Elektrėnų elektrinė

Šiais metais Elektrėnuose didelis elektros gamybos šuolis

(atnaujinta 19:21 2020.10.01)
Elektrėnų komplekso padalinio rodikliai 2019 metais vidutiniškai sudarė mažiau nei 1 proc. visos šalies elektros gamybos, 2020-ųjų vasarą šis skaičius išaugo net iki 42 procentų

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Šiemet strateginė šalies bendrovė "Ignitis gamyba" didina elektros gamybą, praneša energetikos bendrovė "Ignitis grupė".

Sausio–rugpjūčio mėnesiais Elektrėnų kompleksas, Kruonio HAE ir Kauno HE bendrai pagamino 1350,1 gigavatvalandės (GWh) elektros energijos, tai yra beveik 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Preliminariais duomenimis, šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais šalyje pagaminta 3275 GWh elektros energijos, tuo tarpu "Ignitis gamybos" valdomų elektrinių gamybos apimtys sudarė 41,2 proc. visoje Lietuvoje pagaminto elektros energijos kiekio.

Elektrėnų komplekso "Ignitis gamybos" padalinio rodikliai 2019 metais vidutiniškai sudarė mažiau nei 1 proc. visos šalies elektros gamybos, 2020-ųjų vasarą šis skaičius išaugo net iki 42 proc.

"Vertinant vien tik šiluminių elektrinių gamybos statistiką, Elektrėnų kompleksas šiemet pagamina daugiau nei pusę visos Lietuvos šiluminių elektrinių gamybos kiekio — per pirmus aštuonis mėnesius čia buvo pagaminta 721,9 GWh elektros. Prie didžiulio augimo labiausiai prisideda kombinuoto ciklo bloko (KCB) gamyba — šie metai yra bene pirmieji, kai turime palankią situaciją rinkoje ir šis efektyviausias mūsų įrenginys gali labai dažnai dirbti beveik maksimaliu pajėgumu", — teigė "Ignitis gamybos" generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis.

Elektrėnų komplekse veikiančio KCB sausio–rugpjūčio mėnesiais gamybos rezultatai praėjusių metų rodiklius viršija 140 kartų (iš viso pagaminta 704,9 GWh). Efektyviai išnaudojama Kruonio HAE per pirmus 8 mėnesius pagamino trečdaliu daugiau elektros energijos (iš viso 462,7 GWh).

Tegai:
Litgrid, Elektrėnai, elektros energija
Dar šia tema
"Ignitis" tapo energijos ir dujų tiekėju Lenkijai
"Ignitis" parodė, kaip stato vėjo elektrinių parką Lenkijoje
Per pirmąjį šių metų pusmetį "Ignitis grupės" pajamos užsienio rinkose ir toliau augo
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba
Teisėjo plaktukas

Vilniaus mokyklos direktorei skirta 3,5 tūkst eurų bauda dokumentų klastojimą

(atnaujinta 11:01 2020.10.28)
Ugdymo įstaigos vadovė suklastojo moksleivių tėvų prašymus skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir, žmonėms nežinant, jų pajamų mokesčio dalį skyrė politinei partijai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Vilniaus miesto apylinkės teismas vieno sostinės darželio-mokyklos direktorę pripažino kalta dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei skyrė jai 3500 eurų baudą, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Be to, direktorei skirta baudžiamojo poveikio priemonė — vieneriems metams atimta teisė būti paskirtai į savivaldybės institucijų skiriamas pareigas.

Teismas nustatė, kad vienos Vilniaus ugdymo įstaigos direktorė 2018 metais suklastojo keturis prašymus pervesti gyventojų pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms. Moksleivių tėvams grąžinus į mokyklą užpildytas popierines prašymų formas pervesti 2 procentus pajamų mokesčio paramos gavėjui — jos vadovaujamam darželiui-mokyklai, įstaigos direktorė į keturis prašymus įrašė ir antrąjį pajamų mokesčio gavėjo kodą, kuris priklauso vienai politinei partijai, taip pat įrašė ir mokesčio dalies dydį — 1 procentą. Šie suklastoti prašymai vėliau buvo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedvydo Vaivados, ši nusikalstama įstaigos vadovės veikla paaiškėjo moksleivių tėvams gavus VMI ataskaitas, kuriose buvo nurodyta, kad 1 procentas jų pajamų mokesčio lėšų buvo skirtas vienai politinei partijai, nors iš tikrųjų tokios paramos jie neskyrė.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų spalį, iš VMI gavus mokesčių mokėtojų skundus dėl jų vardu užpildytų prašymų skirti pajamų mokesčio dalį politinei partijai.

Teismas konstatavo, kad ugdymo įstaigos direktorė pati papildė iš mokinių tėvų surinktas keturias popierines prašymų formas dėl paramos skyrimo, įrašydama į jas politinės partijos kodą bei skiriamą mokesčio dalį, taip suklastodama tikrą dokumentą.

Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. 

Tegai:
mokyklos, dokumentų klastojimas, Vilnius, Lietuva