Ust Lugos uostas, archyvinė nuotrauka

Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus

(atnaujinta 10:54 2020.09.28)
Anksčiau pranešta, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo nagrinėti naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją nukreipimo klausimą

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas padidino Baltarusijos naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją apimties prognozę iki 4–6 milijonų tonų, tikimasi, kad artimiausioje ateityje bus pasiekti atitinkami susitarimai. Apie tai pranešė RF Energetikos ministerijos vadovas interviu televizijai "Rossija 24".

"Kaip žinote, mūsų šiaurės vakarų klasteryje yra laisvi Primorsko, Sankt Peterburgo, Ust Lugos uostų pajėgumai... Šiuo metu sąlygos yra parengtos. Kiekiai gali svyruoti nuo 4 iki 6 milijonų tonų naftos produktų", — sakė jis.

Rugsėjo pradžioje ministras pareiškė, kad Baltarusija per Rusijos uostus galės tiekti apie 3–4 milijonus tonų.

"Tikimės, kad artimiausiu metu tokie susitarimai bus pasiekti", — pridūrė Novakas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo nagrinėti naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją nukreipimo klausimą. Po griežtų Lietuvos pareiškimų, susijusių su politine situacija Baltarusijoje, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasino atimti iš šalies Baltarusijos tranzitą.

Novakas anksčiau sakė, kad Rusija rugsėjo mėnesį parengs Baltarusijos naftos produktų tiekimo per Rusijos uostus pasiūlymus.

Tegai:
tranzitas, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Latvija negalės perimti Baltarusijos tranzito iš Lietuvos, rašo žiniasklaida
Ekspertas: Baltarusijos tranzito gavimas Rusijai bus sėkmė
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
JAV ir Kinijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Koziris rankovėje: Kinija pasirengusi išparduoti JAV nacionalinę skolą

(atnaujinta 13:34 2020.10.26)
Kinijos ir JAV konfrontacija įsiplieskė nauja jėga: prekybos karas virto technologiniu

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Kol Vašingtonas blokuoja Kinijos įvykius kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, KLR priminė jų pagrindinį ginklą: pardavus trilijoną dolerių JAV vyriausybės obligacijų portfelio, gali sumažėti dolerio kursas ir vertybinių popierių rinka. Tai yra itin pavojingas scenarijus visai pasaulio ekonomikai. Apie tai, kaip toli Pekinas yra pasirengęs nueiti, rašo Natalija Dembinskaja RIA Novosti medžiagoje.

Technologinis karas

Sausio mėnesį dvi didžiausios pasaulio ekonomikos žengė svarbų žingsnį link prekybos karo užbaigimo I etapo susitarimu palaipsniui atkurti prekybą. Tačiau COVID-19 pandemija viską sunaikino. Vašingtonas apkaltino Pekiną koronaviruso platinimu ir reikalavo piniginės kompensacijos. Be to, amerikiečiai pranešė apie savo pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), priekaištaudami, kad ji pataikauja Kinijai.

Artėjant JAV prezidento rinkimams, įtampa didėja. Trampas dar kartą prisiminė ekonominę žalą, kurią tariamai padarė Kinijos kompanijos Amerikos ekonomikai. Neva jos "tempė" gamybą į save ir pavogė technologines paslaptis.

Rugpjūtį Vašingtonas apkaltino Pekiną kišimusi į rinkimų kampaniją per internetą ir socialinę žiniasklaidą. Taikinys buvo kinų "TikTok" programa. Tai turi būti uždrausta, kitaip KLR vyriausybė turės prieigą prie Amerikos piliečių, besinaudojančių paslauga, duomenų, pranešė Baltieji rūmai.

"TikTok" savininkė, Kinijos bendrovė "ByteDance", yra priversta parduoti verslą Amerikos kompanijoms. Tai turi būti padaryta iki lapkričio 12 dienos. Priešingu atveju, kaip Trampas pagrasino, paslauga bus užblokuota.

Kaip Pekinas atsakys, kol kas nežinoma. Ekspertai mano, kad Kinijos valdžia neturi ypatingos priežasties pasisakyti už "TikTok", nes mano, kad tai "kenksminga": ji skleidžia "vulgarų turinį", neatitinka "socializmo vertybių" ir gadina Kinijos jaunimą.

Tačiau Vašingtonas taip pat daro spaudimą ir "Huawei", vienai didžiausių Kinijos technologijų kompanijų. O Pekinas jau pagrasino uždrausti strateginių medžiagų ir technologijų eksportą užsienio kompanijoms, kurios gali kelti "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Rimtas pokalbis

Tuo tarpu Pekinas priminė, kad KLR turi rimtesnių įtakos svertų. Kalbama apie trilijoną dolerių kainuojančias JAV vyriausybės obligacijas.

Dėl prekybos karo su JAV Kinija jau sistemingai atsikratė šių vertybinių popierių. Investicijos į JAV nacionalinę skolą nuo 1,32 trln. JAV dolerių piko 2014 metų lapkričio mėnesį sumažėjo daugiau nei 200 mlrd. Todėl iki 2019 metų birželio lyderystė tarp užsienio iždo turėtojų perėjo Japonijai: Tokijuje jų yra 1,12 trln.

Kaip parodė naujausia JAV iždo ataskaita, iki rugsėjo vidurio Kinijos portfelis sumažėjo iki 1,08 trln. Pirmąjį pusmetį Pekinas sumažino įsipareigojimus JAV vyriausybei 106 mlrd. — tai greičiausias pardavimų tempas nuo 2015 metų.

Tačiau kalbama ne tik apie ekonominę konfrontaciją. Viena iš priežasčių, kodėl Kinija toliau kratosi JAV vyriausybės skolų, yra dolerio nuvertėjimo rizika dėl nenuilstamo spaustuvės darbo.

O skola toliau auga. Per aštuonis mėnesius JAV išleido 7,7 trln. iždo obligacijų — tai rekordas. Tai yra, ekonomika remiama tik skolinantis.
Pekinas mato, kad Vašingtonas negali išspręsti ekonominių problemų be spaustuvės pagalbos, todėl investuoti į Amerikos valstybės skolas yra labai rizikinga, pažymi "Chinese Global Times".

Didysis išpardavimas?

Sustiprėjęs konfliktas tarp JAV ir Kinijos tik skatina baimes: staiga antras pagal dydį Amerikos ekonomikos užsienio kreditorius to neištvers ir surengs plataus masto valstybės skolos išpardavimą. Tokio žingsnio pasekmės būtų pražūtingos. Masinis šių vertybinių popierių dempingas sukels paniką rinkoje.

Tačiau tai nepalanku pačiai Kinijai. Pirma, 100–200 mlrd. obligacijų pardavimas per trumpą laiką neišvengiamai sumažins jų kainas. Šiuo atveju labai sumažės pačios Kinijos išorinio turto ir atsargų vertė, taip pat pajamos iš parduotų vertybinių popierių pardavimo.

Be to, doleris žlugs, o tai KLR taip pat nenaudinga. Amerikos valiutos susilpnėjimas pabrangins Kinijos eksportą.

Be to, JAV valstybės skolos atsikratymas labai apribos Pekino galimybes kontroliuoti juanį — jei prekybos karas taps visiškai nekontroliuojamas. Pagaliau doleriai, uždirbti pardavus JAV valstybės skolą, turi būti kažkur investuoti, o tai nėra taip lengva.
Problemų kils ne tik Kinijoje, maža niekam nepasirodys.

"Sugriauti Amerikos obligacijų piramidę reiškia visą pasaulį panardinti į finansinio chaoso situaciją, šalia kurios 1998 ar 2008 metų krizė tėra vaikiškas žaidimas. Todėl mažai tikėtina, kad artimiausiu metu kažkas panašaus įvyks", — sakė kriptovaliutos "Chatex" banko vadovas Maiklas Rosas-Džonsonas (Michael Ross-Johnson).

Labiausiai tikėtina, kad dolerio ir JAV valstybės skolos atsisakymas bus laipsniškas — tai vyko per pastaruosius metus. Vienas pirmaujančių Kinijos ekonomistų, Šanchajaus finansų ir ekonomikos universiteto profesorius Si Džunjangas (Xi Junyang) mano, kad Pekinas "palaipsniui sumažins" JAV valstybės skolos portfelį iki maždaug 800 mlrd. Tačiau vis dar neatmetama kraštutinė galimybė — pavyzdžiui, karinis konfliktas.

Tegai:
JAV, Kinija
Akademik Čerskij

"Nord Stream-2" užbaigti galintis laivas išplaukė Kaliningrado uosto

(atnaujinta 09:07 2020.10.26)
Sekmadienio vakarą laivas pradėjo plaukti link Danijos Bornholmo salos, šalia kurios yra neužbaigta "Nord Stream-2" dujotiekio atkarpa. Tačiau laivo paskirties vieta nėra nurodyta

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Laivas "Akademik Čerskij" po kelių savaičių viešnagės netoli Kaliningrado paliko uostą ir patraukė į šiaurės vakarus, praneša RIA Novosti su nuoroda į laivų stebėjimo portalų "Marine Traffic" ir "Vesselfinder" duomenis.

Sekmadienio vakarą laivas pradėjo plaukti link Danijos Bornholmo salos, šalia kurios yra neužbaigta "Nord Stream-2" dujotiekio atkarpa. Tačiau laivo paskirties vieta nėra nurodyta. Pasak "Vesselfinder", jo dabartinė būsena yra "vykdoma".

"Akademik Čerskij" keletą mėnesių viešėjo Vokietijos Mukrano uoste, "Nord Stream-2" logistikos bazėje. Spalio 7 dieną laivas atvyko į Kaliningradą ir prisišvartavo netoli Rusijos uosto, priešais Kuršių neriją. Netoli jo dirbo tiekimo laivas "Finval", registruotas "Gazprombank Leasing".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom".

Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja savo suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria dar vieną sankcijų šiam projektui išplėtimą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Kaliningradas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Protestas prieš amerikiečius: kas padės įgyvendinti "Nord Stream-2"
Rusijos URM papasakojo apie JAV rinkimų rezultatų įtaką "Nord Stream-2"
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms

(atnaujinta 16:59 2020.10.26)
Partija taip pat tikisi paskirti savo atstovą į Seimo pirmininko postą. Pasak pirmininko pavaduotojos Editos Rudelienės, Seimo pirmininke galėtų tapti Viktorija Čmilytė-Nielsen

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Liberalų sąjūdžio partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad naujojoje vyriausybėje jos partija norėtų paskirti švietimo, mokslo ir sporto, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų ministrus, taip pat Seimo pirmininką. Ji apie tai pranešė spaudos konferencijoje.

"Liberalų sąjūdis" rinkimuose į Seimą gavo 13 mandatų ir derina koaliciją su konservatoriais ("Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai") ir Laisvės partija.

"Mums reikalingi postai yra susiję su mūsų programos prioritetais", — sakė Čmilytė-Nielsen.

Partijos pirmininko pavaduotoja Edita Rudeliene paaiškino, kad "Liberalų sąjūdis" Seimo pirmininke skirtų Čmilytėę-Nielsen. Pati partijos vadovė teigė, kad svarbiausia "Liberalų sąjūdžiui" yra kuo sklandžiau perimti darbą, kuris stringa labiausiai.

Ingrida Šimonytė
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak Čmilytės-Nielsen, tai situacija sveikatos priežiūros sistemoje, kuri kiekvieną dieną tampa vis sudėtingesnė, ir, žinoma, mūsų finansinės būklės įvertinimas.

Ji taip pat nustatė keturis pagrindinius liberalų prioritetus.

Pasak jos, tai visų pirma, tai yra mokesčių bazės stabilumas, kita kryptis yra švietimas, trečioji kryptis yra aplinkos apsauga, ketvirtoji - regioninė politika.

Savo ruožtu "Liberalų sąjūdžio" frakcijos narys Simonas Gentvilas sakė, kad jei bus išrinktas į Aplinkos ministerijos vadovo postą, jis pakeis dabartinį automobilių registracijos mokestį.

Penkių procentų barjerą  įveikė šešios partijos: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Liberalų sąjūdis, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Aiškėja naujasis Seimas: paskelbti preliminarūs Seimo rinkimų rezultatai
Nausėda pareiškė, kad baigėsi sudėtingiausi Seimo rinkimai