Nord Stream-2 statybos

Ekspertas: "Nord Stream-2" klausimą gali išspręsti Vokietija, bet ne Lietuva

(atnaujinta 17:31 2020.09.25)
Vokietijoje diskutuojama apie projektą, tačiau ne Vilnius turi patarti Vokietijos vadovybei, kaip elgtis šiuo klausimu, mano ekspertas Stanislavas Mitrachovičius

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. ES gali nepalaikyti Lietuvos deputatų siūlymo įvesti sankcijas Rusijai, nes Europos Sąjunga yra suinteresuota prekyba su RF, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.

Lietuvos Seimas užregistravo rezoliucijos projektą, raginantį Europos Sąjungą įvesti sankcijas Rusijai, atsižvelgiant į situaciją su tinklaraštininku Aleksejumi Navalnu.

Deputatai siūlo įvesti vadinamojo Magnickio tipo sankcijų mechanizmą žmogaus teisių srityje, įtraukti į jį asmenų sąrašą ir sankcijas, skirtas konkretiems sektoriams, taip pat raginimą Vokietijai atsisakyti dujotiekio projekto "Nord Stream-2".

Ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pareiškė, kad Vokietija gali atsisakyti projekto, bet tai šiuo atveju bus jos sprendimas, o ne pritarimas Lietuvos siūlymams.

"Kalbant apie Vokietiją ir "Nord Stream-2", Vokietija, žinoma, yra pagrindinė šalis šiuo klausimu. Jei ji panorės atsisakyti projekto, ji gali tai padaryti, ji gali pasakyti, kad, pavyzdžiui, negaus dujų, bet tai bus jos sprendimas šiuo atveju, tikrai ne Lietuva jai patars ar duos vertingų nurodymų Vokietijai, kaip elgtis", — pasakė jis.

Mitrachovičius pažymėjo, kad Vokietijoje vyksta diskusijos dėl "Nord Stream-2". Pasak jo, projektas turi ir šalininkų, ir priešininkų.

"Kova tęsiasi Vokietijoje, ir tikrai ne Lietuva turi įsitraukti į šią kovą ir nurodyti Vokietijai, kaip elgtis teisingai. <...> Ne Lietuva spręs, tai ["Nord Stream-2" klausimą] spręs Vokietija", — pasakė jis.

Kita vertus, ekspertas mano, kad projektas greičiausiai bus įgyvendintas, nors galimas ir uždelsimas.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lietuva, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (439)
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Ukraina įvardijo riziką Kijevui dėl "Nord Stream-2" blokavimo
Vokietijoje teigiama, kad nutiesta 97 % "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" tiesiantiems laivams atsisakyta suteikti draudimą
Turkish Stream statyba

Ekspertas: "Turkish Stream" bus naudingas, jei iškils problemų su Ukraina

(atnaujinta 12:20 2020.10.29)
Keleto atšakų, per kurias galima tiekti dujas, buvimas prisideda prie rinkos stabilumo, mano ekspertas Jurijus Rykovas

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. "Turkish Stream" yra teigiamas komponentas Turkijos siekime diversifikuoti dujų srautus, interviu Sputnik radijui pasakė Energetikos ir finansų instituto Energetikos departamento vedėjas Jurijus Rykovas.

Jungiamasis dujotiekis iš Bulgarijos į Vengriją, kuris yra "Turkish Stream" Serbijoje tęsinys, gali būti užbaigtas iki metų pabaigos, pareiškė Rusijos ambasadorius Belgrade Aleksandras Bocanas-Charčenka. Apie tai praneša RIA Novosti.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius spalį Rusijos ambasadoriui pranešė, kad Belgradas iki 2020 metų pabaigos visiškai užbaigs dujotiekio nuo Bulgarijos iki Vengrijos sienos statybą.

Ekspertas Jurijus Rykovas pažymėjo, kad Turkija planavo sukurti dujų mazgą ir dalyvauti dujų tiekime tranzito būdu iš Rusijos Federacijos. Jo nuomone, šie planai niekur nedingo.

"Taip, koks diversifikavimas — tai neblogai, todėl tai, kad yra dar vienas alternatyvus kelias į Europą, dujų srautų pasiskirstymo požiūriu yra neblogai. Jei, pavyzdžiui, dujų rinka toliau sėkmingai vystysis... Jei, galbūt, bus vėl kokių nors problemų su Ukraina, akivaizdu, kad dviejų šakų, per kurias galima tiekti dujas, buvimas, tai yra "Nord Stream" ir "Turkish Stream", — tai teigiamas komponentas. Tai prisideda prie šios rinkos stabilumo", — pasakė jis.

"Turkish Stream" ("Turkijos srautas") — tai eksporto dujotiekis iš Rusijos į Turkiją per Juodąją jūrą. Projektinis pajėgumas siekia 31,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Tegai:
Ukraina, Turkija, dujų tiekimas, "Turkish Stream"
Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: neaišku, kodėl Lietuva tik dabar pradėjo skųstis SGD terminalu

(atnaujinta 10:44 2020.10.29)
Šalis moka tiek už patį dujų saugojimo laivą, tiek už kurą pagal ilgalaikius kontraktus. Tokioje situacijoje sumos nepavyks sumažinti, pareiškė ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. SGD terminalas labai brangiai atsieina Lietuvai, o sumažinti jo išlaikymo išlaidas nepavyks, interviu Sputnik Lietuva pasakė pagrindinis Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Lietuvos energetikos ministerija parengė įstatymo projektą, kuris skirtas sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Tikimasi, kad tai leis sutaupyti apie 20 milijonų eurų per metus.

Vyriausybės bus pasiūlyta sumažinti reikiamą paskirtojo tiekėjo krovinių skaičių iki dviejų per metus.

Ministerija pažymi, kad 2020 metais SGD terminalo priežiūra dujų vartotojams Lietuvoje ir dujų sistemos vartotojams kainavo apie 58 milijonus eurų. Iš jų maždaug 25 milijonai — reikalingo gamtinių dujų kiekio tiekimo į SGD terminalą išlaidos ir paskirto tiekėjo veiklos nuostolių kompensacija.

Analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, jog neaišku, kodėl Lietuva pradėjo skųstis būtent dabar, kai šiemet buvo pelninga pirkti SGD partijas sandėrių rinkoje, nes kaina ilgalaikėse sutartyse su Norvegija nurodyta ir nesikeičia.

"Visiškai įmanoma, kad čia dabartinė Lietuvos vadovybė bando sušvelninti piliečių reakciją, paaiškinti jiems, kodėl gyvenimo kokybė blogėja, o svarbiausia — pažadėti ją pagerinti. Iš tikrųjų su šiuo SGD terminalu nieko negalima padaryti. Pirma, nes jie turi ilgalaikę sutartį su Norvegija", — pasakė jis.

O dėl amerikietiškų SGD tiekimų, Juškovas mano, kad Lietuva veikia kaip reklama, nes pačių tanklaivių su degalais iš už vandenyno buvo ne daug.

"Jei pažiūrėsime į tiekimų kiekį, tai tokių politiškai pagrįstų tiekimų buvo nedaug. Jie dabar bando pirkti pigiausias SGD partijas, jei kalbame apie tas siuntas, kurios nepriklauso ilgalaikėms sutartims. Jie perka daug SGD Rusijoje. Mes turime Vysocke mažo tonažo gamyklą, iš ten nuolat siuntos vyksta į Lietuvą. Jie netgi pirko iš mūsų iš Jamalo, iš "Novatek" bendrovės. Tik todėl, kad rinkos kainomis tai buvo pelninga. Dabar jie tokią strategiją turi ir vis tiek patiria nuostolius. Čia, kad ir kaip bandytum išsisukinėti, istorija su SGD terminalu labai brangiai kainuoja", — sakė ekspertas.

Kaip vieną pagrindinių veiksnių, lemiančių Lietuvos išlaidas terminalui, Juškovas įvardija faktą, kad Vilnius nuomoja regazifikacijos laivą, o ne turi jį kaip nuosavybę. Pasak jo, pati respublika save pastatė į nepalankią padėtį.

Be to, Juškovas mano, kad pati naujiena yra skirta vidaus vartotojams, siekiant nuraminti Lietuvos piliečius.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tačiau terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų vien už nuomą — neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų pristatymai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Amerikos SGD, apie kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Tegai:
Lietuva, suskystintos gamtinės dujos (SGD), SGD terminalas, SGD
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas yra našta visai Lietuvos ekonomikai
Lietuva gavo septintąjį per visą Klaipėdos terminalo istoriją SGD krovinį iš JAV
Ekspertas: JAV prezidento rinkimai nebus lemtingi SGD rinkai
Policija Nicoje, 2020 m. spalio 29 d.

Nicoje peiliu ginkluotas užpuolikas nužudė 3 žmones

(atnaujinta 12:31 2020.10.29)
Pirminiais duomenimis, trys žmonės žuvo, dar keli sužeisti. Išpuolis įvyko prie Notre Dame katedros

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Prancūzijos Nicos mieste peiliu ginkluotas vyras užpuolė žmones prie Notre Dame katedros, skelbia RIA Novosti su nuoroda į BFMTV televizijos kanalą.

​Incidentas įvyko apie 9:00 (10:00 Lietuvos laiku). Pirminiais duomenimis, trys žmonės žuvo, keli sužeisti. Anot "Reuters", vienai moteriai nupjauta galva.

Užpuolikas sulaikytas.

Miesto meras Christian'as Estrosi neatmeta, kad tai buvo teroro išpuolis.

Tegai:
išpuolis, Prancūzija