Lietuvos ir Lenkijos vėliavos

Lietuvos ir Lenkijos ekspertai bendrai įvertino kelius pasienyje

(atnaujinta 15:23 2020.10.08)
Pranešama, kad vertinama 14 sienos kontrolės punktų, tarp jų Sankūrų–Galinių, Kreivėnų–Aštriosios Kirsnos, Trumpalio, Paliūnų–Berezninko, būklė

VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo gerinant pasienio regiono kelių infrastruktūrą ir jau dirba kartu, praneša Susisiekimo ministerija.

Pabrėžiama, kad Lenkijos infrastruktūros ministro iniciatyva abiejų šalių darbo grupės tiek Lietuvos, tiek Lenkijos teritorijose kartu vertina 14 kelių, jungiančių abi šalis.

"Lietuvą ir Lenkiją sieja stiprūs kaimyniniai ryšiai. Labai dažnai — reaguodami į tarptautines aktualijas, įgyvendindami bendrus projektus ar plėtodami šalių susisiekimo infrastruktūrą — pastebime, kad turime galvoti ir veikti ne kaip atskiros valstybės, o kaip regionas. Veikdami kartu mes esame ir būsime stiprūs, vieningi partneriai, abiejų šalių valstybių naudai kartu galintys pasiekti daugiau", — teigia Narkevič.

Pažymima, kad didžioji dalis kelių, kuriais galima kirsti Lietuvos ir Lenkijos sieną yra prastos kokybės, siauri, neretai ir nesaugūs, ypač tamsiuoju paros metu arba žiemos metu.

Tuo pačiu teigiama, jog abiejų šalių tikslas — įrengti abiejose bendros sienos pusėse vienodai kokybiškus, tokių pačių standartų kelius, kad žmonės jais važiuodami jaustųsi komfortiškai.

Pranešama, kad vertinama 14 sienos kontrolės punktų, tarp jų Sankūrų–Galinių, Kreivėnų–Aštriosios Kirsnos, Trumpalio, Paliūnų–Berezninko, būklė.

Tegai:
keliai, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
Lenkija nubaudė "Nord Stream-2" statančias bendroves
"Gazprom" atsakė į Lenkijos pretenzijas dėl "Nord Stream-2"
Vyras dirba, archyvinė nuotrauka

Darbo rinkos barometras: padėtis Europoje stabilizuojasi

(atnaujinta 17:02 2020.10.24)
Rugsėjį Europos darbo rinkos barometro rodiklis siekė 98,7 balo, o balandį dėl pandemijos įtakos jis buvo nukritęs iki 93,6 balo

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių, daugelio Europos šalių darbo rinkoje padėtis šiuo metu stabilizuojasi. Tokius duomenis skelbia Europos darbo rinkos barometras, praneša Užimtumo tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Europos darbo rinkos barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). 100 balų vertė laikoma neutralia: tokiu atveju per artimiausius tris mėnesius nenumatoma nei reikšmingo darbo rinkos augimo, nei nuosmukio.

Rugsėjį barometro rodiklis siekė 98,7 balo. Palyginti su rugpjūčiu, stebimas 0,8 balo augimas. Tai teigiama tendencija — balandį dėl pandemijos įtakos šis rodiklis buvo nukritęs iki 93,6 balo.

"Padėtis Europos darbo rinkoje stabilizuojasi, tačiau krizė dar nesibaigė. Valstybinės užimtumo tarnybos turi ypatingą patirtį vertinant vietos darbo rinką. Ši patirtis itin pasitarnavo rengiant Europos darbo rinkos barometrą, kuriuo siekiama atskleisti Europos darbo rinkos perspektyvas", — aiškino IAB tyrimų skyriaus vadovas ir projekto iniciatorius Enzas Veberis.

Europos darbo rinkos tyrimas skirtas sezoniškai kintančiam trijų artimiausių mėnesių nedarbui ir užimtumui prognozuoti. Jis sudaromas remiantis valstybinių užimtumo tarnybų ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) kartą per mėnesį atliekamu vietos ar regioninių įdarbinimo agentūrų tyrimu.

Darbo rinka Lietuvoje

Anksčiau Užimtumo tarnyba pranešė, kad rugsėji į Lietuvos darbo rinką sugrįžo rekordinis skaičius — net 28,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Tai — 44, 2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai — 68,9 proc. asmenų neterminuotai pradėjo dirbti paslaugų sektoriuje, 19,6 proc. — pramonėje, 7,5 proc. — statybos sektoriuje. 

Rugsėjį darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 37,9 tūkst. laisvų darbo vietų, arba 9,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 58,5 proc. darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams, 15 proc. — specialistams.  

Tegai:
darbo rinka
Dar šia tema
"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu
Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti — ES užsienio politikos kančios
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Ekspertas: kol ES nerimauja dėl Minsko, JAV perkels karius arčiau Rusijos
Mergina su užrašų knygele, archyvinė nuotrauka

Lietuviai įvertino savo galimybes susirasti naują darbą per pandemiją

(atnaujinta 16:04 2020.10.24)
Daugiau nei pusė 26–35 metų apklaustųjų įsitikinę, kad rastų naują darbą mažiau nei per 3 mėnesius, tuo tarpu vyresni nei 46 metų amžiaus darbuotojai yra skeptiškesni

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Lietuvos gyventojai mano, kad jei prarastų darbą, dėl pandemijos darbo paieškos galėtų užtrukti iki šešių mėnesių.

Dėl pandemijos nežinomybės šalies dirbantieji nėra tikri, kad praradę turimą darbą lengvai surastų naują. Nors laisvų darbo vietų pasiūla šalyje muša rekordus, kas antras dirbantysis teigia, kad rasti lygiavertį darbą būtų sudėtinga ir užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau, rodo "Swedbank" užsakymu atlikta apklausa.

Ypač pesimistiškai savo galimybes vertina vyriausieji.

Amžiaus "cenzas"

"Swedbank" Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, papasakojo, kad Lietuva dažnai pristatoma kaip šalis, kurios ekonomika nuo pandemijos pasekmių nukentėjo kone mažiausiai Europoje, tačiau netikrumas dėl ateities perspektyvų atsispindi pesimistiškose dirbančiųjų nuotaikose.

"Net ir būdami įsitikinę, jog jų kompetencijos atitinka šiandieninius darbdavių poreikius, vos 8 proc. dirbančiųjų mano, kad jiems pavyktų susirasti lygiavertį darbą per vieną mėnesį. Dauguma dirbančiųjų mano, kad darbo paieška užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau", — papasakojo ji.

Anot jos, 56 proc. 26–35 metų amžiaus dirbančiųjų įsitikinę, kad naujam darbui rasti iki 3 mėnesių laikotarpio. Tuo tarpu skeptiškiausi yra vyresni nei 46 m. amžiaus darbuotojai. Didžiausia dalis jų galvoja, kad naujo lygiaverčio darbo paieškos užtruktų ilgiau nei pusę metų. 

COVID-19
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

"Šis faktas atskleidžia, kad darbo rinkoje vis dar gajus stereotipas, jog perkopę 40 metų ribą darbuotojai tampa mažiau paklausūs. Neretai šį stereotipą palaiko ne tik darbdaviai, bet ir patys vyresnio amžiaus darbuotojai", — aiškina Bagdanavičiūtė.

Nauji įgūdžiai

Tyrimas atskleidė, kad ieškant naujo darbo gyventojams sudėtingiausia būtų atsisakyti esamos veiklos ar profesijos. Taip teigia beveik 40 proc. apklaustųjų. O štai lengviausia — išmokti naujų įgūdžių. Su pastaruoju teiginiu sutinka daugiau nei 50 proc. respondentų.

"Dirbantieji taip pat palyginti gerai — 3,6 balo iš 5 galimų — vertina savo kompetencijų atitikimą šiandieniniams darbdavių poreikiams. Be to, džiugina faktas, kad maždaug 80 proc. respondentų teigia besirūpinantys savo profesinių ir asmeninių kompetencijų ugdymu", — komentuoja "Swedbank" ekspertė.

Uždirbti iš hobio

Kaip rodo "Swedbank" tyrimas, dalis gyventojų mato galimybių gauti papildomų pajamų iš savo pomėgių, hobių ar panaudoję turimus įgūdžius. Tokių pajamų šiuo metu nurodo gaunantys 6 proc. gyventojų. Tai gali būti geras būdas užsidirbti papildomų pajamų, kardinaliai nekeičiant karjeros krypties ar gyvenimo būdo. 15 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad uždirbti iš hobio galėtų, o dar panašiai kita tiek respondentų — kad galėtų, jeigu patobulintų savo specifinius įgūdžius.

Vis tik apie 40 proc. respondentų teigia, kad jiems tokių pajamų gauti nepavyktų, nes jie neturi reikalingų gebėjimų, tam reikia didelio pradinio kapitalo arba jų tiesiog nedomina tokia galimybė. 

Tyrimo metu buvo apklausti 1 012 18–75 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 9578 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 5388 asmenys, 4015 pasveiko. Dėl sunkios epidemiologinės situacijos, daugelis žmonių pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, užsidarė įmonės, kaip ir kitose COVID-19 paveiktose šalyse nukentėjo ekonomika.

Tegai:
darbas, COVID-19, pandemija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pandemijos kontekste primenama, kada tėvai gali gauti ligos išmoką vaiko priežiūrai
Trečiąjį šių metų ketvirtį augo išlaidos būstui įsigyti
Didieji Lietuvos miestai netrukus gali atsidurti "raudonojoje zonoje", sakė Veryga
Paskelbta, kuriose savivaldybėse "Sodra" ir VMI klientus aptarnaus tik nuotoliniu būdu
Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimo narys Simulik užsikrėtė COVID-19

(atnaujinta 08:56 2020.10.25)
Politikas patikino, kad kalbėjo su šeimos gydytoja ir žino simptomus, kuriems pasireiškus tikriausiai bus vežamas į ligoninę

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Valerijus Simulik pranešė užsikrėtęs koronavirusu. Šią informaciją jis patvirtino Facebook, pasidalindamas testo rezultatų nuotrauka.

"Gavau atsakymą. Mano koronaviruso testas — teigiamas. Iki paskutinės minutės tikėjausi, kad to nebus. Vyliausi, jog tai tik peršalimas ar kas nors panašaus. Nieko nepadarysi, yra kaip yra", — rašo politikas.

Vyras pabrėžia, kad kol kas izoliuojasi namuose ir laukia, kas bus toliau.

"Kalbėjau su šeimos gydytoja, žinau simptomus, kuriems pasireiškus tikriausiai būčiau vežamas į ligoninę. Kol kas tokių nejaučiu, gal ir nepajusiu. Esu paskambinęs visiems, su kuriais pastaruoju metu bendravau, perspėjau dėl situacijos", — paaiškino Simulik.

Lietuvoje keletą dienų iš eilės fiksuojami nustatytų per parą naujų koronaviruso atvejų antirekordai. Šeštadienį nustatytas didžiausias užsikrėtusių žmonių skaičius — 474. Per visą pandemijos laiką Lietuvoje susirgo 9578 gyventojai, mirė 129 gyventojai.

Karantino apribojimai Lietuvoje
© Sputnik
Karantino apribojimai Lietuvoje
Tegai:
COVID-19, koronavirusas, Seimas, Seimo nariai
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje