Nord Stream-2

Laivas, skirtas užbaigti "Nord Stream-2", paliko Vokietijos uostą

(atnaujinta 11:29 2020.10.02)
Kaip pažymima, nors laivas dabar tolsta nuo uosto, Mukranas vėl įrašytas į jūrų eismo sistemos atvykimo vietą

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. "Akademik Čerskij" po kelių mėnesių išvyko iš Vokietijos Mukrano uosto, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kurioje saugomi vamzdynų tiesimo vamzdžiai, rodo laivų sekimo portalų "Marine Traffic" ir "Myshiptracking" duomenys.

Ir nors laivas tolsta nuo uosto, Mukranas vėl įrašytas į jūrų eismo sistemos atvykimo vietą, praneša RIA Novosti. Pagal "Myshiptracking" sistemą, grįžimas į Mukrano uostą numatomas 2021 metų gegužės 8 dieną.

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tuomet Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria eilinį sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Kremlius anksčiau ragino nustoti "Nord Stream-2" paminėti kokio nors politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai, įskaitant Vokietiją.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (439)
Dar šia tema
Pompėjas įvardijo JAV politikos tikslą Europoje
Situacijos Karabache paaštrėjimas kaip bandymas įtraukti Rusiją į karą Kaukaze
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba
Autoservisas

"Garažiuko" akcijos metu Rokiškio rajone nustatyta 10 pažeidėjų

(atnaujinta 09:36 2020.10.28)
Aplinkosaugininkai patikrino 16 asmenų, vykdančių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remonto darbus

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Rokiškio rajone vykdant akciją "Garažiukas" nustatyta 10 pažeidimų, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.

Aplinkosaugininkai patikrino 16 asmenų, vykdančių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remonto darbus. Nustatyta 10 asmenų, nesilaikančių aplinkosauginių reikalavimų. Pažeidėjams bus taikomos administracinės nuobaudos.

Daugiausia pažeidimų buvo nustatyta dėl susidarančių atliekų apskaitos nevedimo vieningoje gaminių ir pakuočių atliekų sistemoje (GPAIS). Už šį pažeidimą 10 vykdančių veiklą asmenų buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir gresia bauda nuo 120 iki 220 eurų.

Per reidą aplinkosaugininkai išaiškino, kad remontuojantys ir ardantys automobilius asmenys pamiršta turėti sandariai uždaromas ir tinkamai pažymėtas talpas atliekoms laikyti. Dviem pažeidėjams pagal administracinio nusižengimo kodeksą gresia bauda nuo 140 iki 440 eurų.

Taip pat Kupiškio aplinkos apsaugos pareigūnai aptiko 2 transporto priemonių remonto veiklą vykdančius asmenis, kurie nerūšiuoja atliekų, atliekos yra maišomos, laikomos netvarkingai lauke, pavojingos atliekos nepažymėtos atitinkamu ženklinimu. Jiems bus pritaikytos administracinio poveikio priemonės. Už netinkamai rūšiuojamas arba nerūšiuojamas atliekas pažeidėjams gresia bauda nuo 20 iki 80 eurų.

Be to, buvo nustatyti du šiurkštūs komercinės veiklos pažeidimai. Veiklos vykdytojai nebuvo įregistravę individualios veiklos ir už tai jiems gresia bauda nuo 390 iki 1100 eurų.

Tegai:
Rokiškis, Aplinkos apsaugos departamentas
Dar šia tema
Sostinėje įrengiamos stebėjimo kameros šiukšlintojams nustatyti
Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys