Coral Fungia

Į Lietuvą pristatytas dar vienas Rusijos SGD krovinys

(atnaujinta 18:57 2020.10.04)
Prieš tai rusiškų dujų siunta atkeliavo į Klaipėdos uostą praėjusio mėnesio pabaigoje — ji siekė apie dešimt tūkstančių kubinių metrų 

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atkeliavo naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Rusijos, rodo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Portalo duomenimis, ankstų šeštadienio rytą dujovežis "Coral Fungia" prisišvartavo Klaipėdos uoste. Laivas atvyko iš Vysocko, kur įsikūrusi Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip matyti iš "Klaipėdos naftos" terminalo grafiko, tanklaivis atgabeno apie 10 tūkst. kubinių metrų Rusijos SGD.

Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, paskutinę Rusijos SGD partiją Klaipėdos terminalas gavo rugsėjo pabaigoje.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tuo pačiu metu terminalas yra brangus Lietuvai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų atsargos tapo reguliarios nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie amerikietiškas suskystintas dujas, kurių įsigijimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui buvo tik kelios siuntos.

Tegai:
Rusija, SGD, Lietuva
Vyras dirba, archyvinė nuotrauka

Darbo rinkos barometras: padėtis Europoje stabilizuojasi

(atnaujinta 17:02 2020.10.24)
Rugsėjį Europos darbo rinkos barometro rodiklis siekė 98,7 balo, o balandį dėl pandemijos įtakos jis buvo nukritęs iki 93,6 balo

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių, daugelio Europos šalių darbo rinkoje padėtis šiuo metu stabilizuojasi. Tokius duomenis skelbia Europos darbo rinkos barometras, praneša Užimtumo tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Europos darbo rinkos barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). 100 balų vertė laikoma neutralia: tokiu atveju per artimiausius tris mėnesius nenumatoma nei reikšmingo darbo rinkos augimo, nei nuosmukio.

Rugsėjį barometro rodiklis siekė 98,7 balo. Palyginti su rugpjūčiu, stebimas 0,8 balo augimas. Tai teigiama tendencija — balandį dėl pandemijos įtakos šis rodiklis buvo nukritęs iki 93,6 balo.

"Padėtis Europos darbo rinkoje stabilizuojasi, tačiau krizė dar nesibaigė. Valstybinės užimtumo tarnybos turi ypatingą patirtį vertinant vietos darbo rinką. Ši patirtis itin pasitarnavo rengiant Europos darbo rinkos barometrą, kuriuo siekiama atskleisti Europos darbo rinkos perspektyvas", — aiškino IAB tyrimų skyriaus vadovas ir projekto iniciatorius Enzas Veberis.

Europos darbo rinkos tyrimas skirtas sezoniškai kintančiam trijų artimiausių mėnesių nedarbui ir užimtumui prognozuoti. Jis sudaromas remiantis valstybinių užimtumo tarnybų ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) kartą per mėnesį atliekamu vietos ar regioninių įdarbinimo agentūrų tyrimu.

Darbo rinka Lietuvoje

Anksčiau Užimtumo tarnyba pranešė, kad rugsėji į Lietuvos darbo rinką sugrįžo rekordinis skaičius — net 28,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Tai — 44, 2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai — 68,9 proc. asmenų neterminuotai pradėjo dirbti paslaugų sektoriuje, 19,6 proc. — pramonėje, 7,5 proc. — statybos sektoriuje. 

Rugsėjį darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 37,9 tūkst. laisvų darbo vietų, arba 9,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 58,5 proc. darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams, 15 proc. — specialistams.  

Tegai:
darbo rinka
Dar šia tema
"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu
Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti — ES užsienio politikos kančios
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Ekspertas: kol ES nerimauja dėl Minsko, JAV perkels karius arčiau Rusijos
Mergina su užrašų knygele, archyvinė nuotrauka

Lietuviai įvertino savo galimybes susirasti naują darbą per pandemiją

(atnaujinta 16:04 2020.10.24)
Daugiau nei pusė 26–35 metų apklaustųjų įsitikinę, kad rastų naują darbą mažiau nei per 3 mėnesius, tuo tarpu vyresni nei 46 metų amžiaus darbuotojai yra skeptiškesni

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Lietuvos gyventojai mano, kad jei prarastų darbą, dėl pandemijos darbo paieškos galėtų užtrukti iki šešių mėnesių.

Dėl pandemijos nežinomybės šalies dirbantieji nėra tikri, kad praradę turimą darbą lengvai surastų naują. Nors laisvų darbo vietų pasiūla šalyje muša rekordus, kas antras dirbantysis teigia, kad rasti lygiavertį darbą būtų sudėtinga ir užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau, rodo "Swedbank" užsakymu atlikta apklausa.

Ypač pesimistiškai savo galimybes vertina vyriausieji.

Amžiaus "cenzas"

"Swedbank" Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, papasakojo, kad Lietuva dažnai pristatoma kaip šalis, kurios ekonomika nuo pandemijos pasekmių nukentėjo kone mažiausiai Europoje, tačiau netikrumas dėl ateities perspektyvų atsispindi pesimistiškose dirbančiųjų nuotaikose.

"Net ir būdami įsitikinę, jog jų kompetencijos atitinka šiandieninius darbdavių poreikius, vos 8 proc. dirbančiųjų mano, kad jiems pavyktų susirasti lygiavertį darbą per vieną mėnesį. Dauguma dirbančiųjų mano, kad darbo paieška užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau", — papasakojo ji.

Anot jos, 56 proc. 26–35 metų amžiaus dirbančiųjų įsitikinę, kad naujam darbui rasti iki 3 mėnesių laikotarpio. Tuo tarpu skeptiškiausi yra vyresni nei 46 m. amžiaus darbuotojai. Didžiausia dalis jų galvoja, kad naujo lygiaverčio darbo paieškos užtruktų ilgiau nei pusę metų. 

COVID-19
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

"Šis faktas atskleidžia, kad darbo rinkoje vis dar gajus stereotipas, jog perkopę 40 metų ribą darbuotojai tampa mažiau paklausūs. Neretai šį stereotipą palaiko ne tik darbdaviai, bet ir patys vyresnio amžiaus darbuotojai", — aiškina Bagdanavičiūtė.

Nauji įgūdžiai

Tyrimas atskleidė, kad ieškant naujo darbo gyventojams sudėtingiausia būtų atsisakyti esamos veiklos ar profesijos. Taip teigia beveik 40 proc. apklaustųjų. O štai lengviausia — išmokti naujų įgūdžių. Su pastaruoju teiginiu sutinka daugiau nei 50 proc. respondentų.

"Dirbantieji taip pat palyginti gerai — 3,6 balo iš 5 galimų — vertina savo kompetencijų atitikimą šiandieniniams darbdavių poreikiams. Be to, džiugina faktas, kad maždaug 80 proc. respondentų teigia besirūpinantys savo profesinių ir asmeninių kompetencijų ugdymu", — komentuoja "Swedbank" ekspertė.

Uždirbti iš hobio

Kaip rodo "Swedbank" tyrimas, dalis gyventojų mato galimybių gauti papildomų pajamų iš savo pomėgių, hobių ar panaudoję turimus įgūdžius. Tokių pajamų šiuo metu nurodo gaunantys 6 proc. gyventojų. Tai gali būti geras būdas užsidirbti papildomų pajamų, kardinaliai nekeičiant karjeros krypties ar gyvenimo būdo. 15 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad uždirbti iš hobio galėtų, o dar panašiai kita tiek respondentų — kad galėtų, jeigu patobulintų savo specifinius įgūdžius.

Vis tik apie 40 proc. respondentų teigia, kad jiems tokių pajamų gauti nepavyktų, nes jie neturi reikalingų gebėjimų, tam reikia didelio pradinio kapitalo arba jų tiesiog nedomina tokia galimybė. 

Tyrimo metu buvo apklausti 1 012 18–75 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 9578 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 5388 asmenys, 4015 pasveiko. Dėl sunkios epidemiologinės situacijos, daugelis žmonių pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, užsidarė įmonės, kaip ir kitose COVID-19 paveiktose šalyse nukentėjo ekonomika.

Tegai:
darbas, COVID-19, pandemija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pandemijos kontekste primenama, kada tėvai gali gauti ligos išmoką vaiko priežiūrai
Trečiąjį šių metų ketvirtį augo išlaidos būstui įsigyti
Didieji Lietuvos miestai netrukus gali atsidurti "raudonojoje zonoje", sakė Veryga
Paskelbta, kuriose savivaldybėse "Sodra" ir VMI klientus aptarnaus tik nuotoliniu būdu
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka įspėjo apie atsakymą Lietuvos ir Lenkijos agresijos atveju

(atnaujinta 09:23 2020.10.25)
Kaip Baltarusijos lyderis sakė pokalbyje su Amerikos valstybės departamento vadovu, Minskas ir Maskva turės reaguoti ir ginti teritoriją

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka telefoninio pokalbio metu su JAV valstybės sekretoriumi Maiklu Pompėjumi sakė, kad Rusija yra pagrindinė respublikos sąjungininkė, Minskas ir Maskva yra pasirengę kartu reaguoti į kylančias išorines grėsmes.

Kaip praneša "BelTA", Baltarusijos lyderis taip pat atkreipė dėmesį į paramą, kurią Rusija dabar teikia kaimyninei šaliai. Be to, jis pabrėžė, kad Maskva nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus.

"Tuo pačiu metu šalys yra pasirengusios kartu reaguoti į kylančias išorines grėsmes. Visų pirma, laikantis KSSO susitarimo — dėl bendros erdvės apsaugos — Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių išorės agresijos atveju, Baltarusija ir Rusija bus priverstos reaguoti", — sakoma Baltarusijos agentūros medžiagoje.

Savo ruožtu Pompėjas teigė, kad "nei NATO, nei Lenkija ir Lietuva neturėtų bijoti tokios grėsmės, nes jos nėra".

Be to, esą buvo ir kitų temų.

"Kita pokalbio tema buvo vieno iš JAV piliečių likimas Baltarusijoje [JAV pilietis, Baltarusijos politinis strategas Vitalijus Škliarovas yra baudžiamosios bylos kaltinamasis — Sputnik]", — sakė ONT televizijos kanale.

Pasak jo, Baltarusijos prezidentas taip pat sakė, kad Baltarusija atidžiai stebi politinę kampaniją JAV, palinkėjo sėkmės ją įgyvendinant apskritai ir asmeniškai prezidentui Donaldui Trampui.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Lenkija, Lietuva, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Astravo AE gavo leidimą pradėti elektros gamybą pirmajame bloke
Baltarusija palaidojo "spalvotąją revoliuciją"