Praeiviai su kaukėmis, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: karantino atveju Lietuva gali tapti "balta varna" ES

(atnaujinta 11:53 2020.10.09)
Pasak Maurico, tokios priemonės turi nemažai neigiamų pasekmių ekonomikai ir visai visuomenei

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Kalbos apie antrą visuotinį karantiną Lietuvoje yra audros stiklinėje kėlimas, Facebook sako Žygimantas Mauricas, "Luminor Lietuva" vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų tenkančių COVID-19 atvejų skaičius yra vienas mažiausių ES. Tuo tarpu šalys, kuriose yra daug didesnis užkrato atvejų skaičius, neplanuoja įvesti visuotinio karantino, tad jei Lietuva pakartotinai įvestų visuotinį karantiną, būtų kaip "balta varna".

Jis taip pat pažymėjo, kad Švedija, Islandija ir Baltarusija niekada neįvedė bendro karantino, tačiau jų sveikatos priežiūros sistemos nesugriuvo. Maurico teigimu, šių šalių patirtis rodo, kad Lietuva gali be jo susitvarkyti.

Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad visuotinis karantinas turi nemažai neigiamų pasekmių tiek ekonomikai, tiek visai visuomenei. Pasak jo, šią strategiją galima palyginti su bandymu plaktuku užmušti ant galvos sėdintį uodą.

Maurico teigimu, reikia ieškoti pusiausvyros, visų pirma prisimenant 2009–2010 metų patirtį, kai ekonominės krizės įkarštyje iš Lietuvos emigravo 110 tūkstančių žmonių, o 2250 nusižudė.

"Tad ekonominės krizės tai nėra tik suplonėjusios gyventojų piniginės", — sakė ekonomistas.
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis savo ruožtu pažymėjo, kad koronavirusas niekur nedingo, tačiau norint išsaugoti ekonomiką, respublika turi prisitaikyti.

Pasak jo, jei sergamumo rodiklis ir toliau augs, karantinas turės būti įvestas dviem mėnesiams. Premjeras pridūrė, kad gyventojai turėtų pasirūpinti savimi ir padaryti viską, "kad galėtume valdyti situaciją".

Vilniaus universiteto profesorius, Santaros klinikų gydytojas Vytautas Kasiulevičius taip pat kritikavo nenorą būti tiriamam dėl COVID-19 ir skleidžiamas mintis, kad COVID-19 "nėra liga". Jis piktinosi, kad valdžia atsisako įvesti griežtesnes ribojamąsias priemones, nes bijo, kad už juos nebus balsuojama artėjančiuose rinkimuose.

Pasak Kasiulevičiaus, vyriausybė pasielgė protingai, pavasarį įvedusi karantiną, ir tai vėlgi yra būtina, nes vakcinos greitai neatsiras. Jo nuomone, nereikėtų pasitikėti tais, kurie neigia koronavirusą ir ribojamąsias priemones.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 5,6 tūkstančio koronaviruso atvejų, daugiau nei 31 tūkstantis izoliuojasi. Mirčių skaičius išaugo iki 102.

Tegai:
ekonomika, koronavirusas, Lietuva, karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (345)
Dar šia tema
Apklausa rodo, kad po karantino trečdaliui namų ūkių sumažėjo pajamos
Skvernelis įvertino naujo karantino galimybę
Šiandien Raseinių rajono savivaldybėje skelbiamas karantinas
Nord Stream-2 statyba

Vokietijos deputatas pranašauja tamsą šaliai, jei bus atsisakyta "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:13 2020.10.20)
Parlamentaro teigimu, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie dujų tiekimo iš JAV lems staigų energijos kainų padidėjimą, kas smogs paprastiems šalies gyventojams

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Berlyno parlamento deputatas iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas (Gunnar Lindemann) pareiškė, kad "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas yra reikalingas Vokietijai.

Jo nuomone, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie "mėlynojo kuro" tiekimo iš Jungtinių Valstijų lems staigų energijos kainų padidėjimą, o tai palies paprastus Vokietijos piliečius, kurių pajamos jau nukentėjo dėl apribojimų, susijusių su koronaviruso pandemija.

"Tik pigesni dujų tiekimai iš Rusijos gali užtikrinti energijos tiekimą ilgalaikėje perspektyvoje. Būtent to "Alternatyva Vokietijai" jau seniai reikalauja. Vokietijai reikalingas "Nord Stream-2". Nes be rusiškų dujų vokiečiai bus tamsoje", — interviu su "Večerniaja Maskva" pasakė Lindemanas.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad elektra ir kiti ištekliai Vokietijoje jau dabar yra dvigubai brangesni nei kitose ES šalyse.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio klojimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria kitą sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu, kuris, Bundestago manymu, buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga, nemažai Vokietijos politikų ragino apriboti dujotiekio statybos dalyvius.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu
Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" užbaigti galintis laivas priartėjo prie Kaliningrado
Novakas: "Nord Stream-2" neturi įtakos dujų tiekimui per Ukrainą
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatytas 2021 metų valstybės biudžeto projektas

(atnaujinta 12:45 2020.10.20)
Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų. Kitų metų šalies biudžeto projektą svarstys naujos sudėties Seimas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Antradienį finansų ministras Vilius Šapoka Seimui pristatė 2021 metų valstybės biudžeto projektą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kitų metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities tiek pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, tiek ES, tiek, žinoma, ir Lietuvoje, pristatydamas biudžeto projektą teigė Vilius Šapoka.

"Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kai yra didelis netikrumas dėl ateities, tikrai privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms. <...> Antra, krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, ateities ekonomikos DNR. Tai yra investuoti į žmogišką kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą", — pabrėžė Šapoka.

2021 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pajamos į biudžetą

Numatoma, kad iš keturių pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro 91,2 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta beveik 8,320 mlrd. eurų arba 8,8 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2020 metais.

2021 metų biudžete prognozuojamos pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sudarys 4,138 mlrd. eurų, pajamos iš akcizų sudarys 1,573 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio numatoma gauti 762,8 mln. eurų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą prognozuojama gauti 3,477 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

2021-aisiais valstybės biudžeto pajamas sieks daugiau kaip 9,121 mlrd. eurų, t. y. bus 7,4 proc. didesnės, nei numatoma gauti šiemet. Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų arba 8,7 proc. daugiau nei numatoma surinkti 2020 metais.

Išlaidos

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai (įskaitant ir "Sodros" biudžetą) — 7 335 mln. eurų. Palyginti su 2020 m., socialinei sričiai papildomai numatoma skirti 783 mln. eurų. Taip pat žymiai daugiau bus skiriama ekonomikai — iš viso 3,578 mlrd. eurų, ar 1,053 mlrd. eurų daugiau.

Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs — 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2,732 mlrd. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 metų patvirtintame plane.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų daugiau) bei kultūrai ir religijai — 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1,117 mlrd. eurų (16 mln. eurų daugiau), aplinkos apsaugai — 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau).

Planuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 15,490 mlrd. eurų arba beveik 2,712 mlrd. eurų daugiau negu 2020 metais. Valstybės biudžeto asignavimai neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, sudarys 11,643 mlrd. eurų.

Palyginti su 2020 m., kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. Vaiko pinigai didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams — nuo 100 iki 110 eurų. Anot finansų ministro V. Šapokos, tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Bendrai pensijų didinimui 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Dirbantiesiems taip pat numatyta, kad jų minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų). Kaip pažymėjo ministras, tai papildomai biudžetui kainuotų 13 mln. eurų.

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln.

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams 2021 metų valstybės biudžete numatomos didelės investicijos — planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų (1,3 mlrd. eurų sudarys ES lėšos, 29 mln. — eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų — valstybės biudžeto lėšos).

Kitų metų šalies biudžeto projektą, kuris antradienį pateiktas Seimui, toliau svarstys naujos sudėties parlamentas.

Pirmasis šio dokumento svarstymas Seime planuojamas lapkričio 24 dieną, antrasis svarstymas — gruodžio 17 dieną.

Tegai:
biudžetas, Seimas
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
Lietuva per aštuonis šių metų mėnesius į biudžetus gavo mažiau pajamų nei planuota
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Mačiulis apie koronakrizę: niekam nebeįdomūs biudžetų deficitai ir valstybių skolos
Moteris oro uoste

Lietuviai įspėjami apie izoliacijos pokyčius vykstantiems į Daniją, Estiją, Nyderlandus

(atnaujinta 18:51 2020.10.20)
SAM paragino keliautojus prieš išvykstant iš Lietuvos išsiaiškinti užsienyje galiojančią tvarką

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įspėjo apie izoliacijos pokyčius vykstantiems į Daniją, Estiją, Nyderlandus.

Į Estiją atvykę Lietuvos gyventojai galės nesiizoliuoti tik turėdami neigiamą iki atvykimo į šalį pasidarytą koronaviruso testą bei vykdami darbo, studijų ar kitais panašiais tikslais.

Danija šalies piliečius įsileis tik vykstant darbo, verslo ar studijų reikalais. O Nyderlandai įtraukė Šiaulių miestą į sąrašą teritorijų, iš kurių atvykus taikomas privalomas izoliavimasis. Todėl SAM ragina keliautojus prieš išvykstant iš Lietuvos išsiaiškinti užsienyje galiojančią tvarką.

Taip pat SAM pranešė, kad nuo spalio 19 dienos, Lietuvos piliečiai, kurie vyksta į Estiją, neprivalės laikytis 14 dienų izoliacijos, jei kirsdami sieną galės pateikti ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki atvykimo į šalį atliktą neigiamą koronaviruso testą.

Koronavirusui būdingų simptomų neturintiems asmenims, į Estiją vykstantiems darbo, studijų, sveikatos paslaugų gavimo tikslais, keliaujantiems dėl šeimyninių priežasčių ar vykstantiems per Estiją tranzitu, 14 dienų izoliacija irgi negalios. Pastariesiems neigiamo testo pateikimas atvykimo metu nebus privalomas.

Nuo spalio 17 dienos Lietuvą į paveiktų šalių sąrašą įtraukė ir Danija. Todėl Lietuvos piliečiai į šią šalį galės atvykti tik su būtina priežastimi. Pavyzdžiui, darbo, verslo, studijų ir panašiais reikalais. Kitais atvejais atvykstantiems į Daniją yra privaloma 14 dienų izoliacija.

Tuo tarpu Nyderlandai nuo spalio 19 dienos įtraukė Šiaulių miestą į sąrašą teritorijų ir šalių, iš kurių atvykus taikomas privalomas 10 dienų izoliavimasis.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Nyderlandai, Estija, Danija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (345)
Dar šia tema
COVID-19 kronikos: nuo koronaviruso Lietuvoje per parą mirė dar penki asmenys
"Sputnik V" vakcinos gamyba iki gruodžio padidės penkis kartus
Nausėda pasisakė apie mažą NVSC finansavimą pandemijos metu