Lenkijos Infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk su Susisiekimo ministru Jaroslav Narkevič

Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje

(atnaujinta 10:58 2020.09.24)
Pažymima, kad Lenkijos infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas Lietuvoje vieši Jaroslavo Narkevičiaus kvietimu

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Oficialaus vizito metu Lietuvoje Lenkijos Infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas su Susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi įvertino "Rail Baltica" progresą respublikoje, praneša "Lietuvos geležinkeliai" (LTG).

"Lietuva ir Lenkija turi ne tik bendrą sieną, bet ir labai daug bendrų interesų susisiekimo srityje. Vienas svarbiausių — šiuo metu nuo Varšuvos iki Talino tiesiamas "Rail Baltica" geležinkelis, kurio pirminiu ruožu tarp Balstogės ir Kauno jau beveik penkerius metus kursuoja keleiviniai bei prekiniai traukiniai. "Rail Baltica" įgyvendinimo kontekste Lietuva ir Lenkija randa vis daugiau bendradarbiavimo galimybių, įgyvendina naujus bendrus logistikos projektus", — teigė susitikime dalyvavęs "LTG Infra" generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Pažymima, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas Lietuvoje vieši Jaroslavo Narkevičiaus kvietimu.

Pranešime pabrėžiama, jog pirmasis reguliariu maršrutu kursuojantis traukinys tarp Lenkijos miesto Balstogės ir Kauno pradėjo kursuoti 2016 metais. Planuojama, jog pirmasis tiesioginis traukinys tarp Vilniaus ir Varšuvos pradės kursuoti jau kitų metų antrą pusmetį. Šiuo tikslu praėjusią savaitę "LTG Link" ir Lenkijos geležinkelių PKP dukterinė bendrovė "PKP Intercity" pasirašė ketinimų protokolą dėl tokio maršruto. Kol kas kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių truktų apie 8 valandas.

"Rail Baltica" šalia sėkmingai vystomos "Via Baltica" magistralės užtikrina dar geresnį susisiekimą, o tuo pačiu ir dar glaudesnį šalių bendradarbiavimą. Šiuo metu europinės vėžės geležinkelis — viena svarbiausių strateginių abiejų valstybių bendradarbiavimo vystymo krypčių. Šis geležinkelis Lietuvai ir Lenkijai svarbus ne tik dėl galimybės patogiai keliauti bei gabenti krovinius. Tai ir strateginis regiono saugumą didinantis projektas, kurio pagalba bus prisidėta prie NATO sąjungininkų mobilumo didinimo", — sakė Narkevičius.

Pabrėžiama, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras respublikoje viešės dvi dienas, vizito metu bus aptarti bendri Lietuvos ir Lenkijos vystomi projektai gerinant susisiekimą, bendradarbiaujant logistikos srityje, aptariant abiem šalims aktualias vežėjų problemas dėl "Mobilumo paketo" bei kitus klausimus. 

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Magistralė "Via Baltica"

Projektas finansuojamas ES fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Bendros išlaidos yra 44,6 milijono eurų.

Videofaktas: kaip buvo atidaryta "Via Baltica" dalis tarp Kauno ir Marijampolės
Magistralė "Via Baltica" eina iš Talino į Varšuvą ir yra judriausias kelias Lietuvoje: per ją eina dideli krovinių transporto srautai iš Vakarų Europos.

Praėjusių metų pabaigoje buvo užbaigta ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija. Toliau planuojama rekonstrukcija nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos.

Bendras "Via Baltica" ilgis šalies teritorijoje yra 274 km. Magistralei suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, Via Baltica, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba (65)
Dar šia tema
Šimtai sunkvežimių iš Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Kijevas, archyvinė nuotrauka

Rusija ir Ukraina pirmą kartą per daugelį metų aptaria prekybinį bendradarbiavimą

(atnaujinta 19:15 2020.10.21)
Neseniai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas palaikė ministro pirmininko Michailo Mišustino idėją leisti prekes į šalį tiekti kai kurioms Ukrainos pramonės įmonėms

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Maskvoje vyksta pirmasis po 2014 metų sausio mėnesio Rusijos ir Ukrainos susitikimas, skirtas prekybiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui, praneša RIA Novosti korespondentas.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Apvalųjį stalą organizavo Rusijos prekybos ir pramonės rūmai ir asociacija "Ukrainos mašinų gamintojų ir darbdavių lyga "Ukrmašstroj".

Rusijai atstovauja prekybos rūmų vadovas Sergejus Katyrinas ir sąjungos "Belgorodskaja TPP" generalinis direktorius Vladimiras Gerasimenka, partijos "Opozicijos platforma — Už gyvenimą" politinės tarybos pirmininkas Viktoras Medvedčiukas, Aukščiausiosios Rados deputatas Aleksandras Koltunovičius, asociacijos "Ukrmašstroj" valdybos pirmininkas Vladimiras Saščenka.

Anksčiau Medvedčiukas pareiškė, kad Ukrainos mašinų gamintojų ir darbdavių lyga "Ukrmašstroj" apima daugiau nei 240 įmonių, kurios yra apkrautos 10–30 % dėl to, kad trūksta eksporto į Rusiją.

Neseniai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas palaikė ministro pirmininko Michailo Mišustino idėją leisti prekes į šalį tiekti kai kurioms Ukrainos pramonės įmonėms, tarp jų ir bendrovei "Bratslav", mašinų gamybos gamyklai "Barskij" ir kartono bei konteinerių gamyklai "Rubežanskij". Rusijos ministrų kabineto vadovas taip pat išreiškė viltį, kad Kijevas atsakys teigiamai.

Tegai:
Rusija, Ukraina
LTG traukiniai

"Lietuvos geležinkeliai" šiemet gavo 11 % mažiau pajamų

(atnaujinta 12:58 2020.10.21)
Kita vertus, dėl pandemijos poveikio sumažėjusios šių metų pajamos rugsėjį jau beveik pasiekė praėjusių metų rodiklius

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" (LTG) grupė, išankstiniais duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius gavo 327,6 mln. eurų pajamų — 11 proc. mažiau nei tuo pačiu periodu praėjusiais metais, rašo LTG spaudos tarnyba.

Kita vertus, pažymima, kad dėl pandemijos poveikio sumažėjusios šių metų pajamos rugsėjį jau beveik pasiekė praėjusių metų rodiklius (40,4 mln. šių metų, 41,0 mln. — praėjusių metų rugsėjį), o krovinių buvo pervežta daugiau nei pernai.

"Pandemijos pradžioje svarstėme ir labai pesimistinius, ir kiek optimistiškesnius verslo scenarijus, o rugsėjo veiklos rezultatus galima vertinti santūriai optimistiškai. Tikiu, kad rezultatų kreivės tik kils", — sakė LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.

LTG grupės krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" sausio–rugsėjo mėnesiais pervežė 38,8 mln. tonų krovinių — tai 6 proc. mažiau nei pernai (41,2 mln. tonų), o rugsėjį jau fiksavo augimą — vežė 5 mln. tonų krovinių arba 9 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (4,6 mln. tonų).

Daugiausia augo krovinių srautas Klaipėdos jūrų uosto kryptimi — didėjo gabenamų trąšų, augalinės kilmės produktų, daugiausia grūdų, pervežimai. Tačiau sumenko naftos produktų ir juodųjų metalų pervežimų apimtys.

Tuo tarpu keleivių vežimo bendrovės "LTG Link" veiklos apimtys šiemet mažėjo 28 proc. — vietos maršrutais per devynis mėnesius ji pervežė 2,52 mln. keleivių, o vien rugsėjį — 331 tūkst., arba 13 proc. mažiau.

Tarptautiniai traukinių maršrutai dėl pandemijos vis dar uždaryti, didžioji dalis vietinių — vykdomi, nuolat stebint keleivių srautus.

Tegai:
pajamos, Lietuvos geležinkeliai
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
"Lietuvos geležinkeliai" papasakojo, kaip koronakrizė paveikė keleivių srautus
Atskleista, kokių dainų lietuviai klausosi traukiniuose
Eurai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 22-osios šventės

(atnaujinta 21:54 2020.10.21)
Nuo spalio 22-osios iki metų galo lieka 70 dienų, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Spalio 22 yra 295-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 296-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 70 dienų.

2020 metų spalio 22 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena

Spalio 22 diena minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena. Mikčiojimas atsiranda dėl kalbos raumenų spazmų. Gebėjimas kalbėti priklauso nuo trijų kalbos centrų darbo: motorinio — broko, kuris reguliuoja balso aparatą ir valdo tai, kas dalyvauja tariant garsus (judina lūpas, liežuvį), sensorinio — vernikės, kuri padeda išgirsti ir suprasti savo bei kitų kalbą ir asociatyvinio, analizuojančio išgirstą frazę ir numatančio, ką kalbėti toliau. Kad nesutriktų sklandžios kalbos procesas, visi trys centrai turi darniai funkcionuoti perduoti vienas kitam impulsus tuo pačiu metu. Esant per dideliam broko centro aktyvumui, impulsų perdavimas sutrinka, atsiranda kalbos padargų (lūpų, liežuvio, liežuvėlio, minkštojo gomurio) traukuliai, spazmai veido ir kaklo srityse, dėl kurių ir prasideda mikčiojimas — kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, pasireiškiantis negebėjimu išsakyti savo minčių; atskirų garsų, skiemenų ar žodžių kartojimu.

Spalio 22 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams >>

Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus. Tada nuo tėvų operatyvumo priklauso beveik viskas, tačiau jie turi žinoti, ką daryti ir mokėti tai daryti. Šiandien kiekvienas mikčiojantysis gali praeiti kalbos terapiją su matomais rezultatais, jei ji pravedama profesionaliai ir jei pats pacientas į gydymą atsineša didelį pasiruošimą investuoti daug laiko ir ištvermės.

Mikčiojimas dažniausiai pasitaiko tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mažėja vyresnio amžiaus grupėse. Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus.

Maždaug trys žmonės iš tūkstančio mikčioja ir dėl to išgyvena, nepasitiki savimi. Tačiau mikčiojo ir daugybė garsių žmonių, kuriems ši yda nesutrukdė pasiekti to, ko nori: Aristotelis, Niutonas, Čarlzas Darvinas, Vinstonas Čerčilis, Merilin Monro, Briusas Vilisas.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1875 metais Gailioniuose, Pakruojo rajone, gimė Kazimieras Paltarokas, vyskupas, teologas, sociologas.

1966 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos klausimas pirmą kartą oficialiai buvo keliamas JAV senate.

1988 metais spalio 22–24 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Steigiamasis suvažiavimas.

2010 metais Vilniuje iškilmingai atidengta skulptūra "Laisvės kelias", simbolizuojanti gyvą žmonių grandinę, prieš 21 metus sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes.

2014 metais į Lietuvą iš Vokietijos atgabenta pirmoji eurų banknotų siunta. Eurui įvesti reikalingus 132 mln. vienetų eurų banknotų Lietuvos bankas pasiskolino iš Vokietijos Bundesbanko.

Šiandien savo vardadienį švenčia Aliodija, Donatas, Malvina, Mingedė, Severinas (Severas), Viltaras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai