VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska

Vidaus reikalų ministrė džiaugiasi kaip niekada gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra kaip niekada geri, sakė vidaus reikalų ministrė (VRM) Rita Tamašunienė.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

Pažymima, kad šiandien VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska.

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą.

"Labai svarbu, kad Jūs, ministre, išmanote savivaldos darbą ir žinote, kokių pokyčių reikia, nes demokratija visada prasideda nuo apačios, nuo savivaldos, ne nuo centrinės valdžios, todėl stiprinti savivaldą yra itin svarbu", — teigė Lenkijos Seimo Pirmininko pavaduotojas, vicemaršalka Piotras Zgorzelskis.

Taip pat aptarti partnerystės ir dvišalio bendradarbiavimo klausimai, koronaviruso ir sienų kontrolės aktualijos, migracijos politika ir situacija Baltarusijoje. 

"Bendradarbiavimas su Lenkija mums yra vienas svarbiausių prioritetų. Praėjusią savaitę turėjome istorinį įvykį — dviejų Vyriausybių posėdį, kuris aiškiai parodė, kiek daug sąlyčio taškų mes turime. Geri santykiai tarp valstybių užtikrino ir sėkmingą bendradarbiavimą bei operatyvius sprendimus tuomet, kai buvo atkurta sienų kontrolė, taip pat aktyviai bendradarbiauja ir mūsų priešgaisrinės apsaugos tarnybos", — teigia Tamašunienė. 

VRM pranešime teigiama, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, yra numačiusi išimtį Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems humanitariniais pagrindais ir darbo bei mokslo reikalais. Lenkija yra suplanavusi ir finansinę paramą Baltarusijos piliečiams. 

"Norėčiau padėkoti už bendradarbiavimą Vidaus reikalų ministerijos vadovybei, nes Jūsų indėlis yra labai svarbus ir kai buvo paskelbta apie laikiną sienų kontrolės atkūrimą, ir šiuo metu, kai teikiame pagalbą Baltarusijos žmonėms, labai tą vertiname ir džiaugiamės gerais rezultatais", — sakė Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska. 

Pažymima, kad nuo rugpjūčio 11 dienos jau išduoti 277 leidimai Baltarusijos piliečiams, kurie atvyks ypatingais humanitariniais pagrindais, iš jų 70 atvyko, 20 pateikė prašymus suteikti prieglobstį.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Lenkija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Rita Tamašunienė
Dar šia tema
Estijoje už apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės
VRM: dėl BelAE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai
Dujotiekis, archyvinė nuotra

"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu

(atnaujinta 14:58 2020.10.19)
Įmonės suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais per Lietuvą šalies ir Baltijos regiono vartotojams transportuota beveik 26 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Kaliningrado sritį, rašo Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid".

Tai 17,6 proc. daugiau, lyginant su 2019 metų tuo pačiu laiku, kai į Lietuvą buvo transportuota 21,2 TWh gamtinių dujų. Taip pat didėjo dujų vartojimas Lietuvoje. 

"Amber Grid" suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją. Į šias šalis perduotas dujų kiekis sudarė apie 40 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo.

Į Baltijos šalis ir Suomiją "Amber Grid" transportavo dvigubai daugiau nei pernai — 7,8 TWh dujų. Manoma, kad šiam augimui įtakos turėjo šių metų sausį pradėjusi veikti Estijos-Suomijos dujų jungtis "Balticconector".  

7,6 TWh dujų šiemet perduotas į Baltijos šalis ir Suomiją, buvo transportuotas šiltuoju metų laiku. Rekordiškai daug dujų Baltijos šalims buvo perduota rugpjūtį, tuomet mėnesio srautas į Baltijos šalis siekė 2 TWh, tai yra beveik tiek pat, kiek šia kryptimi buvo perduota per visus 2018 metus. 

Per tris ketvirčius iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 63,7 proc. viso į Lietuvą įleisto dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 36,3 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik 40 proc. didesnis, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

Per tris šių metų ketvirčius šalyje buvo suvartota 17,7 TWh dujų arba 5,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tegai:
Lietuva, ES, dujos, Amber Grid
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas yra našta visai Lietuvos ekonomikai
Lietuva būtų gerai gyvenusi, jei nelotų ant Rusijos, mano buvęs Kauno meras
"Amber Grid" modernizuos dujų paskirstymo stotis prie Vilniaus ir Kėdainių už 6 mln
Šanchajus

Kinija parodė BVP augimą, nepaisant pandemijos kaip ji tai padarė

(atnaujinta 15:40 2020.10.19)
Pirmąjį šių metų ketvirtį COVID-19 epidemijos fone Kinijos ekonomika pirmą kartą nuo 1992 metų turėjo neigiamus rodiklius

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Kinija parodė BVP augimą, nepaisant to, kad šalis tapo pirmąja koronaviruso pandemijos auka, praneša RIA Novosti su nuoroda į pirmadienį paskelbtus Kinijos valstybinio statistikos biuro duomenimis.

Kaip rezultatas, remiantis preliminariais vertinimais, šalies BVP metinė išraiška per tris ketvirčius viršijo 10 trilijonų dolerių, tai yra 0,7% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį COVID-19 epidemijos fone, Kinijos BVP sumažėjo 6,8%. Tai buvo pirmas kartas nuo 1992 metų, kai Kinijos ekonomika turėjo neigiamus rodiklius. Antrąjį ketvirtį epidemiologinė padėtis pagerėjo, ir šalies BVP išaugo 3,2%. Trečiąjį ketvirtį augimas siekė 4,9%.

Kinijos valdžia dėl pandemijos nenustatė einamųjų metų BVP augimo tikslų. Kinijos Liaudies banko valdytojas I Ganas mano, kad šiais metais galima tikėtis, kad šalies ekonomika augs 2 proc., rašo "CNN".

2019 metų pabaigos rezultatais Kinijos ekonomika tapo antra pagal dydį pasaulyje, pasiekusi 6,1% augimą.

Kaip Kinijai pavyko atsigauti

Analitikai mano, kad Kinijos ekonomikos atsigavimo procese svarbų vaidmenį atliko vartotojų išlaidų atnaujinimas. Taigi, trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, mažmeninė prekyba išaugo 0,9%.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių yra "pasirengę palikti savo namus ir išleisti pinigus įprastose parduotuvėse", nes pandemiją pavyko suvaldyti, "CNN" cituoja Kinijos Nacionalinį statistikos biurą.

Svarbiu rodikliu tapo tai, kaip kinai paminėjo "Auksinę savaitę" — šventinį laikotarpį Kinijos įkūrimo dienos proga. Šimtai milijonų žmonių per šį laiką keliavo po šalį ir leido pinigus. O augant išlaidoms ir vidaus kelionių skaičiui atsirado galimybė sukurti naujas darbo vietas žemos kvalifikacijos darbuotojams.

Centrinio banko vadovas pažymėjo, kad šalis iš toliau tęs ekonomikos atgaivinimo darbą, ir ypatingą dėmesį skirs vidaus rinkai.

Sunkumų vis dar yra — pandemija paveikė mažąsias įmones. Pekinas supaprastino paskolų gavimo sąlygas, tačiau šis sprendimas gali padidinti "probleminių" paskolų, kurių gavėjai negali įvykdyti sąlygų, skaičių.

Ekonominė situacija Lietuvoje

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų pirmo pusmečio realusis BVP, palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu, smuko 0,8%, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. 2020 metų pirmąjį pusmetį BVP to meto kainomis sudarė 22,7 mlrd. eurų.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc., o ne 8,1 proc., kaip buvo prognozuota anksčiau. Naujausia TVF prognozė rodo, kad 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 4,1 proc., kai, remiantis paskelbtomis TVF prognozėmis, euro zonos ekonomika 2020 metais patirs rekordinį 8,3 proc. nuosmukį, o atsigavimas bus lėtas.

Pažymima, jog Lietuvoje fiksuojamos teigiamos tendencijos darbo rinkoje, toliau sėkmingai įgyvendinamos Ekonomikos skatinimo plano priemonės, kurioms įgyvendinti jau panaudota per 40 proc. skirtų lėšų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
Kinija, ekonomika, pandemija
Šunys, archyvinė nuotrauka

VMVT tęsia patikrinimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais

(atnaujinta 15:42 2020.10.19)
Daugiau kaip 200 patikrinimų metu paimtų gyvūnų augintinių jau gali būti perduoti nuolatinei globai

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Nuo rugsėjo pradžios Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš viso surengė 128 tyrimus dėl daugiau kaip 400 šunų galimo nelegalaus veisimo, žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo bei netinkamų laikymo sąlygų.

Iki šiol didžiąją dalį tyrimų (120) VMVT jau pabaigė – gyvūnų laikytojams skirtos atitinkamos nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, siekiančios 625 eurų, priklausomai nuo konkrečios situacijos aplinkybių ir padaryto pažeidimo.

Šiuo metu VMVT dar tęsia septynis plačios apimties tyrimus, kurių metu nustatyta itin daug ir grubių gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų.

Be to, VMVT duomenimis, ikiteisminio tyrimo institucijos toliau vykdo 4 ikiteisminius tyrimus dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais, kai gyvūnai dėl laikytojų kaltės buvo suluošinti ar nugaišo. Kol minėti tyrimai nėra pabaigti, gyvūnų konfiskavimo procedūros negali būti užbaigtos.

Iki įsiteisės priimti sprendimai, laikinoje savivaldybių globoje, užtikrinant tinkamą priežiūrą ir saugią aplinką, šiuo metu yra laikomi 222 gyvūnai.

Nauji pažeidimai

VMVT ir toliau užtikrina inspektorių budėjimą 24 val. per parą, nors pastarosiomis savaitėmis gaunamų pranešimų kiekis gerokai sumažėjęs. Pasitvirtinančių pranešimų taip pat sulaukiama kur kas mažiau.

Paskutinis patikrinimas dėl galimai neteisėtai veisiamų gyvūnų augintinių buvo atliktas praeitą savaitę Jonavoje, kur dalyvaujant policijos pareigūnams, Jonavos rajono savivaldybės administracijos specialistams ir gyvūnų globos organizacijų atstovams laikinai globai dėl netinkamų laikymo sąlygų perduoti 38 šunys.

Gyvūnų laikytojo atžvilgiu pradėtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo procedūros pagal Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) nuostatas.

Taip pat didesnis dėmesys skiriamas reikalavimų laikymosi kontrolei užtikrinti pasienio postuose, kai gyvūnai augintiniai yra pervežami nekomerciniais tikslais.

Bendradarbiaujant Lietuvos Muitinės departamento pareigūnams ir VMVT specialistams, ypač atidžiai vertinami ir tikrinami tie atvejai, kai kyla komercinio įvežimo požymių. Pastarosiomis dienomis išaiškintas atvejis, kuomet iš Baltarusijos į Lietuvą keliaujantis asmuo su savimi vežėsi penkis šuniukus su galimai suklastotais įrašais dokumentuose.

Medininkų pasienio veterinarijos posto pareigūnas, atlikęs gyvūnų augintinių fizinį tikrinimą, nustatė, kad gyvūnai augintiniai buvo netinkamai paženklinti. Todėl šiuo atveju vežti šunys sulaikyti pasienio poste, o muitinės pareigūnai nelegaliai gyvūnus augintinius vežusiam asmeniui skyrė administracinę nuobaudą, taikant ANK. Teisės aktai numato, kad bauda už šį nusižengimą siekia nuo 1 200 iki 3 900 eurų.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)
Dar šia tema
Leopardas, laukiniai šunys ir hienos susirėmė įnirtingoje kovoje dėl antilopės
Baltarusijos veisėjai bandė įvežti į Lietuvą šunis su suklastotais sertifikatais
Kaip vyksta šunų paruošimas tarnybai Lietuvos pasienyje — video
Kauno bibliotekose vyks skaitymai su šunimis