Traktorius

ŽŪM: žemės ūkio ir maisto produktų eksportas šiemet gali išaugti 5 proc.

(atnaujinta 21:52 2020.10.04)
Eksportas į ES 2020 metų pirmąjį pusmetį sudarė 63 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto

VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Nepaisant COVID-19 pandemijos, prognozuojama, kad šiais metais bendras žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimas, palyginti su 2019 metais, gali būti didesnis nei 5 proc., rašo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2020 metais sausio–liepos mėnesiais iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 3107 mln. eurų arba 4,9 proc. daugiau, importuota — už 2369 mln. eurų arba 0,4 proc. daugiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį.

2020 metų I pusmetį žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 20,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto ir, palyginti su 2019 metų I pusmečiu, jo dalis padidėjo 2,5 procentinio punkto. Importas sudarė 14,9 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 2,2 procentinio punkto.

2020 metų I pusmetį, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 91,1 mln. eurais arba 4,2 proc.

Pernai pagal eksporto vertę pirmąją vietą užėmė javai. Palyginus su 2018 metais, jų eksportuota beveik 80 proc. daugiau. Lyginant pirmuosius 2019 metų ir 2020 metų pusmečius, javų eksportas užėmė antrąją vietą. Nors ir nežymiai, tačiau jų eksportas lyginamuoju laikotarpiu išaugo 0,4 proc. Daugiausia iš auginamų javų grūdų eksportuota kviečių ir meslino.

Trečiąją vietą pagal eksporto vertę užėmė pienas ir jo produktai. Lyginant pirmuosius 2019 metų ir 2020 metų pusmečius, šių produktų eksportas sumažėjo 2 proc., tačiau lyginant atskirų pieno produktų eksporto rodiklius matoma, kad išrūgų eksportas išaugo 1,3 karto, sviesto ir kitų pieno riebalų — 4,1 karto ir kt. Pieno produktų eksportas į trečiąsias valstybes — Kiniją, JAV, Korėjos Respubliką ir kt. per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 31 proc.

Per 2020 metų I pusmetį beveik 14 proc. išaugo gaminių iš javų, miltų, krakmolo, miltinių konditerijos gaminių, 13 proc. — vaisių ir riešutų, 10 proc. — įvairių maisto produktų eksportas, taip pat 6 proc. padidėjo gaminių iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių eksportas bei 4 proc. — nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto eksportas.

Eksportas į ES 2020 metų I pusmetį sudarė 63 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partneriai buvo Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Vokietija, Rusija, Estija ir Švedija. Prekybos su šiomis šalimis apyvarta sudarė 56 proc. visos prekybos minėtaisiais produktais.

Manoma, kad šiais metais bendras žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimas, palyginti su 2019 m., gali būti didesnis nei 5 proc. (~300 mln. eurų).

Tegai:
maisto produktai, eksportas, Žemės ūkio ministerija
Dar šia tema
Lietuvoje ir toliau augo maisto gamintojų eksportas
Ekonomistai papasakojo, kaip pandemija paveikė Lietuvos eksportą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Tajipas Erdoganas, archyvinė nuotrauka

"ES be Turkijos negalės išlaikyti savo galios". Erdoganas kreipiasi į Europos Sąjungą

(atnaujinta 15:21 2021.05.09)
Europos Sąjungai reikia naujų požiūrių ir struktūrinių pertvarkymų, mano Turkijos lyderis, per pastaruosius ketverius metus Briuselis ir skirtingo lygio ES valstybės narės ne kartą pareiškė, kad Turkijos veiksmai prisideda prie atstumo nuo Europos bendruomenės

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas teigė, kad be Turkijos ES negalės išlaikyti savo galios. Jis patikslino, kad narystės Europos Sąjungoje klausimas yra vienas iš strateginių Ankaros tikslų.

Turkijos lyderis pabrėžė, kad Europos Sąjungai reikalingos struktūrinės reformos ir sprendimų priėmimo mechanizmas.

"Didžiausia kliūtis, kad ES taptų stipriu pasauliniu veikėju, yra strateginės kantrybės ir vizijos stoka", — sakoma Erdogano pranešime Europos dienos proga, kurį cituoja RIA Novosti.

Pasak jo, Turkija tęsia ryžtingą darbą kelyje į narystę ES, "tai yra jos strateginis tikslas, nepaisant dvigubų standartų ir kliūčių, su kuriais ji susiduria".

Turkija yra asocijuota Europos Sąjungos narė nuo 1964 metų, 1987 metų balandžio 14 dieną pateikė prašymą įstoti į ES. Derybų dėl jos priėmimo į ES procesas prasidėjo 2005 metų spalio 3 dieną. Norėdama įstoti į sąjungą, Turkija turi sėkmingai užbaigti derybas su Europos Komisija dėl 33 iš 35 derybų punktų (dėl dviejų susitarimo nereikia). Po to ES šalys turi vieningai balsuoti dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje suteikimo.

2017 metų liepos 6 dieną Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią ES ir EK sustabdyti derybas dėl Turkijos stojimo, kol jos valdžia pakeis konstituciją. 2017 metų balandžio mėnesį įvyko referendumas dėl Turkijos konstitucinės reformos, kuri žymiai išplėtė prezidento galias.

Per pastaruosius ketverius metus Briuselis ir skirtingo lygio ES valstybės narės ne kartą pareiškė, kad Turkijos veiksmai prisideda prie atstumo nuo Europos bendruomenės, ir paragino Ankarą nustatyti savo poziciją.

Tegai:
Redžepas Tajipas Erdoganas, ES, Turkija
Dar šia tema
Turkija paskelbė derybas dėl naujo Rusijos S-400 pirkimo
Žiniasklaida: JAV pranešė Turkijai apie pašalinimą iš F-35 programos
Sergejus Lavrovas: mes nenorime nepagrįstai priskirti šalis prie nedraugiškų
Turkija tikisi, jog gaus "Sputnik V" gegužę