Traktorius

ŽŪM: žemės ūkio ir maisto produktų eksportas šiemet gali išaugti 5 proc.

(atnaujinta 21:52 2020.10.04)
Eksportas į ES 2020 metų pirmąjį pusmetį sudarė 63 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto

VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Nepaisant COVID-19 pandemijos, prognozuojama, kad šiais metais bendras žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimas, palyginti su 2019 metais, gali būti didesnis nei 5 proc., rašo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2020 metais sausio–liepos mėnesiais iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 3107 mln. eurų arba 4,9 proc. daugiau, importuota — už 2369 mln. eurų arba 0,4 proc. daugiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį.

2020 metų I pusmetį žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 20,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto ir, palyginti su 2019 metų I pusmečiu, jo dalis padidėjo 2,5 procentinio punkto. Importas sudarė 14,9 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 2,2 procentinio punkto.

2020 metų I pusmetį, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 91,1 mln. eurais arba 4,2 proc.

Pernai pagal eksporto vertę pirmąją vietą užėmė javai. Palyginus su 2018 metais, jų eksportuota beveik 80 proc. daugiau. Lyginant pirmuosius 2019 metų ir 2020 metų pusmečius, javų eksportas užėmė antrąją vietą. Nors ir nežymiai, tačiau jų eksportas lyginamuoju laikotarpiu išaugo 0,4 proc. Daugiausia iš auginamų javų grūdų eksportuota kviečių ir meslino.

Trečiąją vietą pagal eksporto vertę užėmė pienas ir jo produktai. Lyginant pirmuosius 2019 metų ir 2020 metų pusmečius, šių produktų eksportas sumažėjo 2 proc., tačiau lyginant atskirų pieno produktų eksporto rodiklius matoma, kad išrūgų eksportas išaugo 1,3 karto, sviesto ir kitų pieno riebalų — 4,1 karto ir kt. Pieno produktų eksportas į trečiąsias valstybes — Kiniją, JAV, Korėjos Respubliką ir kt. per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 31 proc.

Per 2020 metų I pusmetį beveik 14 proc. išaugo gaminių iš javų, miltų, krakmolo, miltinių konditerijos gaminių, 13 proc. — vaisių ir riešutų, 10 proc. — įvairių maisto produktų eksportas, taip pat 6 proc. padidėjo gaminių iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių eksportas bei 4 proc. — nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto eksportas.

Eksportas į ES 2020 metų I pusmetį sudarė 63 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partneriai buvo Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Vokietija, Rusija, Estija ir Švedija. Prekybos su šiomis šalimis apyvarta sudarė 56 proc. visos prekybos minėtaisiais produktais.

Manoma, kad šiais metais bendras žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimas, palyginti su 2019 m., gali būti didesnis nei 5 proc. (~300 mln. eurų).

Tegai:
maisto produktai, eksportas, Žemės ūkio ministerija
Dar šia tema
Lietuvoje ir toliau augo maisto gamintojų eksportas
Ekonomistai papasakojo, kaip pandemija paveikė Lietuvos eksportą
Baltarusijos AE

Ekspertas: energija BelAE atvers naujas galimybes Minskui

(atnaujinta 18:14 2020.10.20)
Prasidėjus stabiliam ekonomikos atsigavimui, visa elektros energija bus itin paklausi, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Energija iš Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) — tai milžiniškas šaltinis, suteikiantis galimybę ateityje kurti naujas įmones, ypač gamybos sektoriuje, interviu Sputnik Baltarusija pasakė Naujosios visuomenės instituto Politinių ir ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas.

Pirmasis Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) energijos blokas baigtas 98 proc. Apie tai pranešė Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius elektromobilumo plėtros forume "E-Mobility 2020".

Šiuo metu į reaktoriaus aktyviąją zoną pakrautas šviežias branduolinis kuras, atlikti hidrauliniai bandymai. Tikimasi, kad lapkričio pradžioje prasidės pirmojo bloko energetinis paleidimas.

Ekspertas Vasilijus Koltašovas pažymėjo, kad Baltarusijos valdžia įsitikinusi, jog šalis palaikys subalansuotus santykius su kaimyninėmis rinkomis. Dėl šios priežasties ji dabar turi peržiūrėti savo ekonominę strategiją.  

"Šiame etape ji [elektra] būna perteklinė. Tačiau perteklius nereiškia nereikalingumo, nes tai, priešingai, yra galimybė. Energija — tai milžiniškas šaltinis, suteikiantis galimybę ateityje kurti naujas įmones, ypač gamybos sektoriuje", — pasakė jis.

Pasak eksperto, Baltarusija kuria sau energijos rezervą.

"Taip, šiuo metu jis nėra paklausus, jo, galbūt, net nereikia, bet tuo metu, kai kartu su Rusija Baltarusija išeis iš dabartinės (reikia pasakyti, pasaulinės) depresijos, prasidės patvarus atsigavimas, o tada ir augimas patvarus, ir mes pamatysime, kad visa elektros energija bus itin paklausi, nes dingti ji negalės. Apskritai tai yra pats vertingiausias šiuolaikinės ekonomikos išteklius", — pasakė Koltašovas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
elektra, Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltarusija įsitikinusi, kad Lietuva persvarstys sprendimą dėl BelAE
Pirmajame BelAE maitinimo bloke sėkmingai pradėta grandininė reakcija
Pranešama, kad Lietuvoje radiacijos padidėjimo dėl BelAE nenustatyta
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
Nord Stream-2 statyba

Vokietijos deputatas pranašauja tamsą šaliai, jei bus atsisakyta "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:13 2020.10.20)
Parlamentaro teigimu, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie dujų tiekimo iš JAV lems staigų energijos kainų padidėjimą, kas smogs paprastiems šalies gyventojams

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Berlyno parlamento deputatas iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas (Gunnar Lindemann) pareiškė, kad "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas yra reikalingas Vokietijai.

Jo nuomone, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie "mėlynojo kuro" tiekimo iš Jungtinių Valstijų lems staigų energijos kainų padidėjimą, o tai palies paprastus Vokietijos piliečius, kurių pajamos jau nukentėjo dėl apribojimų, susijusių su koronaviruso pandemija.

"Tik pigesni dujų tiekimai iš Rusijos gali užtikrinti energijos tiekimą ilgalaikėje perspektyvoje. Būtent to "Alternatyva Vokietijai" jau seniai reikalauja. Vokietijai reikalingas "Nord Stream-2". Nes be rusiškų dujų vokiečiai bus tamsoje", — interviu su "Večerniaja Maskva" pasakė Lindemanas.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad elektra ir kiti ištekliai Vokietijoje jau dabar yra dvigubai brangesni nei kitose ES šalyse.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio klojimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria kitą sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu, kuris, Bundestago manymu, buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga, nemažai Vokietijos politikų ragino apriboti dujotiekio statybos dalyvius.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu
Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" užbaigti galintis laivas priartėjo prie Kaliningrado
Novakas: "Nord Stream-2" neturi įtakos dujų tiekimui per Ukrainą
NATO technika Rukloje

Ekspertas: Baltijos regione numatomas rimtas NATO kariuomenės pasirengimas

(atnaujinta 20:17 2020.10.20)
Artimiausiu metu Šiaurės Atlanto aljanso karinis buvimas Baltijos šalyse pastiprės, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas susitikime Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda pažymėjo Lenkijos ir JAV sudaryto susitarimo dėl išplėsto karinio buvimo svarbą, pranešė portalas ERR.

Pasak Rato, šis susitarimas atveria galimybes sustiprinti JAV karinį buvimą Lenkijoje, taip pat suteikia vilties, kad Amerikos karinis buvimas Baltijos šalyse taps labiau matomas.

Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys korespondentas, MGIMO karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad amerikiečių bombonešiai ne kartą leidosi Baltijos šalių aerodromuose.

"Baltijos šalių oro patruliavimo operacija tęsiasi Latvijos, Lietuvos ir Estijos padangėje, kur taip pat dalyvauja vidutinio nuotolio, dvejopos paskirties orlaiviai, kurie taip pat gali gabenti įprastus branduolinius ginklus oro bombų pavidalu. Šiose valstybėse jau seniai įkurtos NATO vadovybės ir štabo struktūros, todėl aš asmeniškai neabejoju, kad toks dalyvavimas pastiprės", — sakė jis, pažymėdamas, kad tai vyksta tiek šalia Kaliningrado srities, tiek prie Baltarusijos sienų.

"Apskritai, Baltijos regione ir Baltijos jūroje, ir Europos šiaurėje yra planuojama labai rimta Aljanso karinio pasirengimo banga, visa tai vykdoma aktyviai, vienašališkai ir po išgalvotų priežasčių priedanga", — apibendrino jis.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
NATO, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO sąjungininkai rengia Vokietijos ir JAV karą
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Lietuvoje prasidėjo NATO bataliono pratybos
RF Gynybos ministerija: NATO siekia sunaikinti karinį Rusijos ir Baltarusijos aljansą 
Medvedevas paskelbė apie NATO bandymus apriboti Rusijos veiklą Arktyje