Elektra, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pigo 12 procentų

(atnaujinta 16:02 2020.10.13)
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 55 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 27 proc., Latvijoje — 37 proc., Estijoje — 55 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, spalio 13 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 12 proc. ir siekė 34,79 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę pakilo nuo 8,88 Eur/MWh iki 13,76 Eur/MWh.

"Baltijos šalių kainoms įtakos turėjo padidėję elektros energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos (SE4) prekybos zonos. Didžiausią įtaką elektros kainų pokyčiams "NordPool" regione turėjo sausesni orai, o dėl padidėjusios hidroenergijos gamybos Norvegijoje sumažėjo hidrobalansas  Šiaurės šalyse. Taip pat, dėl palyginti su praėjusia savaite mažiau vėjuotų orų 15 proc. sumažėjo vėjo energijos gamyba. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione padidėjo iki 7 270 GWh, o gamybos apimtys išaugo iki 7 547 GWh", — teigia elektros tiekimo bendrovės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad šalyje mažėjo tiek gamyba, tiek vartojimas.

Taip pat pranešama, kad spalio 5–11 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo 2 proc. iki 500 GWh.

Energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse sumažėjo 31 proc. iki 187 GWh. Latvijoje vienintelėje iš Baltijos šalių šis rodiklis kilo 35 proc. iki 48 GWh. Estijoje gamybos apimtys krito 19 proc. iki 79 GWh, o Lietuvoje — 40 proc. iki 60 GWh.

Tegai:
Baltijos šalys, elektra
Dar šia tema
Lietuvoje startavo korupcijos prevencijos duomenų bazė
Baltarusis sugebėjo kirsti sieną su Lietuva, bet vis tiek įkliuvo
Šanchajus

Kinija parodė BVP augimą, nepaisant pandemijos kaip ji tai padarė

(atnaujinta 15:40 2020.10.19)
Pirmąjį šių metų ketvirtį COVID-19 epidemijos fone Kinijos ekonomika pirmą kartą nuo 1992 metų turėjo neigiamus rodiklius

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Kinija parodė BVP augimą, nepaisant to, kad šalis tapo pirmąja koronaviruso pandemijos auka, praneša RIA Novosti su nuoroda į pirmadienį paskelbtus Kinijos valstybinio statistikos biuro duomenimis.

Kaip rezultatas, remiantis preliminariais vertinimais, šalies BVP metinė išraiška per tris ketvirčius viršijo 10 trilijonų dolerių, tai yra 0,7% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį COVID-19 epidemijos fone, Kinijos BVP sumažėjo 6,8%. Tai buvo pirmas kartas nuo 1992 metų, kai Kinijos ekonomika turėjo neigiamus rodiklius. Antrąjį ketvirtį epidemiologinė padėtis pagerėjo, ir šalies BVP išaugo 3,2%. Trečiąjį ketvirtį augimas siekė 4,9%.

Kinijos valdžia dėl pandemijos nenustatė einamųjų metų BVP augimo tikslų. Kinijos Liaudies banko valdytojas I Ganas mano, kad šiais metais galima tikėtis, kad šalies ekonomika augs 2 proc., rašo "CNN".

2019 metų pabaigos rezultatais Kinijos ekonomika tapo antra pagal dydį pasaulyje, pasiekusi 6,1% augimą.

Kaip Kinijai pavyko atsigauti

Analitikai mano, kad Kinijos ekonomikos atsigavimo procese svarbų vaidmenį atliko vartotojų išlaidų atnaujinimas. Taigi, trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, mažmeninė prekyba išaugo 0,9%.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių yra "pasirengę palikti savo namus ir išleisti pinigus įprastose parduotuvėse", nes pandemiją pavyko suvaldyti, "CNN" cituoja Kinijos Nacionalinį statistikos biurą.

Svarbiu rodikliu tapo tai, kaip kinai paminėjo "Auksinę savaitę" — šventinį laikotarpį Kinijos įkūrimo dienos proga. Šimtai milijonų žmonių per šį laiką keliavo po šalį ir leido pinigus. O augant išlaidoms ir vidaus kelionių skaičiui atsirado galimybė sukurti naujas darbo vietas žemos kvalifikacijos darbuotojams.

Centrinio banko vadovas pažymėjo, kad šalis iš toliau tęs ekonomikos atgaivinimo darbą, ir ypatingą dėmesį skirs vidaus rinkai.

Sunkumų vis dar yra — pandemija paveikė mažąsias įmones. Pekinas supaprastino paskolų gavimo sąlygas, tačiau šis sprendimas gali padidinti "probleminių" paskolų, kurių gavėjai negali įvykdyti sąlygų, skaičių.

Ekonominė situacija Lietuvoje

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų pirmo pusmečio realusis BVP, palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu, smuko 0,8%, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. 2020 metų pirmąjį pusmetį BVP to meto kainomis sudarė 22,7 mlrd. eurų.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc., o ne 8,1 proc., kaip buvo prognozuota anksčiau. Naujausia TVF prognozė rodo, kad 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 4,1 proc., kai, remiantis paskelbtomis TVF prognozėmis, euro zonos ekonomika 2020 metais patirs rekordinį 8,3 proc. nuosmukį, o atsigavimas bus lėtas.

Pažymima, jog Lietuvoje fiksuojamos teigiamos tendencijos darbo rinkoje, toliau sėkmingai įgyvendinamos Ekonomikos skatinimo plano priemonės, kurioms įgyvendinti jau panaudota per 40 proc. skirtų lėšų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
Kinija, ekonomika, pandemija
Vilnius, archyvinė nuotrauka

TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES

(atnaujinta 12:00 2020.10.19)
Lietuvoje fiksuojamos teigiamos tendencijos darbo rinkoje, toliau sėkmingai įgyvendinamos Ekonomikos skatinimo plano priemonės, kurioms įgyvendinti jau panaudota per 40 proc. skirtų lėšų

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc., o ne 8,1 proc., kaip buvo prognozuota anksčiau, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Naujausia TVF prognozė rodo, kad 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 4,1 proc., kai, remiantis paskelbtomis TVF prognozėmis, euro zonos ekonomika 2020 metais patirs rekordinį 8,3 proc.  nuosmukį, o atsigavimas bus lėtas.

Pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, tarptautinės organizacijos teigiamai įvertina Lietuvos pastangas reaguoti į pandemijos keliamus iššūkius ir savo prognozėse numato vieną mažiausių ekonomikos nuosmukių ES.

"Tarptautinių ekspertų teikiamos rekomendacijos kovoje su pandemija rodo, kad Lietuva eina teisingu keliu, siekdama išsaugoti darbo rinkos tvarumą, verslo likvidumą ir investuodama į žmogiškųjų išteklių, ekonomikos skaitmeninimo, žaliojo kurso sritis", – teigis Savickas.

Ekonomikos situacija

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) rugsėjo mėnesio ataskaitos apžvalga rodo teigiamas tendencijas darbo rinkoje ir spartų apdraustųjų skaičiaus didėjimą.

Naujų darbo skelbimų skaičius per mėnesį išaugo 9 proc., tai yra didžiausias skelbimų skaičius nuo šių metų sausio. Darbdavių, prognozuojančių darbuotojų mažėjimą, dalis skirtinguose sektoriuose sumažėjo ir šiuo metu siekia reikšmes, buvusias prieš metus.

Per mėnesį apdraustųjų padaugėjo 18,3 tūkst. arba 1,3 proc., rugsėjo pabaigoje šis skaičius siekė 1,384 mln. Tokio augimo nebuvo viso karantino ar vasaros sezono metu. Šiuo metu, palyginti su karantino pradžia, apdraustųjų atotrūkis siekia tik -0,6 proc. arba 8 tūkst. asmenų, o žemiausias buvo  gegužės ir birželio mėnesiais (sumažėjęs 2,8 proc.).

Ekonominių vertinimų rodiklis auga penktą mėnesį iš eilės, nors augimo tempai lėtėja. Per mėnesį sparčiausiai augo paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis (nuo -3 proc. iki +3 proc.), tačiau jis vis dar išlieka net 21 procentiniu punktu žemesnis nei prieš karantiną. Vartotojų pasitikėjimo balansas kas mėnesį taip pat augo ir rugsėjį pasiekė nulinę reikšmę, tačiau vis dar negrįžo į prieš metus buvusį lygį.

Ekonomikos skatinimo planas

Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota 1 996 mln. eurų (40,6 proc.).

Ekonomikos skatinimo plano ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 metams iš viso jau panaudota 1 914 mln. eurų arba  53 proc.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Pagal priemones, kuriomis siekiama išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, panaudota 976 mln. eurų (51,5 proc. nuo skirtų 1 897 mln. eurų). Didžiausią šiam tikslui panaudotų lėšų dalį sudaro mokėjimai priemonių grupėje, skirtoje gyventojų pajamoms užtikrinti – panaudota 410,4 mln. eurų (42 proc.).

Iš 1, 2 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota 362 mln. eurų (30 proc.). Vykdant priemones, skirtas tam, kad būtų sudarytos sąlygos žemės ūkio sektoriaus likvidumui išsaugoti, iš viso panaudota 33 mln. eurų, tai sudaro 66 proc. priemonėms numatytos lėšų sumos.

Neišieškota mokestinių nepriemokų suma siekia 824 mln. eurų. Didžioji dalis (89 proc.) šių nepriemokų priklauso Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojams. Ši suma, kaip ir mokesčių mokėtojų skaičius (63,2 tūkst.), kuriems laikinai netaikomas nepriemokų išieškojimas, stabiliai augo visą karantino laikotarpį ir jam pasibaigus, tačiau paskutiniais mėnesiais skaičius stabilizuojasi.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni

 

Tegai:
Lietuva, ekonomika
Dar šia tema
Kodėl Radžvilas Lietuvą vadina "Vakarų ekonomine kolonija", bet vis tiek remia Vakarus?
Finansų ministerija įvertino, ar ekonomika atlaikys antrąją COVID-19 bangą

Vilniaus savivaldybė pasidalijo vaizdingomis sostinės vietomis video

(atnaujinta 17:34 2020.10.19)
Socialinių tinklų vartotojai prie vaizdo įrašo pridėjo nuotraukas ir vietų, kuriose taip pat galima pasigrožėti rudenėjančia gamta, pavadinimus

Vilniaus savivaldybė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti gražiausi sostinės maršrutai. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas Facebook.

Šalna
© Sputnik / Владимир Астапкович

Sostinės savivaldybės operatorius Kastytis Mačiūnas rado ir pristatė naujus vaizdingus rudens maršrutus.

Vaizdo įraše galima matyti Vilniaus televizijos bokštą, Senamiesčio gatveles, Vingio parką, gyvenamuosius rajonus su dviračių takais ir rudens žaluma padengtus takelius, kuriais vaikšto gyventojai su savo augintiniais.

Komentaruose vartotojai pasidalijo kitų vaizdingų miesto vietų nuotraukomis. Vienas iš jų — Žirmūnų mikrorajonas, nuo kurio prasideda šimtą kilometrų tęsiantis Takas aplink Vilnių.

Anksčiau Lietuvoje buvo pristatytas "Lapų pageltimo žemėlapis", kuriame pažymėti rajonai, kuriuose medžiai nusidažė rudens spalvomis.

Norintieji nusifotografuoti geltonų, oranžinių ir raudonų medžių fone, gali juo pasinaudoti.

Sinoptikai anksčiau pranešė apie artėjančias šalnas, todėl vietiniai gyventojai turėtų suskubti, kad pasimėgautų gamtos grožiu.

Spalio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Spalio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
gamta, Vilnius, Lietuva