GIPL vamzdyno bandymai Lietuvoje
 

Atlikta jungtinio dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos kokybės patikra

(atnaujinta 14:34 2020.10.09)
Po hidraulinių bandymų dujotiekyje buvo sumontuotas išmanus vidinis diagnostikos įrankis, kuris patikrino dujotiekio geometriją ir montavimo darbų kokybę

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Lietuvoje buvo patikrinta jungtinio dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL naujos jungties pirmosios dalies kokybė, pranešė "Amber Grid" spaudos tarnyba.

Buvo atlikti hidrauliniai bandymai, siekiant užtikrinti, kad dujotiekis atlaikytų didžiausias projektines apkrovas. Darbinis dujotiekio slėgis siekia 54 barus.

"Hidrauliniai bandymai patvirtino, kad įrengta GIPL dujotiekio dalis yra tinkamai sumontuota ir patikima naudoti, kai tik būsime pasirengę ją užpildyti dujomis. Ir toliau skiriame didelį dėmesį strateginės infrastruktūros įrengimo kokybei", — teigia "Amber Grid" technikos direktorius Andrius Dagys. 

Išbandytas dujotiekio, nutiesto per Širvintų, Vilniaus ir Elektrėnų rajonus, 38 km ilgio atkarpos stiprumas. Po hidraulinių bandymų dujotiekyje buvo sumontuotas išmanus vidinis diagnostikos įrankis, kuris patikrino dujotiekio geometriją ir montavimo darbų kokybę.

Nuo dujotiekio statybos pradžios per devynis mėnesius buvo baigta 45 procentai statybos darbų. Iki metų pabaigos planuojama atlikti 60 procentų darbų. Šiuo metu nutiesti 109 kilometrai dujotiekio iš Širvintų į Alytaus regioną. Dujotiekio ilgis Lietuvoje yra 165 kilometrai.

Planuojama, kad GIPL dujotiekis pradės veikti 2021 metų pabaigoje. Dujotiekis turi sujungti Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga ir leisti efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą ir Klaipėdos SGD terminalą.

Tegai:
bandymai, Lietuva, Lenkija, dujotiekis
Dar šia tema
Nutiesta pirmoji dujotiekio GIPL gija po Nemunu
Dujotiekio GIPL projektas beveik pasiekė pusiaukelę
Nord Stream-2 statyba

Vokietijos deputatas pranašauja tamsą šaliai, jei bus atsisakyta "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:13 2020.10.20)
Parlamentaro teigimu, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie dujų tiekimo iš JAV lems staigų energijos kainų padidėjimą, kas smogs paprastiems šalies gyventojams

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Berlyno parlamento deputatas iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas (Gunnar Lindemann) pareiškė, kad "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas yra reikalingas Vokietijai.

Jo nuomone, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie "mėlynojo kuro" tiekimo iš Jungtinių Valstijų lems staigų energijos kainų padidėjimą, o tai palies paprastus Vokietijos piliečius, kurių pajamos jau nukentėjo dėl apribojimų, susijusių su koronaviruso pandemija.

"Tik pigesni dujų tiekimai iš Rusijos gali užtikrinti energijos tiekimą ilgalaikėje perspektyvoje. Būtent to "Alternatyva Vokietijai" jau seniai reikalauja. Vokietijai reikalingas "Nord Stream-2". Nes be rusiškų dujų vokiečiai bus tamsoje", — interviu su "Večerniaja Maskva" pasakė Lindemanas.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad elektra ir kiti ištekliai Vokietijoje jau dabar yra dvigubai brangesni nei kitose ES šalyse.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio klojimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria kitą sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu, kuris, Bundestago manymu, buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga, nemažai Vokietijos politikų ragino apriboti dujotiekio statybos dalyvius.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu
Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" užbaigti galintis laivas priartėjo prie Kaliningrado
Novakas: "Nord Stream-2" neturi įtakos dujų tiekimui per Ukrainą
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatytas 2021 metų valstybės biudžeto projektas

(atnaujinta 12:45 2020.10.20)
Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų. Kitų metų šalies biudžeto projektą svarstys naujos sudėties Seimas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Antradienį finansų ministras Vilius Šapoka Seimui pristatė 2021 metų valstybės biudžeto projektą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kitų metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities tiek pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, tiek ES, tiek, žinoma, ir Lietuvoje, pristatydamas biudžeto projektą teigė Vilius Šapoka.

"Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kai yra didelis netikrumas dėl ateities, tikrai privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms. <...> Antra, krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, ateities ekonomikos DNR. Tai yra investuoti į žmogišką kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą", — pabrėžė Šapoka.

2021 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pajamos į biudžetą

Numatoma, kad iš keturių pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro 91,2 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta beveik 8,320 mlrd. eurų arba 8,8 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2020 metais.

2021 metų biudžete prognozuojamos pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sudarys 4,138 mlrd. eurų, pajamos iš akcizų sudarys 1,573 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio numatoma gauti 762,8 mln. eurų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą prognozuojama gauti 3,477 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

2021-aisiais valstybės biudžeto pajamas sieks daugiau kaip 9,121 mlrd. eurų, t. y. bus 7,4 proc. didesnės, nei numatoma gauti šiemet. Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų arba 8,7 proc. daugiau nei numatoma surinkti 2020 metais.

Išlaidos

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai (įskaitant ir "Sodros" biudžetą) — 7 335 mln. eurų. Palyginti su 2020 m., socialinei sričiai papildomai numatoma skirti 783 mln. eurų. Taip pat žymiai daugiau bus skiriama ekonomikai — iš viso 3,578 mlrd. eurų, ar 1,053 mlrd. eurų daugiau.

Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs — 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2,732 mlrd. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 metų patvirtintame plane.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų daugiau) bei kultūrai ir religijai — 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1,117 mlrd. eurų (16 mln. eurų daugiau), aplinkos apsaugai — 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau).

Planuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 15,490 mlrd. eurų arba beveik 2,712 mlrd. eurų daugiau negu 2020 metais. Valstybės biudžeto asignavimai neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, sudarys 11,643 mlrd. eurų.

Palyginti su 2020 m., kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. Vaiko pinigai didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams — nuo 100 iki 110 eurų. Anot finansų ministro V. Šapokos, tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Bendrai pensijų didinimui 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Dirbantiesiems taip pat numatyta, kad jų minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų). Kaip pažymėjo ministras, tai papildomai biudžetui kainuotų 13 mln. eurų.

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln.

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams 2021 metų valstybės biudžete numatomos didelės investicijos — planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų (1,3 mlrd. eurų sudarys ES lėšos, 29 mln. — eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų — valstybės biudžeto lėšos).

Kitų metų šalies biudžeto projektą, kuris antradienį pateiktas Seimui, toliau svarstys naujos sudėties parlamentas.

Pirmasis šio dokumento svarstymas Seime planuojamas lapkričio 24 dieną, antrasis svarstymas — gruodžio 17 dieną.

Tegai:
biudžetas, Seimas
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
Lietuva per aštuonis šių metų mėnesius į biudžetus gavo mažiau pajamų nei planuota
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Mačiulis apie koronakrizę: niekam nebeįdomūs biudžetų deficitai ir valstybių skolos

Sukako 50 metų pirmajam garsiosios loterijos "Sportloto" lošimui

(atnaujinta 18:23 2020.10.20)
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
Garsiausiai sovietų loterijai, apie kurią Leonidas Gaidajus netgi sukūrė filmą, sukako pusė amžiaus. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Sovietmečiu Lietuvoje veikė "Sportloto" Lietuvos padalinys, vėliau šią loteriją pakeitė "Olifėja".

Tuo tarpu Rusijoje loterija išliko. Šiuo metu "Sportloto" Rusijoje — tai žaidimai "Sportloto 6 iš 49", "KENO Sportloto", taip pat dešimt momentinių loterijų. "Sportloto 6 iš 49" — žaidimas pagal klasikinę formulę, kurio lošimai rengiami tris kartus per dieną nuo 2013 metų kovo.

Didžiausias galimas laimėjimas šiuo metu siekia tris milijonus rublių (apie 33 tūkstančių eurų).

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото

    Pirmasis loterijos "Sportloto" lošimas įvyko lygiai prieš 50 metų Maskvos centriniuose žurnalistų namuose. Tada pelnas iš lošimų (pusė pajamų iš bilietų pardavimo) buvo išleidžiamas sovietinio sporto finansavimui.

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото

    Pirmajame lošime dalyvavo pusantro milijono bilietų. Nuotraukoje: Centrinių žurnalistų namų pastatas Nikitskio bulvare, kur įvyko pirmasis lošimas.

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
    © Photo : TimeLottery

    Pirmąja nugalėtoja tapo maskvietė Liudmila Morozova, kuri pagal profesiją buvo inžinierė ekonomistė, dirbanti tiesiogiai su skaičiais. Jos laimėjimas siekė penkis tūkstančius sovietinių rublių. Už šią sumą buvo galima įsigyti naują automobilį "Moskvič".

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
    © Photo : TimeLottery

    Lentelėse reikėjo kryžiukais perbraukti loterijoje paminėtus skaičius. Devintajame dešimtmetyje ant to paties bilieto blanko buvo du nepriklausomi variantai, kurių kiekvienas galėjo laimėti tiraže. Atkerpama A dalis liko žaidėjui, o B ir C dalys buvo numetamos į "Sportloto" kiosko dėžę.

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото

    Po loterijos "Sportloto 6 iš 49" sėkmės pasirodė nauja formulė — "5 iš 36“, o "6 iš 49" vėliau buvo paversti "6 iš 45".

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
    © Sputnik / Галина Кмит

    Lošimas vyko kartą per savaitę, iš pradžių per pertrauką sporto transliacijos metu. Po to jis pradėtas rengti sekmadieniais. Loterija iš pradžių buvo rengiama naudojant vertikalų stačiakampį loterijos būgną, paskui — elektromechaninį horizontalų loterijos būgną. Nuotraukoje: filmo "Sportloto-82" filmavimas.

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
    © Sputnik / Сафонов

    Kai per televizijos transliaciją diktoriai įvardydavo laimėtojų skaičių, buvo paminėtos ir sporto šakos, kurioms buvo priskirti šie numeriai.

  • 50 лет назад был первый розыгрыш спортлото
    © Фото : ФЦП

    Daugybė lošėjų, tiek užsienyje, tiek Rusijoje, naudoja matematinį aparatą (ypač tikimybės teoriją), bandydami sukurti pergalingą strategiją skaičių loterijoms, tarp kurių yra "Sportloto" ir visame pasaulyje populiari loterija "Keno". Dauguma jų yra pagrįsti daugybės lygių ankstesnių tiražų rezultatų analize. Nuotraukoje: "Sportloto" įkūrėjas Viktoras Ivoninas.

Tegai:
TSRS, sportas