Susitikimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje su Prancūzijos verslo atstovais

Apie 30 Prancūzijos verslo atstovų atvyko į Lietuvą atrasti verslo partnerių

(atnaujinta 22:02 2020.10.02)
Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministro, Prancūzijos verslą ypač sudomino neseniai atvertas žaliasis koridorius stambioms investicijoms pritraukti, taip pat kitos Lietuvos siūlomos sąlygos

VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Prancūzijos verslas išreiškė susidomėjimą investavimo galimybėmis Lietuvoje, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerijos spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizito į Lietuvą proga Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje įvyko susitikimas su Prancūzijos verslo atstovais, kuriame buvo išsamiai aptarta Lietuvos investicinė aplinka, dvišalė prekyba ir bendradarbiavimas inovacijų srityje. Pažymima, jog Prancūzijos verslas buvo pakviestas investuoti Lietuvoje, akcentuojant jiems naujojo reguliavimo stambiems investuotojams privalumus, bendradarbiavimo perspektyvas atskiruose sektoriuose.

"Džiaugiamės dėl Prancūzijos verslo dėmesio Lietuvai. Apie 30 Prancūzijos įmonių atvyko su labai konkrečiais tikslais surasti verslo partnerius ir daugiau sužinoti apie investavimo galimybes", — pasakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Pasak Skuodžio, Prancūzijos verslą ypač sudomino neseniai atvertas žaliasis koridorius stambioms investicijoms pritraukti, taip pat kitos Lietuvos siūlomos sąlygos: moderni infrastruktūra, kvalifikuota darbo jėga ir išskirtinis Vyriausybės dėmesys strateginiams projektams.

Pažymima, kad susitikime dalyvavo Prancūzijos inžinerinės pramonės, baldų paskirstymo, aukštųjų technologijų ir skaitmeninės plėtros, statybų, konsultacijų ir medicinos priemonių gamybos, išmaniųjų miestų, finansinių technologijų, skaitmeninės infrastruktūros, skaitmeninio dizaino įmonių atstovai.

Žaliojo koridoriaus atvėrimo iniciatyvos tikslas — į Lietuvą pritraukti daug darbo vietų sukuriančias ir stambius investicinius projektus įgyvendinančias įmones. Žaliasis koridorius numato kur kas greitesnes ir paprastesnes investuotojo įsikūrimo procedūras.

Kaip praneša ministerija, užsienio svečiams susitikimo metu buvo pristatyti ir Lietuvos gyvybės mokslų ir finansinių technologijų (FinTech) sektoriai bei akcentuotos prekybos ir investicijų didinimo galimybės, išnaudojant Prancūzijos, kaip vienos iš tikslinių Lietuvos eksporto rinkų potencialą.

Pagal Lietuvos užsienio prekybos apyvartą, 2020 m. sausio–liepos mėn. Prancūzija buvo 11-oje, pagal eksportą — 14-oje, pagal importą — 10-oje vietoje.

Prancūzija yra 14-a didžiausia investuotoja Lietuvoje. Nuo 2015 metų iki šiol Lietuva pritraukė 5 Prancūzijos tiesioginių užsienio investicijų projektus.

Tegai:
investicijos, verslas, Prancūzija, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda: viešosios investicijos krizės metu turi duoti didžiausią grąžą
Investicijos — šalin. Lietuvos žvalgybos tarnybos pasodins verslą už "geležinės uždangos"
Keturi skaitmeninių inovacijų centrai Lietuvoje gavo 17,7 mln. eurų ES investicijų
Baltarusijos AE

Ekspertas: energija BelAE atvers naujas galimybes Minskui

(atnaujinta 18:14 2020.10.20)
Prasidėjus stabiliam ekonomikos atsigavimui, visa elektros energija bus itin paklausi, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Energija iš Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) — tai milžiniškas šaltinis, suteikiantis galimybę ateityje kurti naujas įmones, ypač gamybos sektoriuje, interviu Sputnik Baltarusija pasakė Naujosios visuomenės instituto Politinių ir ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas.

Pirmasis Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) energijos blokas baigtas 98 proc. Apie tai pranešė Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius elektromobilumo plėtros forume "E-Mobility 2020".

Šiuo metu į reaktoriaus aktyviąją zoną pakrautas šviežias branduolinis kuras, atlikti hidrauliniai bandymai. Tikimasi, kad lapkričio pradžioje prasidės pirmojo bloko energetinis paleidimas.

Ekspertas Vasilijus Koltašovas pažymėjo, kad Baltarusijos valdžia įsitikinusi, jog šalis palaikys subalansuotus santykius su kaimyninėmis rinkomis. Dėl šios priežasties ji dabar turi peržiūrėti savo ekonominę strategiją.  

"Šiame etape ji [elektra] būna perteklinė. Tačiau perteklius nereiškia nereikalingumo, nes tai, priešingai, yra galimybė. Energija — tai milžiniškas šaltinis, suteikiantis galimybę ateityje kurti naujas įmones, ypač gamybos sektoriuje", — pasakė jis.

Pasak eksperto, Baltarusija kuria sau energijos rezervą.

"Taip, šiuo metu jis nėra paklausus, jo, galbūt, net nereikia, bet tuo metu, kai kartu su Rusija Baltarusija išeis iš dabartinės (reikia pasakyti, pasaulinės) depresijos, prasidės patvarus atsigavimas, o tada ir augimas patvarus, ir mes pamatysime, kad visa elektros energija bus itin paklausi, nes dingti ji negalės. Apskritai tai yra pats vertingiausias šiuolaikinės ekonomikos išteklius", — pasakė Koltašovas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
elektra, Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltarusija įsitikinusi, kad Lietuva persvarstys sprendimą dėl BelAE
Pirmajame BelAE maitinimo bloke sėkmingai pradėta grandininė reakcija
Pranešama, kad Lietuvoje radiacijos padidėjimo dėl BelAE nenustatyta
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
Nord Stream-2 statyba

Vokietijos deputatas pranašauja tamsą šaliai, jei bus atsisakyta "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:13 2020.10.20)
Parlamentaro teigimu, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie dujų tiekimo iš JAV lems staigų energijos kainų padidėjimą, kas smogs paprastiems šalies gyventojams

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Berlyno parlamento deputatas iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas (Gunnar Lindemann) pareiškė, kad "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas yra reikalingas Vokietijai.

Jo nuomone, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie "mėlynojo kuro" tiekimo iš Jungtinių Valstijų lems staigų energijos kainų padidėjimą, o tai palies paprastus Vokietijos piliečius, kurių pajamos jau nukentėjo dėl apribojimų, susijusių su koronaviruso pandemija.

"Tik pigesni dujų tiekimai iš Rusijos gali užtikrinti energijos tiekimą ilgalaikėje perspektyvoje. Būtent to "Alternatyva Vokietijai" jau seniai reikalauja. Vokietijai reikalingas "Nord Stream-2". Nes be rusiškų dujų vokiečiai bus tamsoje", — interviu su "Večerniaja Maskva" pasakė Lindemanas.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad elektra ir kiti ištekliai Vokietijoje jau dabar yra dvigubai brangesni nei kitose ES šalyse.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio klojimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria kitą sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu, kuris, Bundestago manymu, buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga, nemažai Vokietijos politikų ragino apriboti dujotiekio statybos dalyvius.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu
Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" užbaigti galintis laivas priartėjo prie Kaliningrado
Novakas: "Nord Stream-2" neturi įtakos dujų tiekimui per Ukrainą