

"Reikia pasakyti, kad pareiškimai, kuriuos šiandien mes girdime iš JAV šioje srityje, rodo, kad būtent Vokietija negali būti Jungtinių Valstijų laikoma visaverte šios koalicijos dalimi, nes Vokietija kaip ir anksčiau yra pagrindinė interesantė iš ES šalių pusės šio projekto realizavimo atžvilgiu. Nepaisant visų pastarosiomis savaitėmis išsakytų politinių pareiškimų, susijusių su įvykiais, nesusijusiais su energetikos sektoriumi, mes žinome Vokietijos Bundestago poziciją, žinome Vokietijos valdžios institucijų poziciją. Ji labai atsargiai pasisako neigiamo požiūrio į projektą tema. Vis tiek Vokietija siekia užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas", — pasakė ekspertas.

Anot Gromovo, jei Berlynas šiuo klausimu būtų solidarus su Vašingtono, jokios koalicijos nereikėtų. Ekspertas mano, kad į šį sąrašą galėtų patekti Baltijos šalys ir Lenkija, galbūt net Danija.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Baltijos šalys, Rusija, JAV, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Dar šia tema
Ukraina įvardijo riziką Kijevui dėl "Nord Stream-2" blokavimo
Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes
Nepaisant spaudimo: ar Rusija ir Europa užbaigs "Nord Stream-2"
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto

(atnaujinta 10:58 2020.10.30)
Tiek tranzitiniai keleiviniai traukiniai į Kaliningradą, tiek krovininiai traukiniai važiuoja be sutrikimų, pranešė "Lietuvos geležinkelių" atstovas Mantas Dubauskas

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Dalinis Baltarusijos ir Lietuvos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto, penktadienį pranešė "Lietuvos geležinkelių" komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas.

Vakar vakare Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva, Lenkija ir Ukraina. Šį sprendimą Baltarusija paaiškino epidemiologine situacija kaimyninėse šalyse.

"Baltarusijos Respublika laikinai riboja patekimą į šalies teritoriją iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos", — teigiama Baltarusijos valstybės sienos komiteto pranešime.

"Lietuvos geležinkelių" komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas savo Facebook paskyroje pranešė, kad Baltarusijos taikomos priemonės neturėjo įtakos geležinkelių transportui.

"Baltarusijai vakar paskelbus apie iš dalies uždaromą sieną su Lietuva, geležinkelių transporto tai nepaveikė. Tiek tranzitiniai keleiviniai traukiniai į Kaliningradą, tiek krovininiai traukiniai važiuoja be sutrikimų", — rašo jis savo Facebook paskyroje.

Šiuo metu į Baltarusiją gali patekti Baltarusijos piliečiai, grįžtantys į savo šalį, į darbą ar iš darbo vykstantys krovininių automobilių vairuotojai bei kitų valstybių piliečiai, turintys Baltarusijos darbo vizas, darbo sutartis ar leidimus gyventi Baltarusijoje.

Krovininiai automobiliai į Baltarusiją gali įvažiuoti be ribojimų nepaisant to, kokių šalių piliečiai juos vairuoja.

Tuo pačiu be jokių sąlygų į Baltarusiją galima patekti per Minsko nacionalinį oro uostą — įvestos priemonės netaikomos lėktuvų keleiviams.

Ketvirtadienį šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad siena turėtų būti uždaryta nepadarant jos "geležine uždanga". Anksčiau jis nematė tokių priemonių reikalingumo, o kovo mėnesį kaimyninių valstybių ribojamąsias priemones pavadino "visišku kvailumu".

Tegai:
Lietuvos geležinkeliai, Baltarusija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Baltarusija patikslino Astravo AE komercinio paleidimo datą
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Iš Baltarusijos į Lietuvą negali įvažiuoti daugiau nei 500 sunkvežimių
Lempos

"Litgrid" kitais metais pigiau teiks elektros perdavimo ir sistemines paslaugas

(atnaujinta 09:49 2020.10.30)
Pabrėžiama, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį paskelbė "Litgrid" valdybos patvirtintas kainas

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" teikiamos paslaugos 2021 metais kainuos pigiau, teigiama bendrovės pranešime.

Pažymima kad nuo sausio 1 dienos įsigalios mažesnės nei šiemet elektros perdavimo ir sisteminių paslaugų kainos.

Pabrėžiama, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį paskelbė "Litgrid" valdybos patvirtintas kainas.

Elektros perdavimo paslaugos nuo kitų pradžios kainuos 0,721 ct/kWh, arba 11,4 % mažiau nei šiemet, kai kaina siekia 0,814 ct/kWh. Sisteminių paslaugų kaina bus 0,762 ct / kWh, arba 2,9 % mažiau nei dabar galiojantis 0,785 ct/kWh tarifas.

"Kitais metais taikysime mažesnį elektros perdavimo tarifą, nes 2018–2019 m. pasiekę didesnę faktinę investicijų grąžą, nei buvo nustatyta reguliuotojo, priėmėme sprendimą metais anksčiau nei numatyta grąžinti vartotojams 10 mln. eur. Sisteminių paslaugų kainos mažėjimo priežastys yra kelios, viena iš jų — šiemet mūsų įgyvendinti infrastruktūros pokyčiai ir dėl jų sumažėjusios reaktyviosios galios ir įtampos valdymo sąnaudos", — teigė Vytautas Tauras, "Litgrid" Finansų departamento direktorius.

Pranešime teigiama, kad "Litgrid" perkėlė valdomą šuntinį reaktorių — vienintelį tokį Lietuvoje įrenginį — iš Ignalinos į Elektrėnų transformatorių pastotę. 

Elektros perdavimas ir sisteminės paslaugos yra reguliuojamos veiklos, kurią Lietuvoje teikia tik perdavimo sistemos operatorius. Šių veiklų kainų viršutines ribas kasmet nustato rinkos reguliuotojas, jos yra vienos iš galutinių vartotojų mokamos elektros kainos dedamųjų.

Tegai:
elektra, Litgrid
Dar šia tema
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
Pirmą kartą po penkerių metų. Prasidėjo Vilniaus TE-3 elektrinės bandymai
Medicininės kaukės

Lietuvė, serganti COVID-19, vaikštinėjo po miestą žinodama apie diagnozę

(atnaujinta 12:51 2020.10.30)
Medicinos darbuotojai moteriai pranešė, kad ji užsikrėtusi koronavirusu, tačiau ji vis tiek pažeidė saugos taisykles

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Joniškio rajono gyventoja sukėlė pavojų savo kraštiečiams užsikrėsti koronavirusu, pranešė Lietuvos policija.

Praėjusią savaitę Žagarės mieste vietinė gyventoja nesilaikė saviizoliacijos, būdama medicinos įstaigos informuota, kad serga COVID-19. Pranešama, kad ji laisvai judėjo po miestą, sukeldama pavojų kitiems užsikrėsti pavojinga liga.

Visi užsikrėtę COVID-19, turėję kontaktą su sergančiaisiais, ir žmonės, atvykę iš koronaviruso paveiktų šalių, turi laikytis saviizoliacijos. Šiuo metu saviizoliuojasi daugiau nei 28 tūkst. žmonių.

Už saviizoliacijos nesilaikymą Lietuvoje gresia baudžiamoji ar administracinė atsakomybė.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150 pacientų.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Galėjo būti dešimtys tūkstančių: Lietuvos premjeras atsakė į kritiką dėl COVID-19