Krovininis traukinys

Lietuvoje sumažėjo visų rūšių transporto krovinių apyvarta

(atnaujinta 15:13 2020.09.27)
Palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius sumažėjo 1,5 proc., pranešė Statistikos departamentas

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Antrąjį šių metų ketvirtį visų rūšių transportu Lietuvoje buvo gabenama 41,5 mln. tonų krovinių, o tai yra 2,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Apie tai informuoja Statistikos departamentas.

Palyginti su 2019 metais, antrąjį šių metų ketvirtį prekių gabenimas vidaus vandenų transportu sumažėjo 14,9 proc., geležinkeliu — 7,7 proc., o keliais — 0,3 proc.

Tačiau krovinių pervežimas Lietuvos oro linijomis išaugo 17,6 karto. Tai įvyko dėl asmeninių apsaugos priemonių ir kitų priemonių gabenimo, kurių paklausa padidėjo dėl COVID-19 pandemijos.

Daugiau krovinių buvo gabenama jūra — 4,2 proc.

Visų rūšių transporto apyvarta 2020 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 1,5 proc. Bendroje krovinių apyvartoje kelių transporto dalis sudaro 78,3 proc., geležinkelių transporto — 21,7 proc.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidaus krovinių srautas sudarė 15,7 mln. tonų, tai yra 7,9 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausią dalį sudarė pervežimai vidaus kelių transportu (76,3 proc.).

Tarptautinių krovinių pervežimai sudarė 25,7 mln. tonų krovinių, tai yra vienu procentu daugiau nei 2019 metų antrąjį ketvirtį. Krovinių gabenimas keliais sudarė 59 proc. Viso tarptautinio krovinių gabenimo, geležinkeliu — 34,3 proc., jūra — 6,7 proc., o Lietuvos oro linijų lėktuvais — mažiau nei 1 proc.

Antrąjį metų ketvirtį į šalį geležinkeliu buvo importuota ir eksportuota 6,6 milijono tonų krovinių, 2,7 milijono tonų krovinių buvo gabenama keliais. Pažymima, kad abi šios vertės yra 3,3 proc. mažesnės nei pernai.

Tegai:
krovinių apyvarta, krovinių vežimas, transportas
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva įgis kelią į niekur, jei pati užbaigs "Rail Baltica" statybas
Baltarusijos krovinių išėjimas iš Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones
Nord Stream-2 statyba

Vokietijos deputatas pranašauja tamsą šaliai, jei bus atsisakyta "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:13 2020.10.20)
Parlamentaro teigimu, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie dujų tiekimo iš JAV lems staigų energijos kainų padidėjimą, kas smogs paprastiems šalies gyventojams

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Berlyno parlamento deputatas iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas (Gunnar Lindemann) pareiškė, kad "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas yra reikalingas Vokietijai.

Jo nuomone, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie "mėlynojo kuro" tiekimo iš Jungtinių Valstijų lems staigų energijos kainų padidėjimą, o tai palies paprastus Vokietijos piliečius, kurių pajamos jau nukentėjo dėl apribojimų, susijusių su koronaviruso pandemija.

"Tik pigesni dujų tiekimai iš Rusijos gali užtikrinti energijos tiekimą ilgalaikėje perspektyvoje. Būtent to "Alternatyva Vokietijai" jau seniai reikalauja. Vokietijai reikalingas "Nord Stream-2". Nes be rusiškų dujų vokiečiai bus tamsoje", — interviu su "Večerniaja Maskva" pasakė Lindemanas.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad elektra ir kiti ištekliai Vokietijoje jau dabar yra dvigubai brangesni nei kitose ES šalyse.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio klojimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria kitą sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu, kuris, Bundestago manymu, buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga, nemažai Vokietijos politikų ragino apriboti dujotiekio statybos dalyvius.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu
Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" užbaigti galintis laivas priartėjo prie Kaliningrado
Novakas: "Nord Stream-2" neturi įtakos dujų tiekimui per Ukrainą
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatytas 2021 metų valstybės biudžeto projektas

(atnaujinta 12:45 2020.10.20)
Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų. Kitų metų šalies biudžeto projektą svarstys naujos sudėties Seimas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Antradienį finansų ministras Vilius Šapoka Seimui pristatė 2021 metų valstybės biudžeto projektą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kitų metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities tiek pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, tiek ES, tiek, žinoma, ir Lietuvoje, pristatydamas biudžeto projektą teigė Vilius Šapoka.

"Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kai yra didelis netikrumas dėl ateities, tikrai privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms. <...> Antra, krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, ateities ekonomikos DNR. Tai yra investuoti į žmogišką kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą", — pabrėžė Šapoka.

2021 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pajamos į biudžetą

Numatoma, kad iš keturių pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro 91,2 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta beveik 8,320 mlrd. eurų arba 8,8 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2020 metais.

2021 metų biudžete prognozuojamos pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sudarys 4,138 mlrd. eurų, pajamos iš akcizų sudarys 1,573 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio numatoma gauti 762,8 mln. eurų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą prognozuojama gauti 3,477 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

2021-aisiais valstybės biudžeto pajamas sieks daugiau kaip 9,121 mlrd. eurų, t. y. bus 7,4 proc. didesnės, nei numatoma gauti šiemet. Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų arba 8,7 proc. daugiau nei numatoma surinkti 2020 metais.

Išlaidos

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai (įskaitant ir "Sodros" biudžetą) — 7 335 mln. eurų. Palyginti su 2020 m., socialinei sričiai papildomai numatoma skirti 783 mln. eurų. Taip pat žymiai daugiau bus skiriama ekonomikai — iš viso 3,578 mlrd. eurų, ar 1,053 mlrd. eurų daugiau.

Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs — 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2,732 mlrd. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 metų patvirtintame plane.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų daugiau) bei kultūrai ir religijai — 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1,117 mlrd. eurų (16 mln. eurų daugiau), aplinkos apsaugai — 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau).

Planuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 15,490 mlrd. eurų arba beveik 2,712 mlrd. eurų daugiau negu 2020 metais. Valstybės biudžeto asignavimai neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, sudarys 11,643 mlrd. eurų.

Palyginti su 2020 m., kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. Vaiko pinigai didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams — nuo 100 iki 110 eurų. Anot finansų ministro V. Šapokos, tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Bendrai pensijų didinimui 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Dirbantiesiems taip pat numatyta, kad jų minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų). Kaip pažymėjo ministras, tai papildomai biudžetui kainuotų 13 mln. eurų.

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln.

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams 2021 metų valstybės biudžete numatomos didelės investicijos — planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų (1,3 mlrd. eurų sudarys ES lėšos, 29 mln. — eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų — valstybės biudžeto lėšos).

Kitų metų šalies biudžeto projektą, kuris antradienį pateiktas Seimui, toliau svarstys naujos sudėties parlamentas.

Pirmasis šio dokumento svarstymas Seime planuojamas lapkričio 24 dieną, antrasis svarstymas — gruodžio 17 dieną.

Tegai:
biudžetas, Seimas
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
Lietuva per aštuonis šių metų mėnesius į biudžetus gavo mažiau pajamų nei planuota
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Mačiulis apie koronakrizę: niekam nebeįdomūs biudžetų deficitai ir valstybių skolos
Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka

SAM atnaujino rekomendacijas rinkimams

(atnaujinta 19:18 2020.10.20)
Keičiasi balsavimo tvarka rinkėjams, šiuo metu esantiems izoliacijoje, bei rekomendacijos komisijos nariams, dirbantiems sąlytį su užsikrėtusiaisiais koronavirusu turėjusiems žmonėms skirtuose balsavimo punktuose

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija antradienį paskelbia atnaujintos rekomendacijos Seimo rinkimams, praneša spaudos tarnyba.

Pranešama, kad spalio 19–22 dienomis sąlytį turėję ir izoliacijoje esantys žmonės gali be NVSC leidimo vieną kartą palikti izoliavimo vietą, bet ne ilgiau kaip 3 valandoms, ir nuvykti į specialią jiems skirtą išankstinio balsavimo vietą. Svarbu atsiminti, kad nustatytas balsavimo vietas izoliacijoje esantys žmonės balsuoti vyksta automobiliu.

Balsavimo vietoje sąlytį turėję žmonės privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones bei turėti savo rašiklį. Prieš įteikiant balsavimo biuletenį, ketinantieji balsuoti turėtų dezinfekuoti rankas.

Komisijos nariai ir stebėtojai, dirbantys sąlytį turėjusiems asmenims balsuoti skirtoje vietoje, privalo dėvėti medicininę kaukę, vienkartinį chalatą, vienkartines pirštines. Darbo vietoje turi būti rankų dezinfekcinis skystis, o rankos dezinfekuojamos — prieš užsidedant pirštines ir kaskart jas nusiėmus.

Kaip ir pirmojo balsavimo turo metu, komisijų nariai ir stebėtojai negali dalyvauti rinkimuose, jei jiems pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos simptomai arba rinkimų metu jie privalo būti izoliacijoje.

Prieš patekdami į balsavimo patalpas, visi rinkėjai privalo dezinfekuoti rankas, o patalpose dėvėti apsaugines veido priemones. Rinkėjams taip pat rekomenduojama turėti savo rašymo priemonę, o dokumentus pasiruošti iš anksto, kad būtų užtikrintas minimalus kontaktas ir laikas balsavimo patalpoje.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

VRK duomenimis, pirmąją išankstinio balsavimo dieną antrajame Seimo rinkimų ture į rinkimų apygardas atvyko 27 630 žmonių. Aktyvumas sudarė 1,2 proc.

Tegai:
Seimo rinkimai, rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Vilniuje nežinomi asmenys bandė patekti į rinkimų apylinkę
Politologas: net Lenkijoje jau sureaguota į išpuolį prieš lenkus Lietuvoje
VRK atskleidė rinkėjų aktyvumą išankstiniame antrojo turo balsavime
Lukašenka paragino norinčius perimti šalies valdymą įvertinti savo jėgas
Ten — tai jums ne čia. "Sąžiningi rinkimai" Lietuvoje ir "nešvarūs rinkimai" Baltarusijoje