Белорусская АЭС

Ekspertas: Lietuva kovoja su Astravo AE kaip Don Kichotas su vėjo malūnais

(atnaujinta 21:17 2020.10.03)
Europos Sąjunga išreikš tik bendrą susirūpinimą šiuo klausimu, bet nieko daugiau, sako branduolinės energetikos ekspertas Aleksejus Anpilogovas

VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES lyderius tinkamai įvertinti Baltarusijos atominės elektrinės "grėsmę". Jis pakartojo, kad elektrinė "neatitinka ES testavimo reikalavimų nepalankiausiomis sąlygomis".

Interviu Sputnik Lietuva civilinių iniciatyvų mokslinių tyrimų ir plėtros fondo "Osnovanije" prezidentas, branduolinės energetikos ekspertas Aleksejus Anpilogovas pažymėjo, kad Lietuva nieko naujo neišgirs, o Europos Sąjunga išreikš tik bendrą susirūpinimą šiuo klausimu ir nieko daugiau.

"Pagrindinis dalykas, ko Lietuva nepadarė, buvo pakeisti Europos darbo su elektra taisykles. Jie bandė įvesti įvairias išimtis Astravo AE atžvilgiu. Dėl to maksimali programa, kurią įgyvendino Lietuva, kaip rašo, pasiekė Estijos, Latvijos ir Lenkijos palaikymą blokavimo klausimu. Tiesą sakant, ši blokada vis tiek bus pilna skylių, nes jei Europos Sąjunga jos nepalaikys, tada nėra jokių mechanizmų, kurie nustatytų elektros kilmę", — sakė jis.

Anpilogovas teigė, kad Lietuvos kova panaši į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais, o pati politika yra aklavietė ir niekur nenuves. Jis pabrėžė, kad Baltarusijos elektra vis tiek pateks į Lietuvos rinką, pavyzdžiui, per trečiąsias šalis.

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (425)
Dar šia tema
Minskas papasakojo apie Astravo AE paleidimo planus
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Lietuva rengia notą Baltarusijai dėl Astravo AE
Tanklaivis Arctic Princess

Į Lietuvą per šį mėnesį atplaukė antrasis SGD krovinys JAV

(atnaujinta 11:07 2020.10.21)
Per beveik šešerius terminalo gyvavimo metus į Klaipėdą atkeliavo ne tiek daug amerikiečių suskystintų gamtinių dujų, nors jis buvo pastatytas būtent kroviniams iš šios valstybės

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą per šį mėnesį atplaukė antrasis suskystintų gamtinių dujų krovinys iš JAV, rodo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Kaip nurodoma portale, tanklaivis "Arctic Princess" iš uosto į Klaipėdą atvyko trečiadienį, 06:24, ir šiuo metu yra iškraunamas.

"Klaipėdos naftos" duomenimis, laivas pristatė apie 138 tūkstančius kubinių metrų SGD. Šis krovinys iš JAV yra aštuntasis per beveik šešerių metų Klaipėdos terminalo istoriją.

Anksčiau bendrovė "Ignitis" nurodė, kad Amerikos SGD ateičiai turės įtakos JAV prezidento rinkimai. Rezultatas nulems, kaip lengva bus patvirtinti naujus SGD projektus, kaip klostysis Vašingtono santykiai su Kinija ir kokį vaidmenį atliks aplinka.

Interviu Sputnik Lietuva "Regiono" investicijų bendrovės Analitikos skyriaus direktorius Valerijus Vaisbergas tokią paralelę atmetė. Jis pridūrė, kad dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo išėjimas gali lemti tik tam tikrą santykių su Kinija atšilimą, o visa kita išliks, kaip buvo.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tačiau terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų vien už nuomą — neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų pristatymai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Amerikos SGD, apie kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvai reikalinga prekyba su Minsku, kad "neliktų be kelnių"
"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu
Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo
Radiatorius ir pinigai

Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES

(atnaujinta 10:01 2020.10.21)
Maurico teigimu, šildymas atpigo daugiausia dėl perėjimo nuo dujų prie biokuro. Be to, lietuviai sutaupytus pinigus išleido kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, o tai atgaivino vidaus rinką

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. "Luminor Lietuva" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES vidurkis. Apie tai jis rašė savo Facebook puslapyje.

Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Mindaugas Kulbis

Jo vertinimu, nuo 2012 metų šildymo kaina Lietuvoje sumažėjo 54 proc., o vidutinis piliečių atlyginimas padidėjo 88 proc.

"Įdomu tai, kad šildymo kainų mažėjimas, kurį pagrinde lėmė perėjimas nuo dujų prie biokuro, Lietuvoje buvo sparčiausias visoje ES (dėl šios priežasties kitose Baltijos šalyse šildymo kainos taip pat mažėjo, tačiau, pavyzdžiui, Lenkijoje kainos augo), o gyventojų pajamų augimas — taip pat sparčiausias visoje ES. Atitinkamai, namų ūkių išlaidų dalis, skiriama šildymui, Lietuvoje sumažėjo nuo 4,4% iki mažiau nei 2%, tad, priešingai nei 2012 metais, Lietuvos namų ūkiams šildymo sezonas nebėra tarsi koks su baime laukiamas "Armagedonas", — rašė jis.

Maurico teigimu, perėjimas prie biokuro pagerino Lietuvos užsienio prekybos balansą ir atgaivino vidaus vartojimo rinką, nes lietuviai sutaupytus pinigus išleido kitoms prekėms ar paslaugoms.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad spalį centrinis šildymas vilniečiams kainuos 20 procentų pigiau nei prieš metus. Kilovatvalandė šiemet verta 3,4 cento. Sostinės savivaldybė pažymėjo, kad tokios žemos šilumos kainos šildymo sezonu Vilniuje nebuvo jau visą dešimtmetį. Lietuvos sostinėje ir kai kuriuose kituose miestuose šildymo sezonas prasidėjo spalio 15 dieną.

Naujasis šildymo sezonas prasideda, kai vidutinė lauko temperatūra tris dienas iš eilės yra žemesnė nei plius dešimt laipsnių. Pagal šildymo tiekimo tvarką pirmiausia šildomos sostinės gydymo įstaigos, darželiai ir mokyklos, vėliau gyvenamieji pastatai, komercinės paskirties administraciniai pastatai ir tik paskui pramonės įmonės. Patys gyventojai gali atidėti šildymo sezoną daugiabučiuose namuose, jei tokį sprendimą priims daugiau nei pusė gyventojų.

Tegai:
kainos, šildymas, Žygimantas Mauricas
Dar šia tema
Ekspertas: energija iš BelAE atvers naujas galimybes Minskui
Ekspertas: bet koks neatsargus žingsnis gali sukelti naftos kainų kritimą
Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka

Rinkėjų aktyvumas išankstiniame balsavime Seimo rinkimuose išaugo dvigubai

(atnaujinta 12:50 2020.10.21)
Rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų ture ženkliai didesnis nei pirmajame, kai per tą patį laikotarpį balsuoti atvyko tik 1,52 proc. rinkėjų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Per dvi išankstinio balsavimo dienas antrajame Seimo rinkimų ture rinkėjų aktyvumas sudarė 3,02 proc., praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Į rinkimų apylinkes atvyko 69 752 respublikos piliečiai. Aktyviausi rinkėjai iš Centro-Žaliakalnio bei Senamiesčio-Žvėryno apygardų, kur aktyvumas viršija penkis procentus.

Per pirmąjį rinkimų turą aktyvumas išankstiniame balsavime buvo mažesnis. Per pirmąsias dvi dienas balsavime dalyvavo tik 1,52 proc. rinkėjų.

Išankstinis balsavimas truks iki spalio 22 dienos imtinai. Balsavimo apylinkės dirba nuo 7:00 iki 20:00.

Pirmajame ture, kuris vyko spalio 11 dieną, konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Tegai:
Seimo rinkimai, rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo antrajame Seimo rinkimų ture
Paskelbti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai užsienyje