Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Europos Sąjunga negailės Lietuvos dėl sankcijų sukeltų nuostolių

(atnaujinta 20:08 2020.09.22)
Sankcijos yra skausmingos ne tik tiems, kam yra taikomos, bet ir jų iniciatoriams, tad Lietuva patirs didžiulius ekonominius nuostolius, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad nesutarimai dėl sankcijų Minskui pakerta pasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis.

Pirmadienį Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell) po ES užsienio reikalų ministrų posėdžio pareiškė, kad Europos Sąjunga dar nesutaria dėl asmeninių sankcijų taikymo Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai.

Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto Ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas interviu Sputnik radijui teigė, kad sankcijos yra skausmingos ne tik tiems, kam jos įvestos, bet ir jų iniciatoriams. Tai galioja ir ES šalims.

"Baltarusiškos prekės, tai taip pat taikoma kalio trąšoms, buvo nebrangios, be to, Baltarusija suteikė daug galimybių gabenti dideles prekių siuntas iš Lenkijos į Rusijos rinką, visa tai artimiausiu metu bus sustabdyta. Kalbant apie naftos produktus ir kitas Baltarusijos tiekiamas prekes, pavyzdžiui, į Ukrainą... Ukraina tiesiog padengs išlaidas, kaip įprasta", — sakė jis.

Pasak Koltašovo, Ukraina ir Lietuva buvo priimtos tam, kad maksimaliai prisiimtų ekonominius nuostolius.

"Ir taip paaiškėja, kad Europos Sąjunga patiria minimalius nuostolius, nors ji daro spaudimą net ir taikydama rimčiausias ekonomines sankcijas, Ukraina ir Lietuva dėl to kenčia labiau, tačiau apskritai Europos Komisijos nariai jokiu būdu nesigailės šio klausimo Europos Sąjungoje. Ką gi, Ukraina kenčia — ir tegu sau kenčia. Tam ji ir buvo "įsigyta" po 2014 metų valstybės perversmo", — apibendrino jis.

Tegai:
sankcijos, Lietuva, ES
Dar šia tema
Vyksta žaidimas. Kodėl ES blokavo sankcijas Baltarusijai
Lenkijos URM atskleidė informaciją apie ES sankcijas Baltarusijai
ES pagrasino išplėsti sankcijas dėl padėties Baltarusijoje
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Vyras dirba, archyvinė nuotrauka

Darbo rinkos barometras: padėtis Europoje stabilizuojasi

(atnaujinta 17:02 2020.10.24)
Rugsėjį Europos darbo rinkos barometro rodiklis siekė 98,7 balo, o balandį dėl pandemijos įtakos jis buvo nukritęs iki 93,6 balo

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių, daugelio Europos šalių darbo rinkoje padėtis šiuo metu stabilizuojasi. Tokius duomenis skelbia Europos darbo rinkos barometras, praneša Užimtumo tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Europos darbo rinkos barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). 100 balų vertė laikoma neutralia: tokiu atveju per artimiausius tris mėnesius nenumatoma nei reikšmingo darbo rinkos augimo, nei nuosmukio.

Rugsėjį barometro rodiklis siekė 98,7 balo. Palyginti su rugpjūčiu, stebimas 0,8 balo augimas. Tai teigiama tendencija — balandį dėl pandemijos įtakos šis rodiklis buvo nukritęs iki 93,6 balo.

"Padėtis Europos darbo rinkoje stabilizuojasi, tačiau krizė dar nesibaigė. Valstybinės užimtumo tarnybos turi ypatingą patirtį vertinant vietos darbo rinką. Ši patirtis itin pasitarnavo rengiant Europos darbo rinkos barometrą, kuriuo siekiama atskleisti Europos darbo rinkos perspektyvas", — aiškino IAB tyrimų skyriaus vadovas ir projekto iniciatorius Enzas Veberis.

Europos darbo rinkos tyrimas skirtas sezoniškai kintančiam trijų artimiausių mėnesių nedarbui ir užimtumui prognozuoti. Jis sudaromas remiantis valstybinių užimtumo tarnybų ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) kartą per mėnesį atliekamu vietos ar regioninių įdarbinimo agentūrų tyrimu.

Darbo rinka Lietuvoje

Anksčiau Užimtumo tarnyba pranešė, kad rugsėji į Lietuvos darbo rinką sugrįžo rekordinis skaičius — net 28,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Tai — 44, 2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai — 68,9 proc. asmenų neterminuotai pradėjo dirbti paslaugų sektoriuje, 19,6 proc. — pramonėje, 7,5 proc. — statybos sektoriuje. 

Rugsėjį darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 37,9 tūkst. laisvų darbo vietų, arba 9,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 58,5 proc. darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams, 15 proc. — specialistams.  

Tegai:
darbo rinka
Dar šia tema
"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu
Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti — ES užsienio politikos kančios
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Ekspertas: kol ES nerimauja dėl Minsko, JAV perkels karius arčiau Rusijos
Mergina su užrašų knygele, archyvinė nuotrauka

Lietuviai įvertino savo galimybes susirasti naują darbą per pandemiją

(atnaujinta 16:04 2020.10.24)
Daugiau nei pusė 26–35 metų apklaustųjų įsitikinę, kad rastų naują darbą mažiau nei per 3 mėnesius, tuo tarpu vyresni nei 46 metų amžiaus darbuotojai yra skeptiškesni

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Lietuvos gyventojai mano, kad jei prarastų darbą, dėl pandemijos darbo paieškos galėtų užtrukti iki šešių mėnesių.

Dėl pandemijos nežinomybės šalies dirbantieji nėra tikri, kad praradę turimą darbą lengvai surastų naują. Nors laisvų darbo vietų pasiūla šalyje muša rekordus, kas antras dirbantysis teigia, kad rasti lygiavertį darbą būtų sudėtinga ir užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau, rodo "Swedbank" užsakymu atlikta apklausa.

Ypač pesimistiškai savo galimybes vertina vyriausieji.

Amžiaus "cenzas"

"Swedbank" Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, papasakojo, kad Lietuva dažnai pristatoma kaip šalis, kurios ekonomika nuo pandemijos pasekmių nukentėjo kone mažiausiai Europoje, tačiau netikrumas dėl ateities perspektyvų atsispindi pesimistiškose dirbančiųjų nuotaikose.

"Net ir būdami įsitikinę, jog jų kompetencijos atitinka šiandieninius darbdavių poreikius, vos 8 proc. dirbančiųjų mano, kad jiems pavyktų susirasti lygiavertį darbą per vieną mėnesį. Dauguma dirbančiųjų mano, kad darbo paieška užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau", — papasakojo ji.

Anot jos, 56 proc. 26–35 metų amžiaus dirbančiųjų įsitikinę, kad naujam darbui rasti iki 3 mėnesių laikotarpio. Tuo tarpu skeptiškiausi yra vyresni nei 46 m. amžiaus darbuotojai. Didžiausia dalis jų galvoja, kad naujo lygiaverčio darbo paieškos užtruktų ilgiau nei pusę metų. 

COVID-19
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

"Šis faktas atskleidžia, kad darbo rinkoje vis dar gajus stereotipas, jog perkopę 40 metų ribą darbuotojai tampa mažiau paklausūs. Neretai šį stereotipą palaiko ne tik darbdaviai, bet ir patys vyresnio amžiaus darbuotojai", — aiškina Bagdanavičiūtė.

Nauji įgūdžiai

Tyrimas atskleidė, kad ieškant naujo darbo gyventojams sudėtingiausia būtų atsisakyti esamos veiklos ar profesijos. Taip teigia beveik 40 proc. apklaustųjų. O štai lengviausia — išmokti naujų įgūdžių. Su pastaruoju teiginiu sutinka daugiau nei 50 proc. respondentų.

"Dirbantieji taip pat palyginti gerai — 3,6 balo iš 5 galimų — vertina savo kompetencijų atitikimą šiandieniniams darbdavių poreikiams. Be to, džiugina faktas, kad maždaug 80 proc. respondentų teigia besirūpinantys savo profesinių ir asmeninių kompetencijų ugdymu", — komentuoja "Swedbank" ekspertė.

Uždirbti iš hobio

Kaip rodo "Swedbank" tyrimas, dalis gyventojų mato galimybių gauti papildomų pajamų iš savo pomėgių, hobių ar panaudoję turimus įgūdžius. Tokių pajamų šiuo metu nurodo gaunantys 6 proc. gyventojų. Tai gali būti geras būdas užsidirbti papildomų pajamų, kardinaliai nekeičiant karjeros krypties ar gyvenimo būdo. 15 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad uždirbti iš hobio galėtų, o dar panašiai kita tiek respondentų — kad galėtų, jeigu patobulintų savo specifinius įgūdžius.

Vis tik apie 40 proc. respondentų teigia, kad jiems tokių pajamų gauti nepavyktų, nes jie neturi reikalingų gebėjimų, tam reikia didelio pradinio kapitalo arba jų tiesiog nedomina tokia galimybė. 

Tyrimo metu buvo apklausti 1 012 18–75 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 9578 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 5388 asmenys, 4015 pasveiko. Dėl sunkios epidemiologinės situacijos, daugelis žmonių pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, užsidarė įmonės, kaip ir kitose COVID-19 paveiktose šalyse nukentėjo ekonomika.

Tegai:
darbas, COVID-19, pandemija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pandemijos kontekste primenama, kada tėvai gali gauti ligos išmoką vaiko priežiūrai
Trečiąjį šių metų ketvirtį augo išlaidos būstui įsigyti
Didieji Lietuvos miestai netrukus gali atsidurti "raudonojoje zonoje", sakė Veryga
Paskelbta, kuriose savivaldybėse "Sodra" ir VMI klientus aptarnaus tik nuotoliniu būdu
Stokholmas, archyvinė nuotrauka

Atsisakiusi karantino Švedija susidūrė su nauja problema

(atnaujinta 09:31 2020.10.25)
Šalyje, kurios valdžios institucijos atsisakė griežtų apribojimų dėl koronaviruso pandemijos, didėja nedarbas

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Švedija negali išleisti per daug pinigų iš biudžeto ekonomikai, kurią ištiko koronaviruso pandemija, paremti, rašo "Bloomberg".

Dešimtojo dešimtmečio viduryje vykusi didžiulė Švedijos biudžeto reforma deficitą pavertė reikšmingu pertekliumi. Valdžia pradėjo laikytis aukštos finansinės drausmės. Leidinyje pažymima, kad tai padėjo šaliai atsidurti palankioje padėtyje. Karantino atsisakiusios Švedijos valstybės skola šiais metais išliks 40 procentų BVP lygyje.

Tačiau šalis susidūrė su nauja problema. Švedija gali suteikti per mažai stimulų, kas neigiamai paveiks ekonomikos atsigavimą ir ilgą laiką išlaikys žemesnę infliaciją, įsitikinę ekspertai.

Nepaisant atsisakymo nustatyti griežtus apribojimus kovoje su koronavirusu, Švedija susiduria su didžiule ekonomine krize ir didėjančiu nedarbu. Švedijos statistikos tarnybos duomenimis, balandžio mėnesį nedarbas šalyje padidėjo iki 7,9 %, o tai buvo daugiau nei prognozuota.

Neįskaitant sezoninių veiksnių, šis rodiklis siekė 8,2 %. Tačiau, anot agentūros analitikės Johannos Jansson, jei prekių ir paslaugų paklausa neatsigaus, nedarbo lygis gali šoktelėti iki 17 %.

Augant nedarbui valdžia svarsto įstatymo projektą, pagal kurį darbdaviams bus lengviau ir pigiau atleisti darbuotojus. Šį pasiūlymą jau sukritikavo profesinės sąjungos ir opozicija: pastarųjų lyderiai jau pagrasino paskelbti nepasitikėjimą premjeru Stefanu Löfvenu, jei pataisos bus priimtos.

Rugpjūčio mėnesį Švedijos vyriausybė prognozavo, kad metinis BVP sumažės 4,6 proc. (gegužę tikėtasi 7 proc. kritimo). Prognozuojama, kad kitais metais ekonomika augs 4,1 proc. Pasak "Bloomberg", daugiau nei du trečdaliai bendrovių, įtrauktų į pagrindinį Švedijos akcijų indeksą "OMX Stockholm 30", pelnė geresnį nei tikėtasi pelną per pastarąjį ketvirtį.

Savaitę anksčiau "Bloomberg" pranešė, kad Švedija išgyvena didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Karantino apribojimai Lietuvoje
© Sputnik
Karantino apribojimai Lietuvoje
Tegai:
Švedija, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas įvardijo kategoriją žmonių, kuriems nepadės vakcina COVID-19
Lietuvoje bus registruojami kavinių, barų ir naktinių klubų lankytojai
Kariuomenė skirs karius į pagalbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui