Mokėjimas banko kortele, archyvinė nuotrauka

Lietuvos bankas pranešė, kad karantino metu išaugo elektroninių mokėjimų svarba

(atnaujinta 13:14 2020.10.10)
Karantino metu atsiskaitymo naudojant Bank link paslaugą skaičius buvo 51 proc. didesnis, o mokėjimo kortelėmis atsiskaitymo internetu operacijų skaičius išaugo 125 proc.

VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Mokėjimų rinka palyginti gerai atlaikė karantino išbandymą, o visuotinio darbo iš namų aplinka parodė patikimai veikiančių elektroninių atsiskaitymo priemones, apie tai pranešė Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Greitosios pagalbos automobilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pastebima, kad, didėjant el. atsiskaitymų svarbai, valstybės institucijos turi geriau panaudoti teikiamas galimybes, kad gyventojams būtų patogu sumokėti valstybei. Be to, apžvalgoje pažymima, kad tiek rinkos dalyviai, tiek vartotojai turi skirti dėmesio prisijungimo prie sąskaitos priemonių saugumui.

"Mokėjimo paslaugų teikėjai greitai ir lanksčiai sureagavo į naujas karantino padiktuotas sąlygas: pertvarkė klientų aptarnavimo srautus, pasiūlė didesnes galimybes atsiskaityti bekontakčiu būdu, užtikrino patikimus el. prekybos aptarnavimo sprendimus. Nors dėl tinkamo išankstinio pasirengimo tokioms nenumatytoms situacijoms didelių incidentų ar paslaugų neprieinamumo pavyko išvengti, tačiau tam tikrų nepatogumų būta", — sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Dalis bankų skyrių ir bankomatų prekybos centruose vartotojams buvo kurį laiką nepasiekiami, naujos mokėjimo kortelės ilgiau keliavo paštu iki klientų, tačiau atsiskaitymo už el. prekybą sprendimai veikė patikimai.

Karantino metu, 2020 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, atsiskaitymo naudojant Bank link paslaugą skaičius buvo 51 proc. didesnis, o mokėjimo kortelėmis atsiskaitymo internetu operacijų skaičius išaugo 125 proc.

Be to, karantino pradžioje mokėjimo paslaugų teikėjai padidino bekontakčio mokėjimo kortele limitą iki 50 eurų. Vertinama, kad toks padidintas limitas leidžia net 95 proc. operacijų prekybos vietoje apdoroti be fizinio kontakto tarp mokėtojo ir kortelės skaitytuvo.

"Nuotolinės ekonomikos sąlygomis galimybė turėti mokėjimo sąskaitą ir ją valdyti neišeinant iš namų tapo svarbi kaip niekada iki šiol. Tai leidžia ne tik tvarkyti finansinius reikalus ar apsipirkti internetu, bet ir pasiekti el. valdžios paslaugas", — sakė Jurgilas.

Anot jo, didėjant nuotolinių paslaugų svarbai, valstybės institucijos turėtų pasiūlyti daugiau patogių būdų gyventojams susimokėti internetu už valstybės paslaugas. Mokėjimo inicijavimo paslauga ar atsiskaitymas mokėjimo kortele internetu sudarytų galimybę mokėtojams išvengti komisinio atlyginimo valstybės įstaigos pasirinktam tarpininkui ir pagerintų viešųjų paslaugų naudotojų patirtį.

Be to, galimybės sumokėti mokėjimo kortelėmis užtikrintų, kad kitų šalių gyventojai ir Lietuvos piliečiai, kurie naudojasi užsienio bankais ir mokėjimo paslaugų teikėjais, už Lietuvos įstaigų teikiamas paslaugas mokėtų paprasčiau ir patogiau. E. sąskaitos paslauga palengvintų mokėjimų ir gautų įmokų apskaitos procesą, o mokėtojams — mokėjimų inicijavimą padarytų patogesnį ir greitesnį.

Lietuvoje ir iki karantino įvedimo mokėjimų negrynaisiais pinigais naudojimas nuosekliai didėjo. Praėjusiais metais įmonių ir gyventojų mokėjimo operacijų, atliktų tarpininkaujant Lietuvos mokėjimų paslaugų teikėjams, skaičius padidėjo 14,6, o 2017 ir 2018 metais — atitinkamai 10,3 ir 14,2 proc.

Šis skaičius daugiausia augo dėl aktyvesnio mokėjimo kortelių ir kredito pervedimų naudojimo. 2019 metais vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui teko 233 mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijos — 30 operacijų daugiau nei 2018 m.

Mokėjimai kortelėmis 2019 metais sudarė 60 proc. visų mokėjimų, atliktų tarpininkaujant Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjams. Vis dėlto mokėjimo kortelės vis dar dažniau naudojamos gryniesiems pinigams pasiimti, o ne atsiskaityti.

Tegai:
banko kortelės, mokėjimo priemonė, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Gyventojai perspėjami apie sukčių platinamas melagingas SMS žinutes
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Mergina matuoja savo taliją

Įvardyti penki žalingi įpročiai, trukdantys sulieknėti

(atnaujinta 08:11 2021.05.08)
Dietologės teigimu, kartais numesti svorį žmogui trukdo maisto valgymo kultūra, gyvenimo būdas ir nepakankamas poilsis naktį

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dietologė ir mitybos specialistė Irina Pisareva televizijos kanalui "Zvezda" papasakojo, kokie žalingi įpročiai trukdo numesti svorį.

Kaip papasakojo specialistė, pirmiausia reikėtų atsisakyti sėslaus gyvenimo būdo, kuris lėtina medžiagų apykaitą ir prisideda prie riebalų kaupimosi.

"Antras žalingas įprotis — valgyti vaisius vakare. Vaisius reikėtų valgyti pirmoje dienos pusėje iki 16 valandos, nes nors juose yra natūralių augalinių cukrų, tai vis tiek yra gliukozė, fruktozė, sacharozė, todėl nerekomenduojama valgykite juos vakare. Galimas visoks pilvo pūtimas, meteorizmas. Vėlgi, tai prisideda prie svorio augimo", — paaiškino ji.

Kitas įprotis, trukdantis mesti svorį, — vėlai eiti miegoti. Kaip paaiškino specialistas, taip yra dėl to, kad šiuo metu organizmas atsigauna, sustiprėja imunitetas, o hormonai atgauna balansą. Anot jos, organizmas būtinai turi ilsėtis, tuo tarpu svarbu miegoti bent septynias — aštuonias valandas per parą.

Kitas iš išvardytų žalingų įpročių — per greitas maisto valgymas.  

"Kai valgome per greitai, organizmas nespėja suvirškinti į jį patekusio maisto, ir neatsiranda sotumo. Yra tikimybė, kad suvalgysime daug daugiau, nei mums iš tikrųjų reikia", — perspėjo dietologė.

Be to, pusryčių praleidimas neprisideda prie svorio metimo. Kai kurie žmonės nenori valgyti ryte, tačiau būtina surengti bent lengvą užkandį, nes pusryčiai paleidžia medžiagų apykaitą ir suteikia energijos, pridūrė Pisareva. Anot jos, rytinio valdymo praleidimas sukelia gausesnę vakarienę, tuo metu maistingiausi turėtų būti būtent pusryčiai ir pietūs.

Tegai:
sveika mityba, sveikata
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai