Piniginė, archyvinė nuotrauka

Apklausa rodo, kad po karantino trečdaliui namų ūkių sumažėjo pajamos

(atnaujinta 11:25 2020.10.03)
Beveik pusė namų ūkių pageidautų gauti daugiau kaip 1 tūkst. eurų pajamų, kad bent dalį lėšų pavyktų taupyti

VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Daugiau kaip pusė apklaustų Lietuvos namų ūkių pajuto finansines pavasarinio karantino pasekmes: 29 proc. jų sumažėjo pajamos, o 6 % tvirtina praradę nuolatinį pajamų šaltinį, rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa.

Trečdalis apklaustų namų ūkių tvirtino, kad per pastarąjį pusmetį išleido dalį turėtų santaupų ar net visas. Taip pat sumažėjo namų ūkių dalis (-12 proc. p.), kuriems pavyksta sutaupyti.

"Apklausos rezultatai patvirtina, kad dėl pandemijos gyventojų finansai nukentėjo labai netolygiai: maždaug pusė teigė pajutę karantino padarinius, be to, kur kas dažniau juos įvardijo jaunesnio amžiaus ir didmiesčių namų ūkiai. Matomas išaugęs neapibrėžtumas dėl ateities perspektyvų bei mažesnis noras išlaidauti, o tai leidžia manyti, kad artimiausiu metu namų ūkiai atidžiau stebės pajamų pokyčius ir atsargiau planuos išlaidas", — sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.

Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių namų ūkių (70 %) savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai arba gerai. Palyginti su ankstesniais metais, taip teigiančiųjų dalis sumažėjo 7 %.

Dauguma respondentų per artimiausius 12 mėnesių tikisi, kad pajamos ir išlaidos nepakis. Namų ūkiams didžiausią susirūpinimą kelia galimas pajamų sumažėjimas, tačiau sumažėjo nerimaujančių dėl darbo praradimo (taip teigė atitinkamai 16 ir 13 % apklaustųjų).

Beveik aštuoni iš dešimties respondentų teigia planuojantys pajamas ir išlaidas, trys ketvirtadaliai siekia sutaupyti, tačiau, palyginti su pernai metais, gerokai sumažėjo sutaupančių namų ūkių dalis. Nors, palyginti su praėjusiais metais, pajamas ir išlaidas planuojančių bei siekiančių sutaupyti namų ūkių tendencijos reikšmingai nekito, tačiau sutaupančiųjų namų ūkių dalis sumažėjo 12 proc. ir sudarė 57 %.

Dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma buvo 31–150 eurų, taip teigė beveik 43 % respondentų, kuriems per pastaruosius 6 mėnesius pavyko sutaupyti (5 % daugiau nei prieš metus). 3 proc. sumažėjo dalis nurodžiusiųjų, kad per mėnesį sutaupo iki 30 eurų (16 %) ir nuo 301 iki 600 eurų (11 %), o dalis teigiančiųjų, kad pavyksta sutaupyti daugiau kaip 600 eurų, išaugo 2 % (iki 9 %).

Truputi daugiau kaip pusė apklaustų namų ūkių nurodė, kad turimos santaupos per pastaruosius 6 mėnesius nepasikeitė, tačiau trečdaliui jos sumažėjo arba teko išleisti viską. Svarbiausios taupymo priežastys tebebuvo netikėtos išlaidos ateityje (54 %), galimas finansinės būklės pablogėjimas (46 %) ir ilgalaikiai taupymo tikslai, t. y. brangių pirkinių įsigijimas, išlaidos vaikų mokslui, santaupos senatvei ir pan. (43 %).

Beveik pusė namų ūkių (47 %) pageidautų gauti daugiau kaip 1 200 eurų pajamų (į rankas), kad bent dalį lėšų pavyktų taupyti. O ketvirtadalis respondentų nurodė 801–1 200 eurų, kaip mažiausias reikiamas pajamas, kad būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis Lietuvoje ir pavyktų sutaupyti. Atsižvelgiant į namų ūkių turimas pajamas, vidutiniškai daugiau kaip pusė apklaustųjų pageidautų uždirbti daugiau, nei šiuo metu gauna, dažniausiai pageidaujama suma yra 400 eurais didesnė nei gaunamos pajamos.

Tegai:
apklausa, pajamos, koronavirusas, karantinas, Lietuvos bankas
Dar šia tema
LB: iki COVID-19 protrūkio lietuviai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis
Tyrimas: didžiausią stresą lietuviams kelia darbas ir sveikata
Lietuvoje investuoja tik 2 procentai gyventojų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Mergina matuoja savo taliją

Įvardyti penki žalingi įpročiai, trukdantys sulieknėti

(atnaujinta 08:11 2021.05.08)
Dietologės teigimu, kartais numesti svorį žmogui trukdo maisto valgymo kultūra, gyvenimo būdas ir nepakankamas poilsis naktį

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dietologė ir mitybos specialistė Irina Pisareva televizijos kanalui "Zvezda" papasakojo, kokie žalingi įpročiai trukdo numesti svorį.

Kaip papasakojo specialistė, pirmiausia reikėtų atsisakyti sėslaus gyvenimo būdo, kuris lėtina medžiagų apykaitą ir prisideda prie riebalų kaupimosi.

"Antras žalingas įprotis — valgyti vaisius vakare. Vaisius reikėtų valgyti pirmoje dienos pusėje iki 16 valandos, nes nors juose yra natūralių augalinių cukrų, tai vis tiek yra gliukozė, fruktozė, sacharozė, todėl nerekomenduojama valgykite juos vakare. Galimas visoks pilvo pūtimas, meteorizmas. Vėlgi, tai prisideda prie svorio augimo", — paaiškino ji.

Kitas įprotis, trukdantis mesti svorį, — vėlai eiti miegoti. Kaip paaiškino specialistas, taip yra dėl to, kad šiuo metu organizmas atsigauna, sustiprėja imunitetas, o hormonai atgauna balansą. Anot jos, organizmas būtinai turi ilsėtis, tuo tarpu svarbu miegoti bent septynias — aštuonias valandas per parą.

Kitas iš išvardytų žalingų įpročių — per greitas maisto valgymas.  

"Kai valgome per greitai, organizmas nespėja suvirškinti į jį patekusio maisto, ir neatsiranda sotumo. Yra tikimybė, kad suvalgysime daug daugiau, nei mums iš tikrųjų reikia", — perspėjo dietologė.

Be to, pusryčių praleidimas neprisideda prie svorio metimo. Kai kurie žmonės nenori valgyti ryte, tačiau būtina surengti bent lengvą užkandį, nes pusryčiai paleidžia medžiagų apykaitą ir suteikia energijos, pridūrė Pisareva. Anot jos, rytinio valdymo praleidimas sukelia gausesnę vakarienę, tuo metu maistingiausi turėtų būti būtent pusryčiai ir pietūs.

Tegai:
sveika mityba, sveikata
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai