Rail Baltica geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva įgis kelią į niekur, jei pati užbaigs "Rail Baltica" statybas

(atnaujinta 16:27 2020.09.24)
Tuo tarpu keleivių srautams Baltijos šalyse šio projekto realizacija nereikalinga, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Savarankiškas "Rail Baltica" projekto įgyvendinimas gali turėti įtakos Lietuvos biudžetui ir finansinėms galimybėms, interviu Sputnik Lietuva sakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

"Jei Lietuva šį projektą užbaigs anksčiau nei kitos Baltijos šalys, jei vis tik aptarinės ne tik finansavimo galimybes, bet ir realiai finansuos pačias statybas, tai iš tiesų reikš, kad yra geležinkelio ruožas, kuris niekur neveda. O pačioje Lietuvoje keleivių srautas yra itin mažas. Iš tiesų keleivių srautas visose trijose Baltijos šalyse nereikalauja sukurti tokios naujos modernios geležinkelių infrastruktūros. Atitinkamai, šiuo atveju tai taps paminklu Europos infrastruktūros plėtros planams", — sakė ekspertas.

Tuo tarpu, kaip pažymėjo Kondratjevas, pats "Rail Baltica" projektas nesuteiks postūmio Lietuvos ekonomikai.

Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič "Rail Baltica" projektą pavadino viena svarbiausių strateginių Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo krypčių, kuri taip pat prisideda prie regiono saugumo gerinimo.

Į Lietuvą atvyko Lenkijos infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas (Andrzej Adamczyk), kuris vizito metu pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą "Rail Baltica" ir ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo gerinant pasienio regiono kelių infrastruktūrą.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
Lietuva, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba (65)
Dar šia tema
Susisiekimo ministro teigimu, Kaunas — sparčiausiai besivystantis miestas
Baltijos šalys kartu su Lenkija stiprins bendradarbiavimą 5G ryšio tinklų diegimo srityje
Kitais metais startuos naujas traukinys iš Vilniaus į Varšuvą
LTG traukiniai

"Lietuvos geležinkeliai" šiemet gavo 11 % mažiau pajamų

(atnaujinta 12:58 2020.10.21)
Kita vertus, dėl pandemijos poveikio sumažėjusios šių metų pajamos rugsėjį jau beveik pasiekė praėjusių metų rodiklius

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" (LTG) grupė, išankstiniais duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius gavo 327,6 mln. eurų pajamų — 11 proc. mažiau nei tuo pačiu periodu praėjusiais metais, rašo LTG spaudos tarnyba.

Kita vertus, pažymima, kad dėl pandemijos poveikio sumažėjusios šių metų pajamos rugsėjį jau beveik pasiekė praėjusių metų rodiklius (40,4 mln. šių metų, 41,0 mln. — praėjusių metų rugsėjį), o krovinių buvo pervežta daugiau nei pernai.

"Pandemijos pradžioje svarstėme ir labai pesimistinius, ir kiek optimistiškesnius verslo scenarijus, o rugsėjo veiklos rezultatus galima vertinti santūriai optimistiškai. Tikiu, kad rezultatų kreivės tik kils", — sakė LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.

LTG grupės krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" sausio–rugsėjo mėnesiais pervežė 38,8 mln. tonų krovinių — tai 6 proc. mažiau nei pernai (41,2 mln. tonų), o rugsėjį jau fiksavo augimą — vežė 5 mln. tonų krovinių arba 9 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (4,6 mln. tonų).

Daugiausia augo krovinių srautas Klaipėdos jūrų uosto kryptimi — didėjo gabenamų trąšų, augalinės kilmės produktų, daugiausia grūdų, pervežimai. Tačiau sumenko naftos produktų ir juodųjų metalų pervežimų apimtys.

Tuo tarpu keleivių vežimo bendrovės "LTG Link" veiklos apimtys šiemet mažėjo 28 proc. — vietos maršrutais per devynis mėnesius ji pervežė 2,52 mln. keleivių, o vien rugsėjį — 331 tūkst., arba 13 proc. mažiau.

Tarptautiniai traukinių maršrutai dėl pandemijos vis dar uždaryti, didžioji dalis vietinių — vykdomi, nuolat stebint keleivių srautus.

Tegai:
pajamos, Lietuvos geležinkeliai
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
"Lietuvos geležinkeliai" papasakojo, kaip koronakrizė paveikė keleivių srautus
Atskleista, kokių dainų lietuviai klausosi traukiniuose
Nord Stream-2

"Naftogaz" remia sankcijų prieš "Nord Stream-2" išplėtimą

(atnaujinta 12:54 2020.10.21)
JAV antradienį išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2" ir įtraukė įmones, teikiančias paslaugas, pajėgumus ar finansavimą, skirtą projektą vykdančių laivų įrangai atnaujinti ar sumontuoti

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Ukrainos "Naftogaz" palaikė JAV sprendimą išplėsti sankcijas "Nord Stream-2" projektui, praneša RIA Novosti su nuoroda į bendrovės spaudos tarnybą.

JAV antradienį išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2" ir įtraukė įmones, teikiančias paslaugas, pajėgumus ar finansavimą, skirtą projektą vykdančių laivų įrangai atnaujinti ar sumontuoti.

"Naftogaz" palaiko JAV sprendimą išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2". Valstybės departamentas šiandien išleido naujas sankcijų instrukcijas, kurios papildo veikėjų, palaikančių Rusijos vamzdžių klojimo laivus, dalyvaujančius statant "Nord Stream-2", sąrašą", — sakoma pranešime. 

Pažymima, kad "Naftogaz" ketina toliau bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais šiuo klausimu.

"Naftogaz" ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su savo partneriais Vašingtone, Briuselyje, Berlyne ir kituose regionuose, siekdama užkirsti kelią "Nord Stream-2" statybų pabaigai. Bendros pastangos yra kolektyvinio transatlantinės bendruomenės saugumo pagrindas", — teigiama pranešime.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom".

Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja savo suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria dar vieną sankcijų šiam projektui išplėtimą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, JAV, Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Novakas: "Nord Stream-2" neturi įtakos dujų tiekimui per Ukrainą
"Ne vien Navalnas svarbus". Kaip pasikeis Rusijos ir Vakarų santykiai
Gitanas Nausėda

Nausėda ragino skirti daugiau finansavimo mokslo centrams

(atnaujinta 14:32 2020.10.21)
Šalies vadovas pažymėjo, kad mokslo komercializacija – tai pagrindas keisti ekonomikos modelį į žiniomis paremtą žalią ir inovatyvią Lietuvą

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė skirti mokslo sričiai apie 2 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Šalies vadovas trečiadeinį lankėsi Valstybiniame mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centruose, kur susipažino su prof. V. Šikšnio su komanda atrasta DNR žirklių technologija ir su mikrolazerių gamybos laboratorija.

"Lankydamas lyderiaujančius Lietuvos mokslo centrus dar kartą įsitikinau Lietuvos mokslo potencialu, mūsų šalies mokslininkų pajėgumais ir pasaulinio lygmens jų pasiekimais. Matau, kiek daug mūsų mokslininkai padarė ir kokiais dideliais žingsniais jie juda į priekį. Tačiau svarbu, kad pasiekus šį lygį būtina tapti įdomiems ir komerciškai. <...> Mokslo komercializacija – pagrindas keisti ekonomikos modelį į žiniomis paremtą žalią ir inovatyvią Lietuvą", – teigė šalies vadovas.

Vizito metu daug laiko skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimo temai, susipažinta su modernia technologija, kuri išnaudojama konkretiems ir finansiškai patraukliems užsakymams visame pasaulyje. Tai, anot prezidento, yra neatsiejama inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos ir Gerovės valstybės vizijos dalis. Verslo, industrijos užsakymai formuoja nemažą dalį šių centrų metinių pajamų.

Гитанас Науседа посетил Центр физико-технологических наук Государственного научно-исследовательского института и Центр наук о жизни Вильнюсского университета
Prezidentas Gitanas Nausėda mokslų centre, spalio 21 d.

Pranešama, kad per pastarąjį dešimtmetį svariai pajudėta į priekį mokslo tyrimų ir mokslo bendradarbiavimo su verslu srityse – skaičiuojama, kad investuotas 1 euras grąžina 2,8 euro. Centrai tampa lyderiaujančiais savo srityje, pajamos iš verslo užsakymų siekia iki 40 proc. centrų biudžeto.

Tačiau su centrų mokslininkais apie Lietuvos mokslo ateitį diskutuodamas šalies vadovas pabrėžė, kad turime nesustoti, skirti daugiau dėmesio bei finansavimo ir kalbėti apie 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Dabar skiriama 0,9 proc. BVP.

Europos Komisija pažymi, kad investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą padėtų didinti konkurencingumą, inovacijas ir šalies pajėgumą naudoti technologijas, taip pat skatinti pereiti prie labiau žiniomis grindžiamos, didesnės pridėtinės vertės ekonomikos.

Tegai:
Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda tikisi, kad ES ignoruos Tichanovskajos "tarptautinę paiešką"
Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai
Nausėda pasisakė apie mažą NVSC finansavimą pandemijos metu