Rail Baltica geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva įgis kelią į niekur, jei pati užbaigs "Rail Baltica" statybas

(atnaujinta 16:27 2020.09.24)
Tuo tarpu keleivių srautams Baltijos šalyse šio projekto realizacija nereikalinga, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Savarankiškas "Rail Baltica" projekto įgyvendinimas gali turėti įtakos Lietuvos biudžetui ir finansinėms galimybėms, interviu Sputnik Lietuva sakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

"Jei Lietuva šį projektą užbaigs anksčiau nei kitos Baltijos šalys, jei vis tik aptarinės ne tik finansavimo galimybes, bet ir realiai finansuos pačias statybas, tai iš tiesų reikš, kad yra geležinkelio ruožas, kuris niekur neveda. O pačioje Lietuvoje keleivių srautas yra itin mažas. Iš tiesų keleivių srautas visose trijose Baltijos šalyse nereikalauja sukurti tokios naujos modernios geležinkelių infrastruktūros. Atitinkamai, šiuo atveju tai taps paminklu Europos infrastruktūros plėtros planams", — sakė ekspertas.

Tuo tarpu, kaip pažymėjo Kondratjevas, pats "Rail Baltica" projektas nesuteiks postūmio Lietuvos ekonomikai.

Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič "Rail Baltica" projektą pavadino viena svarbiausių strateginių Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo krypčių, kuri taip pat prisideda prie regiono saugumo gerinimo.

Į Lietuvą atvyko Lenkijos infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas (Andrzej Adamczyk), kuris vizito metu pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą "Rail Baltica" ir ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo gerinant pasienio regiono kelių infrastruktūrą.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
Lietuva, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba (80)
Dar šia tema
Susisiekimo ministro teigimu, Kaunas — sparčiausiai besivystantis miestas
Baltijos šalys kartu su Lenkija stiprins bendradarbiavimą 5G ryšio tinklų diegimo srityje
Kitais metais startuos naujas traukinys iš Vilniaus į Varšuvą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Baltijos šalių ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Europos dieną Baltijos šalių premjerai paragino kurti bendrą Europos ateitį

(atnaujinta 15:48 2021.05.09)
Bendru politikų pareiškimu Europos institucijos taip pat raginamos atsakingai įvertinti žmonių idėjas ir paversti jas konkrečiais veiksmais

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Šiandien, Europos dienos proga Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai Kajai Kallas, Krisjanis Karinis ir Ingrida šimonytė  pasirašė bendrą kreipimąsi, kuriame pabrėžė, kad Europai reikia drąsių ir vizionieriškų idėjų bei ryžto jas įgyvendinti. Informaciją patvirtina Vyriausybės spaudos tarnyba.

Jų pareiškimas paskelbtas Europos dienos proga. Jame ministrai pirmininkai pakvietė visus, ypač Baltijos šalių gyventojus, aktyviai dalyvauti kuriant bendrą ateitį.

"Bendrame kreipimesi Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai paragino visus žmones, o ypač Baltijos šalių piliečius  aktyviai kurti bendrą europiečių ateitį, o Europos Sąjungos institucijas — atsakingai įvertinti žmonių idėjas ir paversti jas konkrečiais veiksmais, taip labiau atsižvelgiant į piliečių poreikius ir viltis, bei užtikrinant klestinčią Europos ateitį", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos diena Lietuvoje minima nuo 2002 metų. Ji žymi vieningos Europos idėją ir yra politinė šventė. Tradiciškai ji švenčiama gegužės 9 dieną, tą dieną, kai ES įkūrėjai 1950 metais pasiūlė ją sukurti.

Šventė sutampa ir su pergalės Didžiojo Tėvynės kare data. Lietuva ir Vakarų Europa Pergalės prieš fašizmą dieną mini gegužės 8 dieną.

Tegai:
Europos diena, ES, Baltijos šalys