Brexit

Masas teigė, kad COVID-19 neigiamai paveiks "Brexit" derybas

(atnaujinta 11:23 2020.10.05)
Anot ministro, ES derasi dėl "Brexit" "labai norėdama susitarti", pasisakoma už glaudžią ir ambicingą partnerystę su JK

VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Koronaviruso pandemija apsunkino derybas su JK dėl "Brexit", daugelis klausimų vis dar yra atviri, tačiau ES siekia susitarti, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) po derybų su Mišeliu Barnjė (Michel Barnier), ES vyriausiuoju derybininku "Brexit" klausimais, praneša RIA Novosti.

"Praėjusiais metais įvyko daug, šiandien yra dar daugiau, nei prieš metus. Koronaviruso pandemija dar labiau apsunkino derybas bet kokiu požiūriu. Tačiau susitarimas tapo dar reikalingesnis", — sakė jis ir pridūrė, kad "daug klausimų vis dar atviri".

"Mes, kaip ES, atstovaujame konstruktyviai pozicijai paskutiniame šių derybų etape. Mes vis dar norime sprendimų, tačiau, žinoma, yra sričių, kurios mums yra labai svarbios. Aš išvardysiu tik taiką Airijoje, ES vidaus rinką, sąžiningą konkurenciją ir veiksmingą teisinę struktūrą", — pridūrė jis.

Anot ministro, ES derasi dėl "Brexit" "labai norėdama susitarti" ir remia Barnjė darbą. Bendrija, Maso teigimu, pasisako už "glaudžią ir ambicingą partnerystę su JK, tai išlieka mūsų tikslas".

JK išstojo iš ES sausio 31 dieną. Pereinamasis laikotarpis tęsis iki šių metų pabaigos. Iki tol šalys bando susitarti dėl savo būsimų santykių modelio. Šiuo metu šaliai ir toliau taikomos ES taisyklės, tačiau ji nedalyvauja priimant sprendimus Sąjungoje ir toliau moka įmokas į bendrą ES biudžetą.

Anksčiau Barnjė pažymėjo, kad tarp šalių išlieka rimtų nesutarimų klausimais, "svarbiais ES". Pasak jo, JK atsisako įtraukti būtinas sąžiningos konkurencijos tarp jos ir ES užtikrinimo garantijas į būsimus susitarimus, tuo pačiu prašydama laisvo patekimo į Sąjungos rinką.

Derybose komplikacijų sukėlė ir JK vyriausybės pateiktas Vidaus rinkos įstatymo projektas, kuris, pasak daugelio ES atstovų, prieštarauja ne tik susitarimui dėl JK išstojimo iš ES sąlygų, bet ir tam tikrais momentais (tai pripažino pati JK vyriausybė) — tarptautinei teisei.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 34,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1 mln. žmonių.

Tegai:
Didžioji Britanija, ES, koronavirusas, Brexit
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (179)
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys ginčysis su Senąja Europa tol, kol bus JAV palaikymas
Jei nepaklusite, negausite pinigų: ES nori sugalvoti naują mokėjimo tvarką
Nord Stream-2

"Gazprom" įvardijo veiksnius, turinčius įtakos "Nord Stream-2" eksploatacijos pradžiai  

(atnaujinta 16:22 2020.10.23)
"Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotoja teigė, jog stengiamasi kuo greičiau užbaigti šį komercinį projektą, nepaisant labai politizuoto ginčo dėl jo. Dujotiekiui tiesti gauti visi reikalingi leidimai

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. "Nord Stream-2" paleidimo laikas, be kita ko, priklauso nuo laivų, įskaitant pagalbinius, techninių savybių, interviu korporatyviniam žurnalui sakė Elena Burmistrova, "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotoja, "Gazprom export" vadovė, praneša RIA Novosti.

"Dujotiekio statybos užbaigimo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip laivų (tarp jų ir pagalbinių) bei įrangos techninės charakteristikos, taip pat nuo oro sąlygų darbo jūros ruože metu", — sakė ji.

"Stengiamasi kuo greičiau užbaigti šį komercinį projektą, nepaisant labai politizuoto ginčo dėl jo. Dujotiekiui tiesti gauti visi reikalingi leidimai", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom".

Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja savo suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria dar vieną sankcijų šiam projektui išplėtimą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, Gazprom
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija pasirengusi JAV sankcijoms dėl "Nord Stream-2"
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Ust Lugos uostas

Ekspertas: Rusijos įmonės galės galutinai palikti Lietuvos uostus

(atnaujinta 16:18 2020.10.23)
Jei Baltijos šalys pakeistų savo užsienio politiką Rusijos Federacijos atžvilgiu, būtų galima pasiekti kompromisą, tačiau kol kas tai nevyksta, mano ekspertas Stanislavas Mitrachovičius

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Rusija jau daugelį metų vykdo Rusijos eksporto nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus politiką, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.

Krovinių kompanija "Novotrans" Leningrado srityje esančiame Ust Lugos keltų komplekse įvykdė pirmosios vagonų su anglimi partijos išsiuntimą Baltijsko (Kaliningrado) kryptimi, papasakojo pati bendrovė.

"Novotrans" keltų komplekso direktorius Denisas Mečevas pareiškė, kad krovinių gabenimas į Europą yra gera alternatyva sausumos maršrutui per Baltarusiją ir Lietuvą.

Ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, jog ne visos Rusijos įmonės eksportą perkėlė į Rusijos uostus, tačiau tai taps įmanoma pakeitus teisės aktus.

"Ir tada galėsime palikti Klaipėdą. Pavyzdžiui, "Uralchim" ir "Uralkalij" iš Klaipėdos išvyks į Ust Lugą, bet tai, tikriausiai, užtruks dar keletą metų. Būtų gerai tai suderinti dar su Baltarusijos eksporto nukreipimu iš Baltijos šalių į Rusijos uostus. Bet, vėlgi, tam prireiks statyti papildomą infrastruktūrą Baltarusijos teritorijoje, Rusijos viduje, tada būtų prasminga investuoti į tokią infrastruktūrą, jei, pavyzdžiui, [Baltarusijos prezidentas Aleksandras] Lukašenka nepakeis nuomonės dėl būtinybės perkelti Baltarusijos eksportą į Rusijos uostus", — pasakė jis.

Pasak Mitrachovičiaus, labiau pasitikima Rusijos įmonių ketinimais, tačiau šis procesas nebus momentinis.

"Inercija teigiama Rusijos uostams ir neigiama Baltijos šalių uostams. Bent jau atsižvelgiant į jų dabartinę užsienio politikos kryptį. Jei jos ją adaptuotų, galbūt, čia būtų galima rasti kažkokį kompromisą, tačiau kol kas jų tendencija prekybos ir infrastruktūros požiūriu greičiau yra neigiama", — pasakė ekspertas.

Baltijos šalių uostų padėtis

Rusija aktyviai stengiasi plėtoti uostus Baltijos jūroje, kad krovinius iš Baltijos šalių uostų perkeltų į vietinius. Pastaruosius dešimt metų Rusijos Federacija stato ir plėtoja savo infrastruktūrą, kad nepriklausytų nuo užsienio uostų.

Baltijos šalys mano, kad Rusija ketina "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl sumažėjusių Rusijos krovinių apimties Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, Baltijos šalių jūros uostų nuostoliai yra susiję su anglių perkrovimo sumažėjimu, nes Rusijos bendrovės pradėjo tai vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku kompensuoti išvykstančius Rusijos krovinius.

 

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Baltijos šalys, Lietuva, Rusija
Gruzdintos bulvytės, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama išgauti žaliąją energiją riebalų

(atnaujinta 15:26 2020.10.24)
Maistinių riebalų likučiai, kartu su nuotekomis patenkantys į miesto kanalizaciją, sukelia daug iššūkių, tačiau yra būdas šias problematiškas atliekas panaudoti naudingai

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Vandentvarkos bendrovė "Vilniaus vandenys" planuoja išgauti žaliąją energiją iš perdirbtų maistinių riebalų likučių, praneša Vilniaus savivaldybė.

Maistinių riebalų likučiai yra opios ir dažnai pasikartojančios problemos priežastis. Daugiausiai iš įvairių maitinimo įstaigų į vamzdynus kartu su nuotekomis patenkantys riebalai kaupiasi ant vamzdžių sienų, juos užkemša ir taip sukelia avarijas nuotekų tinkle. Ėmus perdirbti riebalų likučius, ilgainiui tokių avarijų Vilniaus mieste sumažėtų.

"Restoranai, kavinės ir kitos maitinimo įstaigos gamybos metu susidariusius riebalus neturėdami alternatyvos dažnai tiesiog išpila į nuotekas. Jei šias atliekas surinktume ir perdirbtume, maitinimo verslas turėtų galimybę elgtis atsakingai ir prisidėti prie švaresnės aplinkos, kuri mus supa, išsaugojimo", — sako bendrovės "Vilniaus vandenys" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Šiuo metu skaičiuojama, kiek viešojo maitinimo įstaigų galėtų priduoti panaudotus riebalus, kokie jų kiekiai būtų surinkti, ir vertinama turima įranga bei jos pajėgumai. Pirminiais skaičiavimais, papildomai neinvestuojant į įrangą kasdien būtų galima perdirbti apie 12 kub. metrų surinktų riebalų ir vandens mišinio.

Per metus skaičiai išaugtų iki 500 tonų perdirbtų riebalų, iš kurių būtų galima išgauti daugiau nei 410 kub. metrų biodujų ir papildomai pagaminti maždaug 1000 kwh elektros energijos.

Šiuo metu bendrovė įgyvendina kelis skirtingas sritis apimančius atsinaujinančios energetikos projektus: pagal žiedinės ekonomikos principus perkonstruojamas dumblo tvarkymo procesas, nuotekų tinkle planuojama įrengti nedidelę hidroelektrinę, vandentiekio tinkle — hidroturbiną. Taip pat investuojama 700 tūkst. eurų į saulės kolektorius, kurie bus įrengti ant "Vilniaus vandenims" priklausančių pastatų stogų.

Tegai:
energija, Vilnius
Dar šia tema
Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse
IAE pradedami pirmieji 2-ojo energijos bloko išmontavimo projekto etapai
Energetikos įmonės įsipareigojo pradėti taupyti energiją