Ust Lugos uostas

Ekspertas: RF ir Minskui svarbu techniškai sutvarkyti krovinių perkėlimą Lietuvos

(atnaujinta 16:57 2020.09.28)
Kol kas vienas realiausių variantų išlieka naftos produktų gabenimas iš Baltarusijos geležinkeliu, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Rusija ir Baltarusija priėmė politinius sprendimus dėl krovinių perkėlimo iš Lietuvos, tačiau kol kas nėra aišku, kaip tai įvykdyti konkrečiai, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pranešė, kad Baltarusijos naftos produktų, nukreiptų iš Lietuvos uostų į Rusiją, tiekimo apimtis gali svyruoti nuo keturių iki šešių milijonų tonų.

Kaip pastebėjo Novakas, Rusijos šiaurės vakarų klasteris turi laisvus uostų pajėgumus, įskaitant Primorską, Sankt Peterburgą, Ust Lugą. Dabar šalys nustato sąlygas.

Analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, jog dabar iš tikrųjų pagrindinis klausimas — techninis tokių planų įgyvendinimas.

"Vienas už kitą kimba, ir klausimų tampa labai daug. Ypač dėl to, kad jei Baltarusija Rusijai perkelia nuo keturių iki šešių milijonų tonų, tai galima padaryti keliais būdais. Geležinkeliu, tačiau tai jau gana didelės apimtys. Bet būtent į geležinkelio variantą nurodo tai, kad Novakas pasakė apie kelis uostus — apie Ust Lugą, Primorską ir Sankt Peterburgo uostą", — pasakė ekspertas.

Pasak jo, antras variantas, apie kurį galima kalbėti, tai vienos iš naftotiekio "Družba" linijų perprofiliavimas. Dabar jis nepakankamai naudojamas, viena linija galėtų būti naudojama naftos produktų tiekimui.

"Trečias variantas — pastatyti naują naftos produktų vamzdyną optimaliausiu maršrutu ir išvesti jį, pavyzdžiui, į Ust Lugą. Ust Lugoje jau yra terminalas, tačiau Lukašenka sako, pastatykime dar vieną, bendrą. Bet viskas, kas susiję su antruoju ir trečiuoju variantais — naudojant vamzdžius, visa tai įmanoma, jei garantuojama apkrova daugeliui metų... Jūs garantuojate, kad daugelį metų naudosite šį naftos produktų vamzdyną, o atitinkamai jo statyba ar modernizavimas pasiteisins. Baltarusiai negali suteikti šios garantijos dabartinėmis sąlygomis", — pasakė Juškovas.

Kaip pažymėjo ekspertas, dabar Baltarusija negali duoti krovos garantijų, nes šiame etape Rusija nesuteikia jokių nuolaidų mokesčių manevrui. Jei jo nebus ir nafta iki 2024 metų bus perkama rinkos kainomis, Baltarusijai ši schema gali tapti nuostolinga.

"Manau, kad dabar mes esame toje stadijoje, kai buvo priimti politiniai sprendimai dėl peradresavimo, tačiau nėra aišku, kaip tai padaryti tiksliai. Kadangi nėra aišku, kas bus po dvejų, trejų ar ketverių metų, tuo tarpu, manau, bus kalbama tik apie pristatymus geležinkeliu į Rusijos uostus. Bet geležinkeliu šešis milijonus tonų, net jei pradėtume dabar, neišeis nugabenti per metus. Kol kas apimtys bus nedidelės, o tada šalys spręs, kaip elgtis toliau", — pasakė Juškovas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo nagrinėti naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją nukreipimo klausimą. Po griežtų Lietuvos pareiškimų, susijusių su politine situacija Baltarusijoje, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasino atimti iš šalies Baltarusijos tranzitą. Jo vertinimu, prekybos srautų perorientavimas iš Baltijos uostų į kitus gali būti "šiek tiek nuostolingas", tačiau tarifus galima pakoreguoti.

Tegai:
krovinys, krovinių vežimas, Rusija, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (458)
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė apie pasirengimą perorientuoti krovinių srautus iš Baltijos šalių į RF
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste
Tanklaivis Arctic Princess

Į Lietuvą per šį mėnesį atplaukė antrasis SGD krovinys JAV

(atnaujinta 11:07 2020.10.21)
Per beveik šešerius terminalo gyvavimo metus į Klaipėdą atkeliavo ne tiek daug amerikiečių suskystintų gamtinių dujų, nors jis buvo pastatytas būtent kroviniams iš šios valstybės

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą per šį mėnesį atplaukė antrasis suskystintų gamtinių dujų krovinys iš JAV, rodo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Kaip nurodoma portale, tanklaivis "Arctic Princess" iš uosto į Klaipėdą atvyko trečiadienį, 06:24, ir šiuo metu yra iškraunamas.

"Klaipėdos naftos" duomenimis, laivas pristatė apie 138 tūkstančius kubinių metrų SGD. Šis krovinys iš JAV yra aštuntasis per beveik šešerių metų Klaipėdos terminalo istoriją.

Anksčiau bendrovė "Ignitis" nurodė, kad Amerikos SGD ateičiai turės įtakos JAV prezidento rinkimai. Rezultatas nulems, kaip lengva bus patvirtinti naujus SGD projektus, kaip klostysis Vašingtono santykiai su Kinija ir kokį vaidmenį atliks aplinka.

Interviu Sputnik Lietuva "Regiono" investicijų bendrovės Analitikos skyriaus direktorius Valerijus Vaisbergas tokią paralelę atmetė. Jis pridūrė, kad dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo išėjimas gali lemti tik tam tikrą santykių su Kinija atšilimą, o visa kita išliks, kaip buvo.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tačiau terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų vien už nuomą — neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų pristatymai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Amerikos SGD, apie kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvai reikalinga prekyba su Minsku, kad "neliktų be kelnių"
"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu
Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo
Radiatorius ir pinigai

Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES

(atnaujinta 10:01 2020.10.21)
Maurico teigimu, šildymas atpigo daugiausia dėl perėjimo nuo dujų prie biokuro. Be to, lietuviai sutaupytus pinigus išleido kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, o tai atgaivino vidaus rinką

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. "Luminor Lietuva" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES vidurkis. Apie tai jis rašė savo Facebook puslapyje.

Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Mindaugas Kulbis

Jo vertinimu, nuo 2012 metų šildymo kaina Lietuvoje sumažėjo 54 proc., o vidutinis piliečių atlyginimas padidėjo 88 proc.

"Įdomu tai, kad šildymo kainų mažėjimas, kurį pagrinde lėmė perėjimas nuo dujų prie biokuro, Lietuvoje buvo sparčiausias visoje ES (dėl šios priežasties kitose Baltijos šalyse šildymo kainos taip pat mažėjo, tačiau, pavyzdžiui, Lenkijoje kainos augo), o gyventojų pajamų augimas — taip pat sparčiausias visoje ES. Atitinkamai, namų ūkių išlaidų dalis, skiriama šildymui, Lietuvoje sumažėjo nuo 4,4% iki mažiau nei 2%, tad, priešingai nei 2012 metais, Lietuvos namų ūkiams šildymo sezonas nebėra tarsi koks su baime laukiamas "Armagedonas", — rašė jis.

Maurico teigimu, perėjimas prie biokuro pagerino Lietuvos užsienio prekybos balansą ir atgaivino vidaus vartojimo rinką, nes lietuviai sutaupytus pinigus išleido kitoms prekėms ar paslaugoms.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad spalį centrinis šildymas vilniečiams kainuos 20 procentų pigiau nei prieš metus. Kilovatvalandė šiemet verta 3,4 cento. Sostinės savivaldybė pažymėjo, kad tokios žemos šilumos kainos šildymo sezonu Vilniuje nebuvo jau visą dešimtmetį. Lietuvos sostinėje ir kai kuriuose kituose miestuose šildymo sezonas prasidėjo spalio 15 dieną.

Naujasis šildymo sezonas prasideda, kai vidutinė lauko temperatūra tris dienas iš eilės yra žemesnė nei plius dešimt laipsnių. Pagal šildymo tiekimo tvarką pirmiausia šildomos sostinės gydymo įstaigos, darželiai ir mokyklos, vėliau gyvenamieji pastatai, komercinės paskirties administraciniai pastatai ir tik paskui pramonės įmonės. Patys gyventojai gali atidėti šildymo sezoną daugiabučiuose namuose, jei tokį sprendimą priims daugiau nei pusė gyventojų.

Tegai:
kainos, šildymas, Žygimantas Mauricas
Dar šia tema
Ekspertas: energija iš BelAE atvers naujas galimybes Minskui
Ekspertas: bet koks neatsargus žingsnis gali sukelti naftos kainų kritimą
Seimo rūmai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos lenkų partija išpuolius prieš Tomaševskį palygino su Hitlerio retorika

(atnaujinta 12:43 2020.10.21)
LLRA-KŠS atstovas Valinsko pareiškimą pavadino skandalinga neapykantos kalba, nukreipta prieš Lietuvos lenkus

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Agresija, nukreipta prieš Lietuvos lenkus, įgauna pavojingą dimensiją, keliančią grėsmę visuomenės saugumui, o dar blogiau — žmonių gyvybei ir sveikatai, sakė Česlavas Olševskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys, rašoma Seimo pranešime.

Parlamentaras piktinasi, kad žiniasklaida ir Lietuvos valdovai ilgai tylėjo po buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko išpuolio prieš lenkų partijos lyderį Valdemarą Tomaševskį ir pačią partiją. Interviu lietuviškam portalui, kalbėdamas apie lenkus ir Valdemarą Tomaševskį, jis pareiškė, kad "tokius reikėtų šaudyt, šiaip jau, po vieną į metus, pradėt nuo jo".

Olševskis Valinsko pareiškimą pavadino neapykantos nacionaliniu pagrindu ir ksenofobijos aktu, kuriam nėra vietos viešojoje erdvėje. Kaip pabrėžė parlamentaras, žurnalistas, televizijos vadovybė, politiniai lyderiai ir žiniasklaida turėjo tai nedelsiant pasmerkti, o prokuratūra ir teisėsaugos institucijos, Seimo vadovybė ir prezidentas turėjo nedelsiant reaguoti.

"Valinsko veiksmai — daugiau nei skandalas, tai yra nusikaltimas, kuris turi būti pasmerktas ir prokurorų įvertintas, o jis pats turi sulaukti griežtos bausmės, kad būtų pavyzdžiu ir perspėjimu visiems, kurie ateityje norėtų jį mėgdžioti", — sakė jis.

Deja, anot Olševskio, Valinsko aktyvumas pastaruoju metu nėra vienintelis agresijos aktas, nukreiptas prieš lenkus, gyvenančius Vilniaus krašte. Jo teigimu, tai yra žmonių, susijusių su Vytauto Landsbergio aplinka, antilenkiškos retorikos tąsa — dar 2007 metais, prieš savivaldos rinkimus, Landsbergis kvietė kovai prieš lenkus, kad "pasiekti istorinę pergalę prieš lenkus Vilniaus krašte".

Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė ir žurnalisto Andriaus Tapino, kuris anksčiau buvo kaltinamas žurnalistinės etikos principų ir visuomenės informavimo įstatymo pažeidimais, veiklą, nes, LLRA-KŠS manymu, jo kampanija buvo nukreipta prieš lenkų partiją.

Olševskis palygino Valinsko pareiškimą su "jaunojo Hitlerio kalba" ir ragino neleisti istorijai pasikartoti. Jis priminė, kad už neapykantos kurstymą yra baudžiama.

"Žmones, sėjančius neapykantą ir panieką, reikia stabdyti jų beprotiško kelio pradžioje, kol jie dar neiššovė pirmojo šūvio. Iš A. Valinsko lūpų skamba jaunojo Hitlerio kalba, o tam negali būti pritarimo nei Lietuvoje, nei Europoje", — sako parlamentaras.

Kaip pridūrė politikas, svarbus ne tik teisinis tokių veiksmų įvertinimas, bet ir pasmerkimas visuomenėje. Tačiau Seimas ir  komitetai tyli.

"Raginame: konservatorių ir liberalų partijų, kurių nariai yra dažnai tokios neleistinos Valinsko ir Tapino retorikos rėmėjai, nedelsiant pažaboti tautinės neapykantos kurstymą Lietuvoje. Reikalaujame, kad susikompromitavę Tapinas ir Valinskas būtų nušalinti nuo visuotinio eterio Lietuvos valstybinėje televizijoje", — sako Olševskis.

Anksčiau Tomaševskis pateikė skundą dėl Valinsko pasisakymų Generalinei prokuratūrai. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

Seimo rinkimai

Pirmajame ture, kuris vyko spalio 11 dieną, konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo su 23 mandatais iš 141. Antrojoje vietoje (16 mandatų) atsidūrė valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, kurios įveikė penkių procentų barjerą. LLRA-KŠS nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pats Olševskis pirmajame ture laimėjo Medininkų vienmandatėje apygardoje.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Adolfas Hitleris, Valdemaras Tomaševskis, Arūnas Valinskas
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Politologas: net Lenkijoje jau sureaguota į išpuolį prieš lenkus Lietuvoje
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą