Uostas Vysocke

"Lukoil" su Baltarusija aptarė perkrovimą per terminalą Leningrado srityje

(atnaujinta 16:17 2020.10.02)
Kaip pažymėta, "Belneftechim" koncernas pateikė prašymą dėl savo produktų gabenimo per Vysocko uostą

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. "Lukoil" su "Belneftechim" tariasi dėl koncerno naftos produktų perkrovimo per terminalą Vysocko uoste, o ne į Baltijos uostus, jo asortimentą ir apimtis, sakė "Lukoil-Trans" generalinis direktorius Aleksejus Machnevas.

"Šiuo metu yra koncerno "Belneftechim" prašymas dėl savo produktų perkrovimo per terminalą "RPK-Vysotsk". Diskutuojama apie asortimentą ir galimus kiekius", — televizijos kanalo "Rossija 24" eteryje sakė jis.

Jis taip pat pažymėjo, kad po diskusijos bus nustatytos konkrečios perkrovimo sąlygos ir parametrai.

"Remiantis mūsų vertinimu, visos logistikos grandinės naudojimas, įskaitant perkrovimą Rusijos uostuose, gali būti efektyvesnis mūsų partneriams nei per kaimynines valstybes", — RIA Novosti cituoja Machnevą.

Baltarusija su Rusija tariasi dėl galimybės perkelti naftos srautus iš Baltijos valstybių, ypač Lietuvos, uostų į Rusijos šiaurės vakarų uostus. Aptariami uostai Ust Lugoje, Primorske, Vysocke, Sankt Peterburge. Rugsėjo mėnesį Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas Aleksandras Novakas sakė, kad Rusija turi laisvų pajėgumų šiai užduočiai atlikti, ir galima kalbėti apie maždaug 4–6 milijonų tonų Baltarusijos naftos produktų nukreipimą.

Novakas patikslino, kad dabar vyksta ekonominių sąlygų tyrimas, ir išreiškė viltį, kad artimiausiu metu bus pasiekti susitarimai dėl šio bendradarbiavimo.

Tegai:
SGD, Baltarusija, Lukoil
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų (597)
Dar šia tema
Pompėjas įvardijo JAV politikos tikslą Europoje
"Klaipėdos nafta" per metus į šalies gamtinių dujų sistemą patiekė rekordinį SGD kiekį
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Naujagimiai

Moteris Malio pagimdė devynis kūdikius vienu metu

(atnaujinta 08:11 2021.05.08)
Malio sveikatos ministrė pasveikino abiejų šalių medicinos specialistus, kurių "profesionalumas buvo raktas į laimingą šio nėštumo baigtį"

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Vakarų Afrikos šalies Malio gyventoja vienu metu pagimdė devynis vaikus — penkios mergaitės ir keturi berniukai, motinai ir naujagimiams sekasi gerai, praneša respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Rašo RIA Novosti.

Ministerijos teigimu, Halima Cisse, po dviejų savaičių viešnagės Malio sostinės Bamako ligoninėje, kovo pabaigoje šalies prezidento Ba Ndau dekretu buvo perkelta į Maroko kliniką.

"Sveikatos ir socialinės plėtros ministras su malonumu praneša, kad 2021 metų gegužės 4 dieną moteris cezario pjūvio būdu pagimdė devynis kūdikius, o ne septynis, o tai buvo paskelbta remiantis ultragarso tyrimais, atliktais tiek Malyje, tiek Maroke. Naujagimiams (penkios mergaitės ir keturi berniukai) ir mamai sekasi gerai", — sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos "Facebook" įraše.

Malio sveikatos ministrė Fanta Sibi pasveikino abiejų šalių medicinos specialistus, kurių "profesionalumas buvo raktas į laimingą šio nėštumo baigtį".

"Agence France Presse" duomenimis, naujagimių motinai yra 25 metai. Po kelių savaičių jie turėtų kartu grįžti į Malį.

Tuo pat metu Maroko sveikatos ministerijos atstovas Rashidas Kudhari sakė nieko nežinantis apie tai, jog kažkur jo šalyje buvo toks retas reiškinys — devynių vaikų gimimas vienu metu.

Tegai:
moteris, naujagimiai, Malis