Piniginė, archyvinė nuotrauka

Apklausa rodo, kad po karantino trečdaliui namų ūkių sumažėjo pajamos

(atnaujinta 11:25 2020.10.03)
Beveik pusė namų ūkių pageidautų gauti daugiau kaip 1 tūkst. eurų pajamų, kad bent dalį lėšų pavyktų taupyti

VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Daugiau kaip pusė apklaustų Lietuvos namų ūkių pajuto finansines pavasarinio karantino pasekmes: 29 proc. jų sumažėjo pajamos, o 6 % tvirtina praradę nuolatinį pajamų šaltinį, rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa.

Trečdalis apklaustų namų ūkių tvirtino, kad per pastarąjį pusmetį išleido dalį turėtų santaupų ar net visas. Taip pat sumažėjo namų ūkių dalis (-12 proc. p.), kuriems pavyksta sutaupyti.

"Apklausos rezultatai patvirtina, kad dėl pandemijos gyventojų finansai nukentėjo labai netolygiai: maždaug pusė teigė pajutę karantino padarinius, be to, kur kas dažniau juos įvardijo jaunesnio amžiaus ir didmiesčių namų ūkiai. Matomas išaugęs neapibrėžtumas dėl ateities perspektyvų bei mažesnis noras išlaidauti, o tai leidžia manyti, kad artimiausiu metu namų ūkiai atidžiau stebės pajamų pokyčius ir atsargiau planuos išlaidas", — sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.

Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių namų ūkių (70 %) savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai arba gerai. Palyginti su ankstesniais metais, taip teigiančiųjų dalis sumažėjo 7 %.

Dauguma respondentų per artimiausius 12 mėnesių tikisi, kad pajamos ir išlaidos nepakis. Namų ūkiams didžiausią susirūpinimą kelia galimas pajamų sumažėjimas, tačiau sumažėjo nerimaujančių dėl darbo praradimo (taip teigė atitinkamai 16 ir 13 % apklaustųjų).

Beveik aštuoni iš dešimties respondentų teigia planuojantys pajamas ir išlaidas, trys ketvirtadaliai siekia sutaupyti, tačiau, palyginti su pernai metais, gerokai sumažėjo sutaupančių namų ūkių dalis. Nors, palyginti su praėjusiais metais, pajamas ir išlaidas planuojančių bei siekiančių sutaupyti namų ūkių tendencijos reikšmingai nekito, tačiau sutaupančiųjų namų ūkių dalis sumažėjo 12 proc. ir sudarė 57 %.

Dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma buvo 31–150 eurų, taip teigė beveik 43 % respondentų, kuriems per pastaruosius 6 mėnesius pavyko sutaupyti (5 % daugiau nei prieš metus). 3 proc. sumažėjo dalis nurodžiusiųjų, kad per mėnesį sutaupo iki 30 eurų (16 %) ir nuo 301 iki 600 eurų (11 %), o dalis teigiančiųjų, kad pavyksta sutaupyti daugiau kaip 600 eurų, išaugo 2 % (iki 9 %).

Truputi daugiau kaip pusė apklaustų namų ūkių nurodė, kad turimos santaupos per pastaruosius 6 mėnesius nepasikeitė, tačiau trečdaliui jos sumažėjo arba teko išleisti viską. Svarbiausios taupymo priežastys tebebuvo netikėtos išlaidos ateityje (54 %), galimas finansinės būklės pablogėjimas (46 %) ir ilgalaikiai taupymo tikslai, t. y. brangių pirkinių įsigijimas, išlaidos vaikų mokslui, santaupos senatvei ir pan. (43 %).

Beveik pusė namų ūkių (47 %) pageidautų gauti daugiau kaip 1 200 eurų pajamų (į rankas), kad bent dalį lėšų pavyktų taupyti. O ketvirtadalis respondentų nurodė 801–1 200 eurų, kaip mažiausias reikiamas pajamas, kad būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis Lietuvoje ir pavyktų sutaupyti. Atsižvelgiant į namų ūkių turimas pajamas, vidutiniškai daugiau kaip pusė apklaustųjų pageidautų uždirbti daugiau, nei šiuo metu gauna, dažniausiai pageidaujama suma yra 400 eurais didesnė nei gaunamos pajamos.

Tegai:
apklausa, pajamos, koronavirusas, karantinas, Lietuvos bankas
Dar šia tema
LB: iki COVID-19 protrūkio lietuviai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis
Tyrimas: didžiausią stresą lietuviams kelia darbas ir sveikata
Lietuvoje investuoja tik 2 procentai gyventojų
Baltarusijos AE

Ekspertas: ES rūpi ne BelAE saugumas, o galimybė daryti spaudimą Minskui

(atnaujinta 17:57 2020.10.26)
Objektas pastatytas naudojant naujausias Rusijos technologijas. Pateikdamos sąlygas elektrinės statybai, ES šalys taip daro politinį ir ekonominį spaudimą Baltarusijai, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Baltarusijoje statoma atominė elektrinė (BelAE) yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė vyresnysis Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, jos būsimą paleidimą ir solidarumo priemones šiuo klausimu Europos Sąjungoje, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pareiškė, kad BelAE pastatyta naudojant naujausias Rusijos technologijas, kuriose atsižvelgiama į visą atominių elektrinių eksploatavimo patirtį.

"Ir šia prasme, tiesą sakant, naujoji Baltarusijos atominė elektrinė yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje. Todėl man gana sunku paaiškinti, su kuo susijęs šis pareiškimas. Manau, kad, žinoma, ES šalys gali pateikti tam tikras sąlygas Baltarusijai, susijusias su Baltarusijos atominės elektrinės eksploatavimu, tačiau vargu ar tai galima paaiškinti susirūpinimu saugumu. Didesniu mastu tai yra politinio spaudimo klausimas", — pasakė jis ir pridūrė, kad dabar prie šio prisijungia ekonominis aspektas.

Pasak eksperto, dabar Baltarusija yra sudėtingoje padėtyje, ir situacija aplink BelAE gali būti spaudimo svertas Minskui.

"Bet dar kartą norėčiau pabrėžti, kad, mano nuomone, tai neturi nieko bendro su pačios atominės elektrinės saugumu, kad [Baltarusijos] atominė elektrinė yra viena saugiausių atominių objektų Europoje, ką, be kita ko, patvirtinto TATENA patikrinimai", — pareiškė ekspertas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), ES
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
"Rosatom" vadovas pasiūlė asmeniškai surengti ekskursiją po BelAE Lietuvos valdžiai
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %
JAV ir Kinijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Koziris rankovėje: Kinija pasirengusi išparduoti JAV nacionalinę skolą

(atnaujinta 13:34 2020.10.26)
Kinijos ir JAV konfrontacija įsiplieskė nauja jėga: prekybos karas virto technologiniu

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Kol Vašingtonas blokuoja Kinijos įvykius kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, KLR priminė jų pagrindinį ginklą: pardavus trilijoną dolerių JAV vyriausybės obligacijų portfelio, gali sumažėti dolerio kursas ir vertybinių popierių rinka. Tai yra itin pavojingas scenarijus visai pasaulio ekonomikai. Apie tai, kaip toli Pekinas yra pasirengęs nueiti, rašo Natalija Dembinskaja RIA Novosti medžiagoje.

Technologinis karas

Sausio mėnesį dvi didžiausios pasaulio ekonomikos žengė svarbų žingsnį link prekybos karo užbaigimo I etapo susitarimu palaipsniui atkurti prekybą. Tačiau COVID-19 pandemija viską sunaikino. Vašingtonas apkaltino Pekiną koronaviruso platinimu ir reikalavo piniginės kompensacijos. Be to, amerikiečiai pranešė apie savo pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), priekaištaudami, kad ji pataikauja Kinijai.

Artėjant JAV prezidento rinkimams, įtampa didėja. Trampas dar kartą prisiminė ekonominę žalą, kurią tariamai padarė Kinijos kompanijos Amerikos ekonomikai. Neva jos "tempė" gamybą į save ir pavogė technologines paslaptis.

Rugpjūtį Vašingtonas apkaltino Pekiną kišimusi į rinkimų kampaniją per internetą ir socialinę žiniasklaidą. Taikinys buvo kinų "TikTok" programa. Tai turi būti uždrausta, kitaip KLR vyriausybė turės prieigą prie Amerikos piliečių, besinaudojančių paslauga, duomenų, pranešė Baltieji rūmai.

"TikTok" savininkė, Kinijos bendrovė "ByteDance", yra priversta parduoti verslą Amerikos kompanijoms. Tai turi būti padaryta iki lapkričio 12 dienos. Priešingu atveju, kaip Trampas pagrasino, paslauga bus užblokuota.

Kaip Pekinas atsakys, kol kas nežinoma. Ekspertai mano, kad Kinijos valdžia neturi ypatingos priežasties pasisakyti už "TikTok", nes mano, kad tai "kenksminga": ji skleidžia "vulgarų turinį", neatitinka "socializmo vertybių" ir gadina Kinijos jaunimą.

Tačiau Vašingtonas taip pat daro spaudimą ir "Huawei", vienai didžiausių Kinijos technologijų kompanijų. O Pekinas jau pagrasino uždrausti strateginių medžiagų ir technologijų eksportą užsienio kompanijoms, kurios gali kelti "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Rimtas pokalbis

Tuo tarpu Pekinas priminė, kad KLR turi rimtesnių įtakos svertų. Kalbama apie trilijoną dolerių kainuojančias JAV vyriausybės obligacijas.

Dėl prekybos karo su JAV Kinija jau sistemingai atsikratė šių vertybinių popierių. Investicijos į JAV nacionalinę skolą nuo 1,32 trln. JAV dolerių piko 2014 metų lapkričio mėnesį sumažėjo daugiau nei 200 mlrd. Todėl iki 2019 metų birželio lyderystė tarp užsienio iždo turėtojų perėjo Japonijai: Tokijuje jų yra 1,12 trln.

Kaip parodė naujausia JAV iždo ataskaita, iki rugsėjo vidurio Kinijos portfelis sumažėjo iki 1,08 trln. Pirmąjį pusmetį Pekinas sumažino įsipareigojimus JAV vyriausybei 106 mlrd. — tai greičiausias pardavimų tempas nuo 2015 metų.

Tačiau kalbama ne tik apie ekonominę konfrontaciją. Viena iš priežasčių, kodėl Kinija toliau kratosi JAV vyriausybės skolų, yra dolerio nuvertėjimo rizika dėl nenuilstamo spaustuvės darbo.

O skola toliau auga. Per aštuonis mėnesius JAV išleido 7,7 trln. iždo obligacijų — tai rekordas. Tai yra, ekonomika remiama tik skolinantis.
Pekinas mato, kad Vašingtonas negali išspręsti ekonominių problemų be spaustuvės pagalbos, todėl investuoti į Amerikos valstybės skolas yra labai rizikinga, pažymi "Chinese Global Times".

Didysis išpardavimas?

Sustiprėjęs konfliktas tarp JAV ir Kinijos tik skatina baimes: staiga antras pagal dydį Amerikos ekonomikos užsienio kreditorius to neištvers ir surengs plataus masto valstybės skolos išpardavimą. Tokio žingsnio pasekmės būtų pražūtingos. Masinis šių vertybinių popierių dempingas sukels paniką rinkoje.

Tačiau tai nepalanku pačiai Kinijai. Pirma, 100–200 mlrd. obligacijų pardavimas per trumpą laiką neišvengiamai sumažins jų kainas. Šiuo atveju labai sumažės pačios Kinijos išorinio turto ir atsargų vertė, taip pat pajamos iš parduotų vertybinių popierių pardavimo.

Be to, doleris žlugs, o tai KLR taip pat nenaudinga. Amerikos valiutos susilpnėjimas pabrangins Kinijos eksportą.

Be to, JAV valstybės skolos atsikratymas labai apribos Pekino galimybes kontroliuoti juanį — jei prekybos karas taps visiškai nekontroliuojamas. Pagaliau doleriai, uždirbti pardavus JAV valstybės skolą, turi būti kažkur investuoti, o tai nėra taip lengva.
Problemų kils ne tik Kinijoje, maža niekam nepasirodys.

"Sugriauti Amerikos obligacijų piramidę reiškia visą pasaulį panardinti į finansinio chaoso situaciją, šalia kurios 1998 ar 2008 metų krizė tėra vaikiškas žaidimas. Todėl mažai tikėtina, kad artimiausiu metu kažkas panašaus įvyks", — sakė kriptovaliutos "Chatex" banko vadovas Maiklas Rosas-Džonsonas (Michael Ross-Johnson).

Labiausiai tikėtina, kad dolerio ir JAV valstybės skolos atsisakymas bus laipsniškas — tai vyko per pastaruosius metus. Vienas pirmaujančių Kinijos ekonomistų, Šanchajaus finansų ir ekonomikos universiteto profesorius Si Džunjangas (Xi Junyang) mano, kad Pekinas "palaipsniui sumažins" JAV valstybės skolos portfelį iki maždaug 800 mlrd. Tačiau vis dar neatmetama kraštutinė galimybė — pavyzdžiui, karinis konfliktas.

Tegai:
JAV, Kinija
Medicinos darbuotojas, archyvinė nuotrauka

Karantinai įvedami dar aštuoniose Lietuvos savivaldybėse

(atnaujinta 10:25 2020.10.27)
Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse jau nuo trečiadienio skelbiamas lokalus  karantinas

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo trečiadienio vietinis karantinas įvedamas dar 8 savivaldybėse, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Karantinas įvedamas Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse. Ribojimai galios nuo spalio 28 dienos iki lapkričio 11 dienos.

Apsauginės kaukės

Šių savivaldybių teritorijose asmenys vyresni nei 6 metų viešosiose vietose (tiek atvirose, tiek uždarose) privalės dėvėti apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).

Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kai jie sportuoja; aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams;  viešojo maitinimo įstaigose sėdint prie stalo ar baro, taip pat paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; atlikėjams renginių metu.

Nebūtina dėvėti kaukės už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu, išskyrus šeimos narius.

Kultūros, laisvalaikio, pramogų ir sporto įstaigų lankymo ribojimas

Kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigose bus ribojamas paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m paslaugos teikimo vietos patalpų plotas, tenkantis vienam paslaugos gavėjui arba kitam lankytojui, ir tarp personalo, paslaugų gavėjų ar kitų lankytojų užtikrinamas ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas. Šis reikalavimas netaikomas aukšto meistriškumo sporto pratyboms.

Primintina, kad teritorijose, kuriose paskelbtas lokalus karantinas, be kita ko, taip pat galioja ir ribojimai, kurie taikomi visoje Lietuvoje (plačiau: https://lrv.lt/lt/naujienos/skelbiami-vietiniai-karantinai-atskirose-savivaldybese).

Praeitą savaitę vietinis karantinas nuo spalio 26 dienos iki lapkričio 9 dienos jau buvo paskelbtas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose.

Naujausiais duomenimis, per visą laiką Lietuvoje buvo nustatyta beveik 11 tūkstančių COVID-19 atvejų, mirė daugiau nei 135 pacientai.

Tegai:
Lietuva, karantinas
Dar šia tema
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 760 COVID-19 atvejų
JT perspėjo apie suklastotų vaistų ir vakcinų nuo COVID-19 riziką