Krovinių pervežimas geležinkeliu

Ekspertas: Lietuva neturi šantažuoti Rusijos ir Baltarusijos pervežimų srityje

(atnaujinta 09:11 2020.10.13)
Geležinkelių pramonė nėra sritis, kurioje verta kalbėtis su dviem kaimyninėmis šalimis iš jėgos pozicijos, mano ekspertas Sergejus Chrapačas

VILNIUS, spalio 13 — Sputnik. Lietuvos verslo santykiai su kaimyninėmis šalimis neturi vystytis dominavimo ar šantažo pagrindu, interviu Sputnik Lietuva pasakė buvęs Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos Viešosios tarybos narys, asociacijos "Mežregionavtotrans" valdybos pirmininkas Sergejus Chrapačas.

Lietuva pakomentavo gandus apie krovininių traukinių sustabdymą Baltarusijos kryptimi. Kaip papasakojo "Lietuvos geležinkelių" komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas, penktadienį buvo sulaukta daug klausimų apie tai, ar Minskas stabdo konteinerinį traukinį "Vikingą" (važiuojantį iš Lietuvos į Ukrainą ir atgal) ar traukinius iš Kinijos.

Jis atsakė, kad "Lietuvos geležinkeliai" tokios informacijos neturi.

Tuo tarpu bendrovė "Rusijos geležinkeliai" pareiškė esanti pasirengusi užtikrinti visų naftos produktų, kuriuos Minskas planuoja perorientuoti į Rusijos uostus, gabenimą. "Rusijos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Šila pažymėjo, kad bendrovė suteikė 50 proc. nuolaidą, ji galioja iki 2025 m. pabaigos — tiek patiems naftos produktams pristatyti į Rusijos Federacijos uostus, tiek tuščių sąstatų sugrįžimui.

Ekspertas Sergejus Chrapačas paragino Lietuvą ir kitas Baltijos šalis susimąstyti apie situaciją, susijusią su krovinių vežimu.

"Tai kaip tik poveikio mūsų partneriams iš Lietuvos, iš Baltijos šalių elementas, kad užmegztume teisingus santykius vienas su kitu, o ne dominavimo ar šantažo santykius. Geležinkelis — tai ne ta šaka, kur galima kalbėti su Rusija iš jėgos pozicijos ar negerbti jos pozicijos ekonominiais klausimais krovinių transporto srityje. Manau, kad tai mums nekels jokių problemų. Galbūt, apie tai turėtų susimąstyti mūsų partneriai iš Baltijos šalių", — pasakė jis.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų dėl padėties Baltarusijoje po prezidento rinkimų.

Lukašenka pažymėjo, kad ES šalys neturėtų gąsdinti Baltarusijos sankcijomis, nes Minskas yra pasirengęs atsakyti. Pasak jo, žinoma, kad, pavyzdžiui, Baltarusijos transporto srautai sudaro "30 procentų Lietuvos biudžeto".

Tuo tarpu Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad Baltarusijai yra ekonomiškai nenaudinga perorientuoti krovinių srautus iš Klaipėdos uosto į Rusijos uostus, nes tai būtų dar vienas žlugimas.

Savo ruožtu Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigė, kad vyriausybės vadovas neturėtų jaudintis dėl galimo Baltarusijos krovinių perorientavimo, nes net ir tam tikrų nuostolių atveju Minskas galės susitarti su Maskva dėl kompensacijos.

Tegai:
krovinių vežimas, geležinkelis, Lietuva, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste
Lietuvoje sumažėjo visų rūšių transporto krovinių apyvarta
"Reikia dialogo su kaimynais": Tomaševskis davė interviu "Sputnik Lietuva"
Rusijos geležinkeliai pasirengę pervežti naftos produktus iš Baltarusijos į Rusijos uostus
Kijevas, archyvinė nuotrauka

Rusija ir Ukraina pirmą kartą per daugelį metų aptaria prekybinį bendradarbiavimą

(atnaujinta 19:15 2020.10.21)
Neseniai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas palaikė ministro pirmininko Michailo Mišustino idėją leisti prekes į šalį tiekti kai kurioms Ukrainos pramonės įmonėms

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Maskvoje vyksta pirmasis po 2014 metų sausio mėnesio Rusijos ir Ukrainos susitikimas, skirtas prekybiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui, praneša RIA Novosti korespondentas.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Apvalųjį stalą organizavo Rusijos prekybos ir pramonės rūmai ir asociacija "Ukrainos mašinų gamintojų ir darbdavių lyga "Ukrmašstroj".

Rusijai atstovauja prekybos rūmų vadovas Sergejus Katyrinas ir sąjungos "Belgorodskaja TPP" generalinis direktorius Vladimiras Gerasimenka, partijos "Opozicijos platforma — Už gyvenimą" politinės tarybos pirmininkas Viktoras Medvedčiukas, Aukščiausiosios Rados deputatas Aleksandras Koltunovičius, asociacijos "Ukrmašstroj" valdybos pirmininkas Vladimiras Saščenka.

Anksčiau Medvedčiukas pareiškė, kad Ukrainos mašinų gamintojų ir darbdavių lyga "Ukrmašstroj" apima daugiau nei 240 įmonių, kurios yra apkrautos 10–30 % dėl to, kad trūksta eksporto į Rusiją.

Neseniai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas palaikė ministro pirmininko Michailo Mišustino idėją leisti prekes į šalį tiekti kai kurioms Ukrainos pramonės įmonėms, tarp jų ir bendrovei "Bratslav", mašinų gamybos gamyklai "Barskij" ir kartono bei konteinerių gamyklai "Rubežanskij". Rusijos ministrų kabineto vadovas taip pat išreiškė viltį, kad Kijevas atsakys teigiamai.

Tegai:
Rusija, Ukraina
LTG traukiniai

"Lietuvos geležinkeliai" šiemet gavo 11 % mažiau pajamų

(atnaujinta 12:58 2020.10.21)
Kita vertus, dėl pandemijos poveikio sumažėjusios šių metų pajamos rugsėjį jau beveik pasiekė praėjusių metų rodiklius

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" (LTG) grupė, išankstiniais duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius gavo 327,6 mln. eurų pajamų — 11 proc. mažiau nei tuo pačiu periodu praėjusiais metais, rašo LTG spaudos tarnyba.

Kita vertus, pažymima, kad dėl pandemijos poveikio sumažėjusios šių metų pajamos rugsėjį jau beveik pasiekė praėjusių metų rodiklius (40,4 mln. šių metų, 41,0 mln. — praėjusių metų rugsėjį), o krovinių buvo pervežta daugiau nei pernai.

"Pandemijos pradžioje svarstėme ir labai pesimistinius, ir kiek optimistiškesnius verslo scenarijus, o rugsėjo veiklos rezultatus galima vertinti santūriai optimistiškai. Tikiu, kad rezultatų kreivės tik kils", — sakė LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.

LTG grupės krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" sausio–rugsėjo mėnesiais pervežė 38,8 mln. tonų krovinių — tai 6 proc. mažiau nei pernai (41,2 mln. tonų), o rugsėjį jau fiksavo augimą — vežė 5 mln. tonų krovinių arba 9 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (4,6 mln. tonų).

Daugiausia augo krovinių srautas Klaipėdos jūrų uosto kryptimi — didėjo gabenamų trąšų, augalinės kilmės produktų, daugiausia grūdų, pervežimai. Tačiau sumenko naftos produktų ir juodųjų metalų pervežimų apimtys.

Tuo tarpu keleivių vežimo bendrovės "LTG Link" veiklos apimtys šiemet mažėjo 28 proc. — vietos maršrutais per devynis mėnesius ji pervežė 2,52 mln. keleivių, o vien rugsėjį — 331 tūkst., arba 13 proc. mažiau.

Tarptautiniai traukinių maršrutai dėl pandemijos vis dar uždaryti, didžioji dalis vietinių — vykdomi, nuolat stebint keleivių srautus.

Tegai:
pajamos, Lietuvos geležinkeliai
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
"Lietuvos geležinkeliai" papasakojo, kaip koronakrizė paveikė keleivių srautus
Atskleista, kokių dainų lietuviai klausosi traukiniuose
Stambulas, archyvinė nuotrauka

Ekspertai paaiškino, kodėl kitąmet atostogos Turkijoje gali pabrangti

(atnaujinta 22:01 2020.10.21)
Pranešama, kad Turkijos viešbučiams pradėta siųsti pranešimus apie saugaus turizmo pažymėjimų išdavimo programos pakeitimus

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Turkijos kultūros ir turizmo ministerija išplėtė viešbučių, kurie turės gauti specialų vietos valdžios institucijų saugos sertifikatą, norėdami priimti užsienio turistus, sąrašą, todėl kitais metais kai kurie viešbučiai gali pabrangti, praneša TourDom.ru.

Pasak leidinio šaltinio, ministerija pradėjo siųsti viešbučiams pranešimus apie saugaus turizmo pažymėjimų išdavimo programos pakeitimus. Daroma prielaida, kad toks dokumentas patvirtina specialius patikrinimus ir sanitarinių bei higienos taisyklių laikymąsi objekte, taip pat suteikia viešbučiui teisę aptarnauti turistus iš užsienio.

Jei 2020 metais sertifikatas buvo būtina sąlyga norint atidaryti viešbučius su 50 kambarių fondu, tai 2021 metais minimalus kambarių skaičius sumažės iki 30. Ši informacija taip pat patvirtinta Turkijos turizmo skatinimo ir plėtros agentūros tinklalapyje.

Ekspertų teigimu, tokie kriterijai iš tikrųjų įpareigoja sertifikuoti mažus apartamentinius viešbučius. Kambarių skaičius juose paprastai svyruoja nuo 30 iki 50. Be to, tokios apgyvendinimo įstaigos yra daugiausia Stambule ar mažose turistinėse provincijose.

Programoje yra 129 punktai, iš kurių daugelis reikalauja rimtų viešbučių savininkų investicijų, o mažiems viešbučiams juos paprasčiausiai sunku įgyvendinti. Pavyzdžiui, sunku organizuoti maisto zoną mini viešbutyje su 30 kambarių, kurie turi atitikti taisykles, kai stalai išdėstyti 1,5 metro ir kėdžių — 60 centimetrų atstumu.

Pasak stebėtojų, yra trys galimi 2021 metų scenarijai. Pirmuoju atveju viešbučiai atsisakys gauti pažymėjimą ir, atitinkamai, priimti užsienio svečius. Antra, jie tiesiog neatsidarys kitą sezoną.

Trečias variantas — viešbučių savininkai susigrąžins išleistus pinigus, pakeldami nakvynės kainas. Nors dideli viešbučiai gali sau leisti išlaikyti išlaidas mažindami nuolatinę klientų kaitą, apartamentiniai viešbučiai stengsis gauti maksimalų pelną nuo kiekvieno kliento.

Tegai:
kainos, viešbutis, Turkija