Pasas ir pinigai, archyvinė nuotrauka

Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje buvo neigiamas

(atnaujinta 09:50 2020.10.05)
Didžiausios investicijos užfiksuotos apdirbamosios gamybos veiklos įmonėse, o investicijų mažėjimas — nekilnojamojo turto operacijų įmonėse

VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį buvo neigiamas ir siekė 10,9 mln. eurų, rodo Statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenys.

Europos Centrinis Bankas Frankfurte, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Manoma, kad jų sumažėjimas yra susijęs su neigiamu nuosavybės priemonių srautu ir reinvesticijos sumažėjimu. Teigiami srautai fiksuojami Kiurasao (223,5 mln. Eur) ir Singapūro (183,5 mln. Eur), o neigiami Honkongo (166,3 mln. Eur) ir Jungtinės Karalystės (157,9 mln. Eur) kapitalo įmonėse.

Pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausios investicijos užfiksuotos apdirbamosios gamybos veiklos įmonėse (169,5 mln. Eur), o investicijų mažėjimas — nekilnojamojo turto operacijų įmonėse (-127,8 mln. Eur).

Statistikos departamentas pažymėjo, kad nerezidentų pajamos iš tiesioginių užsienio investicijų, palyginus su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 37,6 proc. ir siekė 390,8 mln. eurų. Per metus dividendai sumažėjo 7,9 proc., o reinvesticijos — 81,4 proc.

Didžiausią pajamų iš tiesioginių užsienio investicijų dalį sudarė investuotojai iš Švedijos (95,3 mln. eurų), Lenkijos (60,6) ir Estijos (46,5).

Sukauptos tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje padidėjo 3,6 proc. ir 2020 metų birželio 30 dieną sudarė 18,7 mlrd. eurų, arba 38,6 proc. BVP. Vidutiniškai vienam gyventojui jie sudarė 6678 eurus, tai yra šiek tiek daugiau nei Latvijoje, ir daug mažiau nei Estijoje — atitinkamai 6504 ir 19099 eurai.

Tiesioginių Lietuvos investicijų srautas užsienyje buvo teigiamas ir siekė 35,5 mln. eurų. Tai lėmė padidėjusios investicijos į nuosavybės priemones (44,3 mln. eurų). Didžiausias teigiamas investicijų srautas užfiksuotas Kipre (151,1 mln. eurų), o neigiamas — Nyderlanduose (-329,9 mln. eurų). Didžiausia lėšų dalis teko finansinėms ir draudimo bendrovėms (138,4 mln. eurų).

Tuo tarpu Lietuvos investuotojų pajamos siekė 21,4 milijono eurų. Daugiausiai pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (42,9 mln. eurų) ir Estijoje (29,8 mln. eurų). Taip pat birželio 30 dienos duomenimis, sukauptos tiesioginės Lietuvos investicijos užsienyje sudarė 4,4 mlrd. eurų.

Tegai:
Lietuvos bankas, Statistikos departamentas, ekonomika
Dar šia tema
Lietuvoje sumažėjo visų rūšių transporto krovinių apyvarta
Lietuvoje sumažėjo paslaugų eksportas ir importas
Apklausa rodo, kad po karantino trečdaliui namų ūkių sumažėjo pajamos
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdos uoste sumažėjo krovinių apyvarta

(atnaujinta 19:53 2020.10.22)
Nuosmukis tebejaučiamas skystųjų ir generalinių krovinių segmente: skystųjų krovinių pilta apie 15 proc., generalinių — 6 proc. mažiau nei pernai

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Per šių metų 9 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 34,6 mln. tonų, tai vienu procentu arba apie 380 tūkst. tonų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, praneša uosto spaudos tarnyba.

Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius krova rytinėje Baltijos jūros pakrantėje mažėjo bemaž 9 proc. Palyginti su kitais rytinės Baltijos jūros uostais, Klaipėdos rezultatas yra geresnis nei visų kitų uostų vidurkis.

Tuo tarpu lyderiai pagal apyvartos apimtis tarp Baltijos jūros uostų išlieka Ust Lugos (76 628,3 t), Sant Peterburgo (44 254,0 t) ir Primorsko (38 372,0) uostai.

Klaipėdos uosto apyvartą šiemet labiausiai augino birieji kroviniai, ypač žemės ūkio produktai, taip pat trąšos. Grūdų krauta 20 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu, trąšų — beveik 7 proc. daugiau.

Nuosmukis tebejaučiamas skystųjų ir generalinių krovinių segmente. Skystųjų krovinių pilta apie 15 proc., generalinių — 6 procentais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Sausio–rugsėjo mėnesiais į Klaipėdos uostą atplaukė 4 854 laivai, tai — 3 proc. arba 142 laivais mažiau, apsilankė 165 608 keleiviai, tai — 51 proc. arba 173 334 keleiviais mažiau nei 2019 m. per tą patį laikotarpį.

Keleivių skaičiaus mažėjimas tiesiogiai siejamas su pandemija ir atšauktu kruizinės laivybos sezonu. Šiais metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

Tegai:
Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėdos uostas: triukšmo dėl polių kalimo vakarais bus mažiau
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl užteršto grunto Klaipėdos uoste

(atnaujinta 17:54 2020.10.22)
Jau kelerius metus Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Klaipėdos teisėsaugininkai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimos aplinkos taršos ir užteršto grunto Klaipėdos uoste tvarkymo.

Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d., 228 str. 1 d. (aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, piktnaudžiavimas).

"Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama įstatymams bei teisės aktams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų", — teigia uosto spaudos tarnyba.

Uosto direkcija dar 2012 metais parengė užteršto grunto saugojimo aikštelės projektą, pagal kurį akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje. Užteršto grunto aikštelėje pagal specialią technologiją sandėliuojant iškastą marių gruntą užtikrinama, kad šis gruntas, supiltas į specialius geosintetinius konteinerius, į aplinką nepatenka.

Gruntas geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją. Akvatorijos dugne iškastas gruntas uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri sulaiko kenksmingas medžiagas grunte), todėl į aplinką išpilamas tas pats marių vanduo. Užteršto grunto aikštelėje nevyksta jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų aplinkai kenksmingos medžiagos.

Šiuo metu užteršto grunto aikštelėje sandėliuojama apie 190 000 m3 uoste iškasto grunto.

Tegai:
koronavirusas, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Išardys metalo laužui: kas laukia Lietuvos uosto praradus baltarusiškus krovinius
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Rusijos prezidentas V. Putinas dalyvavo Valdai diskusijų klubo posėdyje, nuotrauka iš įvykio vietos

Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime

(atnaujinta 13:27 2020.10.23)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kasmet surengia susitikimą su "Valdai" diskusijų klubu. Šiemet jis pasisakė apie pasaulio tvarką koronaviruso epochoje ir Rusijos (ir savo) vaidmenį bei užsiminė apie Navalno "apnuodijimo" istoriją

Maskva, spalio 23 — Sputnik. Vladimiras Putinas dalyvavo "Valdai" diskusijų klubo posėdyje, prezidentas pasisakė per vaizdo konferenciją. Šių metų tema yra "Pandemijos pamokos ir nauja darbotvarkė: kaip pasaulinę krizę paversti pasaulio galimybėmis".

Apie laukiančius "Rusijos nykimo"

Savo kalboje Putinas pakomentavo kai kurių šalių Rusijos silpnėjimo lūkesčius.

"Stiprindami savo šalį, žvelgdami į tai, kas vyksta pasaulyje, kitose šalyse, noriu pasakyti tiems, kurie vis dar laukia laipsniško Rusijos nykimo: šiuo atveju mus jaudina tik vienas dalykas: kad tik neperšaltume jūsų laidotuvėse".

Prezidentas pabrėžė, kad Rusija tinkamai įvertina savo intelektinius, teritorinius, ekonominius ir karinius pajėgumus bei galimybes.

Apie pandemiją

Kalbėdamas apie COVID-19 pandemiją, Putinas pažymėjo, kad koronavirusas nesitraukė, o pasaulis yra ties "tektoninių poslinkių" riba visose gyvenimo srityse.

"Koronaviruso epidemija rimtai pakeitė socialinį, verslo ir tarptautinį gyvenimą. Pasakysiu daugiau: kiekvieno žmogaus kasdienybę".

Putinas pabrėžė, kad didžiuojasi Rusijos piliečiais ir jų noru padėti vienas kitam — pirmiausia gydytojams ir medicinos darbuotojams.

"Pandemija priminė žmogaus gyvenimo trapumą. Sunku buvo įsivaizduoti, kad mūsų technologiškai pažangiame XXI amžiuje net ir labiausiai klestinčiose turtingose ​​šalyse žmogus gali likti be apsaugos nuo, atrodo, ne tokios mirtinos infekcijos, ne tokios baisios grėsmės".

Rusijos prezidentas pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė nepadarė visko kovodama su koronavirusu, liko praleistos galimybės.

Dėl galimybės įvesti naujus apribojimus

Pasak Putino, šiandien nereikia grįžti prie ribojamųjų priemonių, kokios buvo pavasarį, dėl to, kad "medicina suveikė efektyviai". Jis pažymėjo, kad buvo sukurtos rezervinės vietos ligoninėse, atsirado vaistų, "gydytojai jau supranta ir žino, ką daryti".

Valstybės vadovas priminė, kad Švedija nenustatė apribojimų dėl koronaviruso, tačiau ekonomika vis tiek nukentėjo.

Dabar makroekonominiai rodikliai Rusijoje yra priimtini, ekonomika atsigauna, pridūrė prezidentas.

Apie pilietinę visuomenę

Piliečių balsas vaidins lemiamą vaidmenį plėtojant Rusiją, pabrėžė Putinas. Jis pažymėjo, kad rusų nuomonė turėtų būti lemiama, o įvairių socialinių jėgų konstruktyvūs prašymai turėtų būti įgyvendinti.

Dėl valstybių savarankiškumo

Kalbėdamas apie valstybės struktūrą, prezidentas pažymėjo, kad bandymas aklai ką nors nukopijuoti yra neteisingas.

"Mes matome, kaip veikia tokie importuoti demokratijos modeliai. Paprastai tai yra tik apvalkalas, fikcija. Fikcija, neturinti vidinio turinio, net suverenumo išvaizdos. Kur tokios schemos įgyvendinamos, žmonių iš tikrųjų nieko neklausia, o atitinkami lyderiai yra ne kas kita kaip vasalai. O už vasalą, kaip žinia, šeimininkas viską sprendžia ".

Pasak jo, nesvarbu, kaip vadinama politinė sistema, kuri kiekvienoje šalyje yra skirtinga, savo politinė kultūra, tradicijos, savo požiūris į vystymąsi.

"Kyla klausimas: kas yra stipri valstybė? Kur slypi jos stiprybė? Žinoma, ne visiškoje teisėsaugos institucijų kontrolėje ar griežtume, ne privačios iniciatyvos panaikinime ar civilinio aktyvumo ribojime, net ne ginkluotųjų pajėgų galioje ir gynybos potenciale. Nors, manau, jūs suprantate, koks svarbus šis komponentas yra Rusijai geografijos ir daugybės geopolitinių iššūkių požiūriu. Ir, žinoma, mūsų, kaip nuolatinės JT Saugumo tarybos narės, istorinė atsakomybė užtikrinti pasaulinį stabilumą. Nepaisant to, esu įsitikinęs, kad valstybės stiprybė pirmiausia slypi piliečių pasitikėjime ja. Tai yra valstybės stiprybė".

Putinas pabrėžė, kad valdžios šaltinis yra žmonės, tai yra jų "noras perduoti plačią valdžią išrinktai vyriausybei", valstybėje matant savo atstovus, iš kurių būtina griežtai reikalauti.

Apie kintančius vaidmenis pasaulyje

Prezidentas pažymėjo, kad šiandien JAV vargu ar gali pretenduoti būti išskirtinėmis, ir pasidomėjo, ar to reikia pačiai Amerikai.

"Kalbant apie ekonominį svorį ir politinę įtaką, Kinija aktyviai juda supervalstybės pozicijos link. Vokietija juda ta pačia kryptimi".

Tuo pačiu jis pridūrė, kad pastebimai pasikeitė Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vaidmenys pasaulio reikaluose, tokios valstybės kaip Brazilija ir Pietų Afrika rimtai sustiprėjo.

Rusijos prezidentas paragino valstybes būti koronaviruso pandemijos metu sąžiningesniuose tarpvalstybiniuose santykiuose ir atsisakyti dvigubų standartų politikos.

"Daugeliui kitų šalių, patyrusių ir kenčiančių nuo koronaviruso infekcijos, nereikia pagalbos, kuri gali ateiti iš išorės, o paprasčiausiai panaikina apribojimus bent jau humanitarinėje srityje, tiekiant vaistus, kreditinius išteklius, įrangą ir keičiantis technologijomis. Tai tiesioginės, grynos formos humanitariniai dalykai. Ne, galų gale, jie nepanaikino jokių apribojimų, paslėpdami kai kuriuos svarstymus, kurie neturi nieko bendro su humanitariniu komponentu. Nors tuo pačiu metu visi kalba apie humanizmą".

Apie ginklų kontrolę

Kalbėdamas apie ginklų kontrolę, Putinas pažymėjo, kad pasaulis neturi ateities be apribojimų šioje srityje. Jis priminė, kad Vašingtonas palaipsniui traukiasi nuo tokių susitarimų.

"Visi puikiai žino — pasitraukimas iš antibalistinių raketų sistemos, paskui iš sutarties dėl branduolinių ginklų, paskui iš "atviro dangaus", na, vis dar nėra išeities, tačiau Amerika paskelbė pradėjusi pasitraukimo iš šios sutarties procedūrą. Kodėl? Kokiu pagrindu? Jie net nepaaiškina, kodėl, tiesiog nepaaiškina, kodėl".

Prezidentas pažymėjo, kad Maskva neprieštarauja Kinijos dalyvavimui START sutartyje, tačiau pabrėžė, kad pats Vašingtonas turėtų vesti dialogą su Pekinu, o ne perkelti jį Rusijai.

Putinas taip pat ragino į šį susitarimą įtraukti visas branduolines jėgas.

"Europiečiai mums sako: tegul jos (JAV — Sputnik) išeina, bet jūs neišeinate. Aš sakau: labas, o tai geras filmas. Jūs visi esate NATO nariai, todėl skrisite, perduosite informaciją amerikiečiams, o mes negalėsime to padaryti, nes liksime šiame susitarime. Todėl nekvailiokime, kalbėkime sąžiningai vienas su kitu. <...> Bet iš tikrųjų, kaip suprantu, JAV partneriai Europoje norėtų, kad JAV liktų šioje sutartyje ir nieko ten nesunaikintų".

Apie situaciją Karabache

Diskusijos metu dalyviai palietė padėties Kalnų Karabache pablogėjimą. Prezidentas pabrėžė, kad nuo konflikto eskalavimo pradžios kiekvienoje pusėje mirė daugiau nei du tūkstančiai žmonių, bendras aukų skaičius artėja prie penkių tūkstančių.

Karo veiksmai Kalnų Karabache
© Sputnik / Валерий Мельников

Jis pažymėjo, kad bėgant metams Rusija pasiūlė įvairius šios krizės sprendimo būdus, kad padėtų stabilizuoti padėtį ilgai istoriniai perspektyvai. Pasak prezidento, tai buvo sunkus darbas suartinti pozicijas.

"Atrodė, kad dar šiek tiek daugiau — ir mes surasime sprendimą. Deja, taip neįvyko, ir šiandien mes turime blogiausios formos konfliktą", — sakė Putinas.

Jis pabrėžė, kad Rusijai tiek Armėnija, tiek Azerbaidžanas yra partneriai, su kuriais Maskva nori turėti visaverčius santykius.

Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad labai norėtųsi rasti kompromisą dėl Kalnų Karabacho. Pasak Putino, jis kelis kartus per dieną telefonu kalba su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu.

Apie situaciją su Navalniu

Atsakydamas į vieno iš diskusijos dalyvių klausimą apie situaciją su Aleksejumi Navalniu, Putinas pažymėjo, kad Rusija yra pasirengusi atlikti šio įvykio tyrimą, tačiau tam reikia patvirtinimo, kad jis buvo apnuodytas, tačiau tokios informacijos nėra.

Prezidentas pažymėjo, kad nurodė Generalinei prokuratūrai iš karto po žmonos kreipimosi patikrinti paciento galimybę išvykti gydytis į užsienį, turint omenyje baudžiamosios bylos apribojimus.

"Be to, viename iš savo pokalbių su vienu iš Europos lyderių pasiūliau, kad mūsų specialistai atvyktų į Vokietiją kartu su prancūzų, vokiečių, švedų specialistais, dirbtų vietoje, gautų kai kurias medžiagas. Ir šias medžiagas būtų galima panaudoti kaip pagrindą pradėti baudžiamąją bylą, jei tai tikrai nusikalstamas įvykis, jį ištirti. Bet jie nieko neduoda".

Putinas taip pat pridūrė, kad kyla abejonių dėl pranešimų apie "Novičiok" pėdsakų aptikimą Navalno kūne.

"Jie sakė radę "Novičio" pėdsakus. Vėliau visa tai buvo perkelta į OPCW <...>, ir staiga mums buvo pasakyta: tai ne "Novičiok", tai kažkas kita. <...> Taigi tai yra "Novičiok" ar ne? Jau kyla abejonių dėl to, kas buvo pasakyta iš pradžių", — pridūrė prezidentas.

Apie Konstitucijos pataisas

Kalbėdamas apie priimtas Rusijos Konstitucijos pataisas, Putinas nurodė, kad jos skirtos šalies plėtrai.

"Jūsų ką tik paminėtos Konstitucijos pataisos yra skirtos ne tik suteikti dabartiniam valstybės vadovui teisę būti išrinktam 2024 metais ar net vėliau. Jomis siekiama šių pokyčių, visų pirma, stiprinti Rusijos Federacijos suverenitetą, apibrėžti mūsų plėtros perspektyvas, sukurti pagrindinius konstitucinius pagrindus ekonomikos, socialinės sferos plėtrai ir mūsų suvereniteto stiprinimui. Ir aš tikiuosi, kad visa tai veiks".

Apie aplinką

Prezidentas pažymėjo, kad šiandien būtina aptarti neriboto vartojimo atmetimą, kad būtų užtikrintas pagrįstas pakankamumas.

"Jei norime išsaugoti savo bendrus namus ateities kartoms, turime išvalyti savo planetą. Aplinkos apsaugos tema jau seniai ir tvirtai įtraukta į pasaulinę darbotvarkę".

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas