Darbininkas stovi priešais mobilią anteną
 

Lietuva siekia didinti savo konkurencingumą pasaulinėje 5G technologijų rinkoje

(atnaujinta 20:22 2020.10.06)
Pabrėžiama, kad Lietuvoje iki 2026 metų 5G technologijos rinka galėtų siekti apie 2 milijardus eurų

VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. Pirmadienį ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius susitiko su Baltijos pažangių technologijų instituto (BPTI) atstovais aptarti Lietuvos galimybių ir potencialo vystant 5G technologijas, teigiama Susisiekimo ministerijos pranešime.

Pranešama, kad šį susitikimą paskatino rugsėjo 16 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus pasirašytas supratimo memorandumas dėl penktosios kartos komunikacijos 5G tinklo, kuriame Lietuva, be kita ko, įsipareigojo visomis galimybėmis prisidėti prie 5G technologijų kūrimo.  

Pažymima, kad šio susitikimo metu ministras išreiškė paramą 5G technologijų vystymo Lietuvoje skatinimui, siekiant didinti ir stiprinti Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą kovoje dėl pasaulinės 5G technologijos produktų ir paslaugų rinkos.  

"Lietuvos tikslas — būti ne tik 5G technologijų naudotoja, bet ir kūrėja. Lietuvos ūkio subjektai yra įgiję reikiamos technologijų kūrimo ir diegimo patirties, taigi dabar turi rasti būdų bendradarbiauti su didžiaisiais Vakarų šalių technologijų lyderiais", — teigė ministras Rimantas Sinkevičius.  

BPTI direktoriaus dr. Tomo Žalandausko teigimu, per 30 metų Lietuva padarė didžiulę pažangą ir sugebėjo integruotis į globalios ekonomikos vertės kūrimo grandines kituose sektoriuose.  

"Ateinantį dešimtmetį 5G ryšys bus vienas svarbiausių skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės elementų, padės dar labiau optimizuoti ir paspartinti gamybos procesus, naujų gaminių kūrimą. Tikime, kad Lietuvos įmonės ir mokslinių tyrimų organizacijos gebės pasinaudoti šia nauja unikalia galimybe išvystyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią pramonės šaką", — sakė BPTI vadovas.  

Pabrėžiama, kad 5G technologijos pasaulinė produktų ir paslaugų rinka 2020 metais sieks apie 40 mlrd. eurų, o 2026 metais ši rinka augs iki 390 mlrd. eurų. Lietuvoje iki 2026 metų 5G technologijos rinka galėtų siekti apie 2 mlrd. eurų.

Tegai:
Rimantas Sinkevičius, Susisiekimo ministerija
Dar šia tema
"Bloomberg": Europos ekonomika palengva stiprėja
Lietuvos BVP pernai siekė beveik 50 milijardų eurų
Plieno pjovimo ceremonija Vakarų Baltijos laivų statykloje (VBLS)

 Vakarų Baltijos laivų statykla statys pakrančių apsaugos laivą Vokietijai

(atnaujinta 09:15 2021.04.17)
VBLS pastatytas laivas bus pastatytas iki šių metų lapkričio pabaigos, jis patruliuos šiaurinėse Vokietijos pakrančių ir Baltijos jūros vandenyse

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vakarų Baltijos laivų statykla statys laivą Vokietijos kompanijai "Fr. Fassmer GmbH & Co. KG", galutinis projekto užsakovas — Vokietijos federalinė policijos vadovybė.

Tai bus jau trečiasis pakrančių apsaugai skirtas laivas, kurį VBLS užsakė pastatyti Vokietijos kompanija "Fr. Fassmer GmbH & Co. KG". 

VLG įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos teigimu, tokio pobūdžio užsakymai yra strategijos dalis ir viena iš krypčių, kurią bendrovė nuosekliai vysto siekdama sėkmingai įsitvirtinti didelę pridėtinę vertę kuriančių, inovatyvių laivų statybos segmente.

"Kiekvienas naujas užsakymas šiuo, globalios ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, bendrovei yra svarbus. Nauji projektai leidžia užtikrinti tvarią įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas, panaudoti sukauptą patirtį ir kompetencijas bei kurti pridėtinę vertę ne tik VLG įmonių grupei, bet ir visai Lietuvai", − teigė Šileika.

Klasikinės kariniams laivams būdingos architektūros 86 m ilgio ir 13 m pločio pakrančių apsaugai skirtą, iš dalies įrengtą laivą, VBLS komanda įsipareigojo užbaigti ir užsakovui perduoti iki šių metų lapkričio pabaigos.

VBLS pastatytas laivas atitiks visus šiuolaikinius dizaino, technologijų ir aplinkosaugos reikalavimus. Laivas patruliuos šiaurinėse Vokietijos pakrančių ir Baltijos jūros vandenyse.

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Visuose Lietuvos didmiesčiuose augo butų kainos

(atnaujinta 16:04 2021.04.16)
Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose kovo mėnesį išaugo 1,9 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių šis rodiklis augo 7,2 proc., praneša nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Šių metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.766 Eur (+38 Eur/m²). 

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,2%, 1,6%, 2,7% ir 2,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.224 Eur (+15 Eur/m²), 1.211 Eur (+19 Eur/m²), 831 Eur (+22 Eur/m²) ir 813 Eur (+19 Eur/m²).

Per metus (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,8%, Kaune – 4,9%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.

"Jeigu 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje atrodė, kad galbūt po vangesnio laikotarpio 2020 metų viduryje stebime momentinį butų pardavimo kainų atšokimą, tai šių metų kovo mėnesio rezultatai rodo, kad kainų augimo tempas įsibėgėja. Žvelgiant į istorinius duomenis, šis beveik 2% siekiantis mėnesinis butų kainų augimas jau yra išskirtinis – pastarąjį kartą toks mėnesinis augimas šalies didmiesčiuose fiksuotas tik 2007 metais. Santykinai aukštas bendras kovo mėnesio kainų pokytis buvo nulemtas sparčiau augusiomis kainomis visuose šalies didmiesčiuose bei įvairiuose butų segmentuose", –  sako Raimondas Reginis, "Ober-Haus" Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Šiais metais taip pat stebimas spartesnis butų kainų augimą naujos statybos butų segmente. Pavyzdžiui, jeigu per šių metų pirmąjį ketvirtį senesnės statybos butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo 2,7-3,8%, tai naujos statybos butų kainų augimas šiuose didmiesčiuose sudarė 3,7-4,9%.

Reginis pažymi, kad šiais metais fiksuojami rekordiniai susitarimai dėl naujo būsto įsigijimo šalies sostinėje leidžia prognozuoti, kad dar spartesnį būsto kainų augimą pamatysime vėliau, kuomet bus sudaromos galutinės butų įsigijimo sutartys ir oficialią statistiką pasieks įspūdingas pinigų kiekis. 

Pastaruoju metu pradėjusios sparčiau augti butų kainos šalies didmiesčiuose nėra tik Lietuvos išskirtinumas. Eurostato duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį 27-iose ES šalyse buvo fiksuojamas bendras 5,7% metinis būsto pardavimo kainų augimas, kuris yra sparčiausias nuo 2007 metų.

Tegai:
Eurostat, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje dėl emigracijos šuolio gali kilti kainos, pareiškė ekonomistas
Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse pigo elektra
EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms
Šalyje mažėja bedarbių skaičius
Kompiuteris

Kovas tapo rekordiniu prekybos internete mėnesiu nuo pat pandemijos pradžios

(atnaujinta 08:12 2021.04.18)
Per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai atliko 45 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Pirkdami prekes ir paslaugas internetu gyventojai ir toliau išleidžia vis daugiau, rašo SEB spaudos tarnyba.

Pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su paskutiniu ketvirčiu pernai, gyventojų internetu išleista suma išaugo dar 12 proc., o kovas buvo rekordinis prekybos internete mėnuo nuo pat pandemijos pradžios.

"Įsigyti prekes ir paslaugas internetu gyventojams vis labiau tampa įprasta ir kasdieniška. Tai rodo, kad net ir laisvėjant ribojimams parduotuvėms, pavyzdžiui, nuo kovo leidus dirbti prekybos vietoms, turinčioms tiesioginį įėjimą iš lauko, pirkimas internetu neslopsta. Atvirkščiai, kovas buvo rekordinis mėnuo pagal gyventojų išlaidas perkant internetu nuo pat pandemijos pradžios — palyginti su pernai kovu, atsiskaitymų už prekes ir paslaugas internetu suma išaugo beveik 60 proc., o palyginti su šių metų vasariu — dar beveik 14 procentų", — sakė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė.

Pasak jos, iš viso kovą pirkdami internetu SEB banko klientai išleido daugiau negu 124 mln. eurų  ir internetu atsiskaitė daugiau kaip 2,8 mln. kartų.

Anot jos, internetu dėl karantino įtakos perka ir daugiau žmonių, ir jie tai daro kur kas dažniau negu anksčiau. Laipsniškai toliau augantį pirkimo internetu mastą rodo ir tai, kad pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu pernai metų ketvirčiu, kuris tradiciškai yra aktyvus prekybos laikotarpis dėl žiemos švenčių, atsiskaitymų ir prekes ir paslaugas internetu suma augo dar 12 proc., o atsiskaitymų skaičius padidėjo 15 procentų.

Vidutiniškai pirmą ketvirtį gyventojai vieno apsipirkimo internetu metu išleido daugiau negu 43 eurus — pora eurų daugiau negu tuo pačiu metu pernai.

SEB banko duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai atliko 45 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai, o gyventojų išlaidos pirkiniams internetu yra daugiau negu 1,5 karto didesnės negu analogišku laikotarpiu prieš metus.

Tegai:
internetas, prekyba, pandemija
Dar šia tema
Patriotizmo neužtenka. Vaikus Lietuvoje norima paversti "kariais-didvyriais" 
Apklausa: 3 iš 4 lietuvių įsigydami automobilį ir būstą galvoja apie poveikį aplinkai
"Pavojingi" apklausos rezultatai: kodėl Lietuvos žmonės gerbia Putiną