Mokėjimas banko kortele, archyvinė nuotrauka

Lietuvos bankas pranešė, kad karantino metu išaugo elektroninių mokėjimų svarba

(atnaujinta 13:14 2020.10.10)
Karantino metu atsiskaitymo naudojant Bank link paslaugą skaičius buvo 51 proc. didesnis, o mokėjimo kortelėmis atsiskaitymo internetu operacijų skaičius išaugo 125 proc.

VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Mokėjimų rinka palyginti gerai atlaikė karantino išbandymą, o visuotinio darbo iš namų aplinka parodė patikimai veikiančių elektroninių atsiskaitymo priemones, apie tai pranešė Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Greitosios pagalbos automobilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pastebima, kad, didėjant el. atsiskaitymų svarbai, valstybės institucijos turi geriau panaudoti teikiamas galimybes, kad gyventojams būtų patogu sumokėti valstybei. Be to, apžvalgoje pažymima, kad tiek rinkos dalyviai, tiek vartotojai turi skirti dėmesio prisijungimo prie sąskaitos priemonių saugumui.

"Mokėjimo paslaugų teikėjai greitai ir lanksčiai sureagavo į naujas karantino padiktuotas sąlygas: pertvarkė klientų aptarnavimo srautus, pasiūlė didesnes galimybes atsiskaityti bekontakčiu būdu, užtikrino patikimus el. prekybos aptarnavimo sprendimus. Nors dėl tinkamo išankstinio pasirengimo tokioms nenumatytoms situacijoms didelių incidentų ar paslaugų neprieinamumo pavyko išvengti, tačiau tam tikrų nepatogumų būta", — sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Dalis bankų skyrių ir bankomatų prekybos centruose vartotojams buvo kurį laiką nepasiekiami, naujos mokėjimo kortelės ilgiau keliavo paštu iki klientų, tačiau atsiskaitymo už el. prekybą sprendimai veikė patikimai.

Karantino metu, 2020 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, atsiskaitymo naudojant Bank link paslaugą skaičius buvo 51 proc. didesnis, o mokėjimo kortelėmis atsiskaitymo internetu operacijų skaičius išaugo 125 proc.

Be to, karantino pradžioje mokėjimo paslaugų teikėjai padidino bekontakčio mokėjimo kortele limitą iki 50 eurų. Vertinama, kad toks padidintas limitas leidžia net 95 proc. operacijų prekybos vietoje apdoroti be fizinio kontakto tarp mokėtojo ir kortelės skaitytuvo.

"Nuotolinės ekonomikos sąlygomis galimybė turėti mokėjimo sąskaitą ir ją valdyti neišeinant iš namų tapo svarbi kaip niekada iki šiol. Tai leidžia ne tik tvarkyti finansinius reikalus ar apsipirkti internetu, bet ir pasiekti el. valdžios paslaugas", — sakė Jurgilas.

Anot jo, didėjant nuotolinių paslaugų svarbai, valstybės institucijos turėtų pasiūlyti daugiau patogių būdų gyventojams susimokėti internetu už valstybės paslaugas. Mokėjimo inicijavimo paslauga ar atsiskaitymas mokėjimo kortele internetu sudarytų galimybę mokėtojams išvengti komisinio atlyginimo valstybės įstaigos pasirinktam tarpininkui ir pagerintų viešųjų paslaugų naudotojų patirtį.

Be to, galimybės sumokėti mokėjimo kortelėmis užtikrintų, kad kitų šalių gyventojai ir Lietuvos piliečiai, kurie naudojasi užsienio bankais ir mokėjimo paslaugų teikėjais, už Lietuvos įstaigų teikiamas paslaugas mokėtų paprasčiau ir patogiau. E. sąskaitos paslauga palengvintų mokėjimų ir gautų įmokų apskaitos procesą, o mokėtojams — mokėjimų inicijavimą padarytų patogesnį ir greitesnį.

Lietuvoje ir iki karantino įvedimo mokėjimų negrynaisiais pinigais naudojimas nuosekliai didėjo. Praėjusiais metais įmonių ir gyventojų mokėjimo operacijų, atliktų tarpininkaujant Lietuvos mokėjimų paslaugų teikėjams, skaičius padidėjo 14,6, o 2017 ir 2018 metais — atitinkamai 10,3 ir 14,2 proc.

Šis skaičius daugiausia augo dėl aktyvesnio mokėjimo kortelių ir kredito pervedimų naudojimo. 2019 metais vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui teko 233 mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijos — 30 operacijų daugiau nei 2018 m.

Mokėjimai kortelėmis 2019 metais sudarė 60 proc. visų mokėjimų, atliktų tarpininkaujant Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjams. Vis dėlto mokėjimo kortelės vis dar dažniau naudojamos gryniesiems pinigams pasiimti, o ne atsiskaityti.

Tegai:
banko kortelės, mokėjimo priemonė, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Gyventojai perspėjami apie sukčių platinamas melagingas SMS žinutes
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"
Baltarusijos AE

Ekspertas: ES rūpi ne BelAE saugumas, o galimybė daryti spaudimą Minskui

(atnaujinta 17:57 2020.10.26)
Objektas pastatytas naudojant naujausias Rusijos technologijas. Pateikdamos sąlygas elektrinės statybai, ES šalys taip daro politinį ir ekonominį spaudimą Baltarusijai, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Baltarusijoje statoma atominė elektrinė (BelAE) yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė vyresnysis Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, jos būsimą paleidimą ir solidarumo priemones šiuo klausimu Europos Sąjungoje, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pareiškė, kad BelAE pastatyta naudojant naujausias Rusijos technologijas, kuriose atsižvelgiama į visą atominių elektrinių eksploatavimo patirtį.

"Ir šia prasme, tiesą sakant, naujoji Baltarusijos atominė elektrinė yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje. Todėl man gana sunku paaiškinti, su kuo susijęs šis pareiškimas. Manau, kad, žinoma, ES šalys gali pateikti tam tikras sąlygas Baltarusijai, susijusias su Baltarusijos atominės elektrinės eksploatavimu, tačiau vargu ar tai galima paaiškinti susirūpinimu saugumu. Didesniu mastu tai yra politinio spaudimo klausimas", — pasakė jis ir pridūrė, kad dabar prie šio prisijungia ekonominis aspektas.

Pasak eksperto, dabar Baltarusija yra sudėtingoje padėtyje, ir situacija aplink BelAE gali būti spaudimo svertas Minskui.

"Bet dar kartą norėčiau pabrėžti, kad, mano nuomone, tai neturi nieko bendro su pačios atominės elektrinės saugumu, kad [Baltarusijos] atominė elektrinė yra viena saugiausių atominių objektų Europoje, ką, be kita ko, patvirtinto TATENA patikrinimai", — pareiškė ekspertas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), ES
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
"Rosatom" vadovas pasiūlė asmeniškai surengti ekskursiją po BelAE Lietuvos valdžiai
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %
JAV ir Kinijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Koziris rankovėje: Kinija pasirengusi išparduoti JAV nacionalinę skolą

(atnaujinta 13:34 2020.10.26)
Kinijos ir JAV konfrontacija įsiplieskė nauja jėga: prekybos karas virto technologiniu

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Kol Vašingtonas blokuoja Kinijos įvykius kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, KLR priminė jų pagrindinį ginklą: pardavus trilijoną dolerių JAV vyriausybės obligacijų portfelio, gali sumažėti dolerio kursas ir vertybinių popierių rinka. Tai yra itin pavojingas scenarijus visai pasaulio ekonomikai. Apie tai, kaip toli Pekinas yra pasirengęs nueiti, rašo Natalija Dembinskaja RIA Novosti medžiagoje.

Technologinis karas

Sausio mėnesį dvi didžiausios pasaulio ekonomikos žengė svarbų žingsnį link prekybos karo užbaigimo I etapo susitarimu palaipsniui atkurti prekybą. Tačiau COVID-19 pandemija viską sunaikino. Vašingtonas apkaltino Pekiną koronaviruso platinimu ir reikalavo piniginės kompensacijos. Be to, amerikiečiai pranešė apie savo pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), priekaištaudami, kad ji pataikauja Kinijai.

Artėjant JAV prezidento rinkimams, įtampa didėja. Trampas dar kartą prisiminė ekonominę žalą, kurią tariamai padarė Kinijos kompanijos Amerikos ekonomikai. Neva jos "tempė" gamybą į save ir pavogė technologines paslaptis.

Rugpjūtį Vašingtonas apkaltino Pekiną kišimusi į rinkimų kampaniją per internetą ir socialinę žiniasklaidą. Taikinys buvo kinų "TikTok" programa. Tai turi būti uždrausta, kitaip KLR vyriausybė turės prieigą prie Amerikos piliečių, besinaudojančių paslauga, duomenų, pranešė Baltieji rūmai.

"TikTok" savininkė, Kinijos bendrovė "ByteDance", yra priversta parduoti verslą Amerikos kompanijoms. Tai turi būti padaryta iki lapkričio 12 dienos. Priešingu atveju, kaip Trampas pagrasino, paslauga bus užblokuota.

Kaip Pekinas atsakys, kol kas nežinoma. Ekspertai mano, kad Kinijos valdžia neturi ypatingos priežasties pasisakyti už "TikTok", nes mano, kad tai "kenksminga": ji skleidžia "vulgarų turinį", neatitinka "socializmo vertybių" ir gadina Kinijos jaunimą.

Tačiau Vašingtonas taip pat daro spaudimą ir "Huawei", vienai didžiausių Kinijos technologijų kompanijų. O Pekinas jau pagrasino uždrausti strateginių medžiagų ir technologijų eksportą užsienio kompanijoms, kurios gali kelti "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Rimtas pokalbis

Tuo tarpu Pekinas priminė, kad KLR turi rimtesnių įtakos svertų. Kalbama apie trilijoną dolerių kainuojančias JAV vyriausybės obligacijas.

Dėl prekybos karo su JAV Kinija jau sistemingai atsikratė šių vertybinių popierių. Investicijos į JAV nacionalinę skolą nuo 1,32 trln. JAV dolerių piko 2014 metų lapkričio mėnesį sumažėjo daugiau nei 200 mlrd. Todėl iki 2019 metų birželio lyderystė tarp užsienio iždo turėtojų perėjo Japonijai: Tokijuje jų yra 1,12 trln.

Kaip parodė naujausia JAV iždo ataskaita, iki rugsėjo vidurio Kinijos portfelis sumažėjo iki 1,08 trln. Pirmąjį pusmetį Pekinas sumažino įsipareigojimus JAV vyriausybei 106 mlrd. — tai greičiausias pardavimų tempas nuo 2015 metų.

Tačiau kalbama ne tik apie ekonominę konfrontaciją. Viena iš priežasčių, kodėl Kinija toliau kratosi JAV vyriausybės skolų, yra dolerio nuvertėjimo rizika dėl nenuilstamo spaustuvės darbo.

O skola toliau auga. Per aštuonis mėnesius JAV išleido 7,7 trln. iždo obligacijų — tai rekordas. Tai yra, ekonomika remiama tik skolinantis.
Pekinas mato, kad Vašingtonas negali išspręsti ekonominių problemų be spaustuvės pagalbos, todėl investuoti į Amerikos valstybės skolas yra labai rizikinga, pažymi "Chinese Global Times".

Didysis išpardavimas?

Sustiprėjęs konfliktas tarp JAV ir Kinijos tik skatina baimes: staiga antras pagal dydį Amerikos ekonomikos užsienio kreditorius to neištvers ir surengs plataus masto valstybės skolos išpardavimą. Tokio žingsnio pasekmės būtų pražūtingos. Masinis šių vertybinių popierių dempingas sukels paniką rinkoje.

Tačiau tai nepalanku pačiai Kinijai. Pirma, 100–200 mlrd. obligacijų pardavimas per trumpą laiką neišvengiamai sumažins jų kainas. Šiuo atveju labai sumažės pačios Kinijos išorinio turto ir atsargų vertė, taip pat pajamos iš parduotų vertybinių popierių pardavimo.

Be to, doleris žlugs, o tai KLR taip pat nenaudinga. Amerikos valiutos susilpnėjimas pabrangins Kinijos eksportą.

Be to, JAV valstybės skolos atsikratymas labai apribos Pekino galimybes kontroliuoti juanį — jei prekybos karas taps visiškai nekontroliuojamas. Pagaliau doleriai, uždirbti pardavus JAV valstybės skolą, turi būti kažkur investuoti, o tai nėra taip lengva.
Problemų kils ne tik Kinijoje, maža niekam nepasirodys.

"Sugriauti Amerikos obligacijų piramidę reiškia visą pasaulį panardinti į finansinio chaoso situaciją, šalia kurios 1998 ar 2008 metų krizė tėra vaikiškas žaidimas. Todėl mažai tikėtina, kad artimiausiu metu kažkas panašaus įvyks", — sakė kriptovaliutos "Chatex" banko vadovas Maiklas Rosas-Džonsonas (Michael Ross-Johnson).

Labiausiai tikėtina, kad dolerio ir JAV valstybės skolos atsisakymas bus laipsniškas — tai vyko per pastaruosius metus. Vienas pirmaujančių Kinijos ekonomistų, Šanchajaus finansų ir ekonomikos universiteto profesorius Si Džunjangas (Xi Junyang) mano, kad Pekinas "palaipsniui sumažins" JAV valstybės skolos portfelį iki maždaug 800 mlrd. Tačiau vis dar neatmetama kraštutinė galimybė — pavyzdžiui, karinis konfliktas.

Tegai:
JAV, Kinija