Klaipėdos uostas

"Klaipėdos nafta" per metus į šalies gamtinių dujų sistemą patiekė rekordinį SGD kiekį

(atnaujinta 19:42 2020.10.01)
Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos — tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Per praėjusius gamtinių dujų metus (iki rugsėjo 30 dienos) išdujintas ir į Lietuvos gamtinių dujų sistemą patiektas didžiausias iki šiol gamtinių dujų kiekis — 23,9 TWh, tuo tarpu pernai jis siekė 14 TWh, rašo bendrovė "Klaipėdos nafta" (KN).

"Mūsų skaičiavimai rodo, kad per 2020 dujų metus Lietuvos gamtinių dujų vartotojams nuo viso gamtinių dujų suvartoto kiekio iš SGD terminalo buvo patiekta daugiau nei 70 proc. gamtinių dujų", — sakė KN generalinis direktorius Darius Šilenskis. 

Pasak jo, SGD terminalo klientai šiemet išnaudojo palankią SGD rinkos situaciją, kai dėl paklausos šoko, kurį sukėlė COVID-19 virusas, ir dėl šiltesnės nei įprasta žiemos užsipildė Europos gamtinių dujų saugyklos, o tai lėmė ir SGD kainų mažėjimą.

Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos, tai yra, tiek SGD terminale apsilankė dujovežių — tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai. Iš viso 2020 gamtinių dujų metais jie atgabeno 3,5 mln. kub. m SGD, tuo tarpu per palyginamuosius gamtinių dujų metus — 2,2 mln. kub. m.

Gamtinių dujų metai skaičiuojami nuo spalio 1 iki rugsėjo 30 dienos.

Tegai:
SGD, Klaipėdos nafta
Dar šia tema
Leningrado srities uostai gali pasiimti naftos srautus iš Lietuvos uostų 2024 metais
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Kaliningrado sritis nori perimti dalį žemės ūkio krovinių iš Baltijos šalių
Nord Stream-2

"Gazprom" įvardijo veiksnius, turinčius įtakos "Nord Stream-2" eksploatacijos pradžiai  

(atnaujinta 16:22 2020.10.23)
"Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotoja teigė, jog stengiamasi kuo greičiau užbaigti šį komercinį projektą, nepaisant labai politizuoto ginčo dėl jo. Dujotiekiui tiesti gauti visi reikalingi leidimai

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. "Nord Stream-2" paleidimo laikas, be kita ko, priklauso nuo laivų, įskaitant pagalbinius, techninių savybių, interviu korporatyviniam žurnalui sakė Elena Burmistrova, "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotoja, "Gazprom export" vadovė, praneša RIA Novosti.

"Dujotiekio statybos užbaigimo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip laivų (tarp jų ir pagalbinių) bei įrangos techninės charakteristikos, taip pat nuo oro sąlygų darbo jūros ruože metu", — sakė ji.

"Stengiamasi kuo greičiau užbaigti šį komercinį projektą, nepaisant labai politizuoto ginčo dėl jo. Dujotiekiui tiesti gauti visi reikalingi leidimai", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom".

Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja savo suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria dar vieną sankcijų šiam projektui išplėtimą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, Gazprom
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija pasirengusi JAV sankcijoms dėl "Nord Stream-2"
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Ust Lugos uostas

Ekspertas: Rusijos įmonės galės galutinai palikti Lietuvos uostus

(atnaujinta 16:18 2020.10.23)
Jei Baltijos šalys pakeistų savo užsienio politiką Rusijos Federacijos atžvilgiu, būtų galima pasiekti kompromisą, tačiau kol kas tai nevyksta, mano ekspertas Stanislavas Mitrachovičius

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Rusija jau daugelį metų vykdo Rusijos eksporto nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus politiką, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.

Krovinių kompanija "Novotrans" Leningrado srityje esančiame Ust Lugos keltų komplekse įvykdė pirmosios vagonų su anglimi partijos išsiuntimą Baltijsko (Kaliningrado) kryptimi, papasakojo pati bendrovė.

"Novotrans" keltų komplekso direktorius Denisas Mečevas pareiškė, kad krovinių gabenimas į Europą yra gera alternatyva sausumos maršrutui per Baltarusiją ir Lietuvą.

Ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, jog ne visos Rusijos įmonės eksportą perkėlė į Rusijos uostus, tačiau tai taps įmanoma pakeitus teisės aktus.

"Ir tada galėsime palikti Klaipėdą. Pavyzdžiui, "Uralchim" ir "Uralkalij" iš Klaipėdos išvyks į Ust Lugą, bet tai, tikriausiai, užtruks dar keletą metų. Būtų gerai tai suderinti dar su Baltarusijos eksporto nukreipimu iš Baltijos šalių į Rusijos uostus. Bet, vėlgi, tam prireiks statyti papildomą infrastruktūrą Baltarusijos teritorijoje, Rusijos viduje, tada būtų prasminga investuoti į tokią infrastruktūrą, jei, pavyzdžiui, [Baltarusijos prezidentas Aleksandras] Lukašenka nepakeis nuomonės dėl būtinybės perkelti Baltarusijos eksportą į Rusijos uostus", — pasakė jis.

Pasak Mitrachovičiaus, labiau pasitikima Rusijos įmonių ketinimais, tačiau šis procesas nebus momentinis.

"Inercija teigiama Rusijos uostams ir neigiama Baltijos šalių uostams. Bent jau atsižvelgiant į jų dabartinę užsienio politikos kryptį. Jei jos ją adaptuotų, galbūt, čia būtų galima rasti kažkokį kompromisą, tačiau kol kas jų tendencija prekybos ir infrastruktūros požiūriu greičiau yra neigiama", — pasakė ekspertas.

Baltijos šalių uostų padėtis

Rusija aktyviai stengiasi plėtoti uostus Baltijos jūroje, kad krovinius iš Baltijos šalių uostų perkeltų į vietinius. Pastaruosius dešimt metų Rusijos Federacija stato ir plėtoja savo infrastruktūrą, kad nepriklausytų nuo užsienio uostų.

Baltijos šalys mano, kad Rusija ketina "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl sumažėjusių Rusijos krovinių apimties Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, Baltijos šalių jūros uostų nuostoliai yra susiję su anglių perkrovimo sumažėjimu, nes Rusijos bendrovės pradėjo tai vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku kompensuoti išvykstančius Rusijos krovinius.

 

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Baltijos šalys, Lietuva, Rusija
Demonstracija Vašingtone

Paskutinis teismas "Amerikos sapnui"

(atnaujinta 12:05 2020.10.24)
Senato posėdžiai dėl kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo nario postą sukėlė nepaprastą ažiotažą JAV

Pretendentė į šias pareigas teisininkę Amy Coney Barrett, kurią iškėlė prezidentas Donaldas Trampas, yra aptarinėjama visose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose, aptariamos mažiausios jos gyvenimo detalės, visaip komentuojami jos žodžiai, rašoma RIA Novosti autorės Viktorijos Nikiforovos medžiagoje.

JAV doleriai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Kovos dėl vietos Aukščiausiajame teisme įkarštis iš esmės yra visiškai dėsningas. Jo priimti nutarimai dėl ieškinių negali būti atšaukti. Faktiškai būtent Aukščiausiasis Teismas priima sprendimus dėl visų svarbiausių gyvenimo JAV klausimų — čia buvo nuspręsta, pavyzdžiui, ar mirties bausmė yra konstitucinė ir ar amerikietės turi teisę į abortą. Būtent Aukščiausiojo Teismo nutarimai lėmė Niksono atsistatydinimą 1974 metais r Džordžo Bušo pergalę prieš Albertą Gorą 2000 metų rinkimuose.

Aukščiausiojo teismo narių pozicijos skirtos visam gyvenimui. Tiesą sakant, devyni jo sudėtyje esantys teisininkai lemia valstybės politiką ateinantiems dešimtmečiams. Jų galia atrodo daug tvirtesnė nei paties prezidento.

Pagal Amerikos gerontokratijos standartus Amy Coney Barrett yra tikras vaikas: jai tik keturiasdešimt aštuoneri. Jos pirmtakė Ruth Bader Ginsburg praleido 27 metus savo poste. Barrett turi visus šansus dirbti Aukščiausiajame Teisme daug ilgiau. Nenuostabu, kad jos galimu paskyrimu domisi milijonai amerikiečių.

Tai jau trečioji prezidento Trampo pasiūlyta kandidatūra Aukščiausiajam Teismui. Prieš tai jis sėkmingai lobavoBreto Kavanos ir Nilo Gorsačo paskyrimą. Respublikonai dabar turi daugumą Aukščiausiajame Teisme. Jei Senatas balsuos už Barrett kandidatūrą, ši dauguma — šeši prieš tris — bus įtvirtinta daugeliui metų į priekį. Nenuostabu, kad visos šalies demokratus apėmė bendra panika.

Amy Coney Barrett yra visų tradicinių konservatyvios Amerikos vertybių įkūnijimas. Pamaldi katalikė, septynių vaikų motina (du iš jų yra įvaikinti), ištekėjusi, sėkminga profesionalė ir turtinga ponia, savo gyvenime viską pasiekusi savo darbu.

Viso to būtų galima pavydėti, jei ne neapykantos banga, į kurią pateko Barrett, kai tik tapo žinoma apie jos nominaciją. Demokratų partijos remiama žiniasklaida vaizduoja šią moterį kaip religinę fundamentalistę, aršiausią feminisčių ir seksualinių mažumų priešą, ir įtaria ją tuo, kad vos patekusi į Aukščiausiąjį Teismą, ji panaikins visoje šalyje abortus, tos pačios lyties asmenų santuokas ar net translyčių asmenų tualetus.

Be abejo, Barrett neturės tokių galių. Būdama aukštos kvalifikacijos teisininkė, ji nuolat kartoja, kad jos asmeninės pažiūros niekada neturėjo įtakos teismo sprendimams. Tačiau juodoji PR kampanija įkarštėja tiesiogine prasme su kiekviena nauja diena.

Demokratiškai susirūpinę socialinių tinklų aktyvistai priekaištauja Barrett dėl to, kad ji yra katalikų grupuotės "Šlovinimo žmonės" narė. Iš tikrųjų tai yra įprasta tikinčiųjų bendruomenė, visoje šalyje joje yra tik apie 1,8 tūkst. žmonių. Tačiau demokratų interpretacijoje ji virto kažkokiu siaubingu slaptu ordinu, panašiu į tuos, apie žiaurumus kurių mėgsta rašyti knygas Denas Braunas.

Barrett mokėsi, o po to ilgą laiką dėstė Notre Dame universitete. Šiandien jos ryšius su šiuo seniausiu ir prestižiškiausiu JAV universitetu, kurį beveik prieš 200 metų įkūrė Popiežiškoji akademija Romoje, oponentai interpretuoja kaip grėsmingas intrigas su Vatikanu.

Barrett oponentai netgi reikalauja patikrinti dviejų kūdikių iš neturtingo Haičio įvaikinimo tvarką. "Kas iš viso leido šiuos vaikus atiduoti į religinių fanatikų šeimą?" — Twitter klausia jos kritikai.

Tragiška likimo irinija Barrett pirmtakė Aukščiausiajame Teisme Ruth Bader Ginsburg buvo įsitikinusi demokratė ir įtakinga savo laiko feministė. Daugelyje jos iniciatyva šalyje buvo legalizuojamos tos pačios lyties asmenų santuokos.

Портрет Рут Бейдер Гинзбург
© AP Photo / Andrew Harnik
Ruth Bader Ginsburg portretas

Dar rugsėjo mėnesį 87 metų Ginsburg savo šeimai pasakė — "man svarbiausia — nugyventi iki inauguracijos". Ji nuoširdžiai tikėjo, kad Trampas pralaimės, o į jos vietą po jos mirties naujasis prezidentas Džo Baidenas pasiūlys kažkokią demokratinę kandidatūrą. Tačiau Ginsburg mirė rugsėjo 19 dieną, visoje šalyje jos gerbėjus apėmė gedulas.

Kad ir kaip stengėsi Barrett oponentai, jie nesugebėjo surinkti jokių realių kompromituojančių įrodymų jos atžvilgiu. Ankstesnį kandidatą į Aukščiausiojo teismo teisėjus — Brettą Kavaną — bandė nuversti naudojant seną gerą priekabiavimą. Neva prieš ketvirtį amžiaus Kavana kažkaip nesėkmingai pajuokavo pokalbyje telefonu su jauna moterimi. Tačiau kaltinimai atrodė taip išgalvoti, kad jie negalėjo rimtai įskaudinti teisininką. Senatas patvirtino jo kandidatūrą į Aukščiausiąjį teismą.

Tuo labiau su Barrett ši tema neveikia. Skirtingai nuo daugelio demokratinės orientacijos politikų, jos reputacija atrodo tiesiog nepriekaištinga. Ji nerūkė marihuanos kaip Barakas Obama, nepažeidė sutuoktinės ištikimybės, kaip Bilas Klintonas, ir nenaudojo sekso su vedusiu vyru, kad liptų karjeros laiptais kaip Kamala Harris.

Netekę vilties jai pareikšti rimtus kaltinimus, JAV demokratinė bendruomenė ėmė persekioti Barrett dėl ​​smulkmenų. Neseniai per Senato posėdį teisininkė pasakė, kad ji "niekada nieko nediskriminavo dėl seksualinių pirmenybių ir ateityje to neketina daryti". Beveik tą pačią akimirką demokratiniai žurnalistai pranešė pasauliui, kad žodžių junginį "seksualinės pirmenybės" nebeleidžiama vartoti — jis yra "įžeidžiantis, pasenęs ir paliečia LGBT žmonių jausmus". Naujienų antraštėse Barrett pasirodė esanti "LGBT priešė'.

Iš išorės pažvelgus labai keista, kad demokratiniai aktyvistai, kurių kredo tarytum yra kova už lyčių lygybę, užsipuolė moterį. Jie neva pamiršo, kad Barrett yra mažumos, šimtmečius kentėjusios po patriarchato jungu, narė.

Эми Кони Баррет
© REUTERS / POOL
Amy Coney Barrett

Juk akivaizdu, kad, nepaisant savo religinių įsitikinimų, Barrett iš tikrųjų yra įkūnytas feminizmo idealas jo tradicine prasme. Ji gavo puikų išsilavinimą ir pati tapo mėgstama profesore tūkstančiams studentų. Jai pavyko pasiekti sėkmės tokioje kietoje ir tradiciškai vyriškoje srityje kaip jurisprudencija JAV. Be to, ji sukūrė tvirtą šeimą ir užtikrino sau geras pajamas: dirbdama Apeliaciniame teisme ji uždirba apie 220 tūkstančių dolerių per metus, vieta Aukščiausiajame Teisme jai atneš apie 270 tūkstančių.

Prieš pusšimtį metų Barrett būtų tapusi feminizmo ikona — stipri, sėkminga, įvykusi moteris profesionalė. Šiandien aršiausią kritiką ji gauna būtent iš feminisčių.

Problema tame, kad šiuolaikiniai kovotojai dėl mažumų teisių, tokie kaip Barrett, yra visiškai nereikalingi. Jie yra per daug sėkmingi ir nepriklausomi, jais sunku vadovauti ir manipuliuoti. Jie iš tikrųjų kovojo su patriarchaliniais prietarais, seksizmu ir kitomis nesąžiningos konkurencijos formomis, gerai žinomomis moterims ir vyrams visame pasaulyje. Tačiau jiems pavyko laimėti — o šiandien kairiųjų trende yra tik lūzeriai.

Jei Barrett vietoje būtų gende-fluidinis padaras su nesuprantamomis seksualinėmis pirmenybėmis, sunkiais chroniškais girtavimais ir nepagydoma priklausomybe nuo narkotikų, jis tikrai būtų pelnęs demokratų simpatijas. Visa ši kova už mažumų teises iš tikrųjų skirta tik įtvirtinti prarają tarp nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų, tarp sėkmingų ir marginalizuotų žmonių.

Протесты после выдвижения Эми Баррет на пост члена Верховного суда в Вашингтоне
© REUTERS / ERIN SCOTT
Protestai po Amy Barrett pasiūlymo į Vašingtono Aukščiausiojo Teismo teisėjo postą

Deja, nenumaldomai nuskurstančios Amerikos gyventojų masės lengvai priima šią propagandą. Daugelis žmonių prisijungia prie Barrett persekiojimo tinklo vien dėl to, kad beveik neįmanoma pakartoti jos pasiekimų šiuolaikinėje Amerikoje.

Respublikonai turi daugumą Senate, ir greičiausiai Amy Coney Barrett vėl laimės, tapusi Aukščiausiojo Teismo teisėja. Tačiau vykstant visos šalies kovai dėl šio posto, amerikiečiai savo rankomis griauna viską, ką statė šimtmečius: "Amerikos svajonę", lygias teises moterims, asmeninės sėkmės kultą, meritokratiją. Staiga paaiškėja — "MeToo" judėjimas jau užsiminė apie tai — kad šiandien būti sėkmingam Amerikoje gali būti pavojinga. Kad tai gali išprovokuoti tokį gyventojų pyktį, kuris sugriaus visą jūsų sėkmę.

Amerikos svajonės naikinimas vyksta būdingu šia tautai nacionaliniu mastu ir viso pasaulio akyse. Tuo pačiu metu garsioji "švelnioji jėga", kuria taip ilgai laikėsi Jungtinių Valstijų prestižas, žlunga.

Tegai:
teismas, JAV