BelAE

"Rosatom" vadovas pasiūlė asmeniškai surengti ekskursiją po BelAE Lietuvos valdžiai

(atnaujinta 14:34 2020.10.13)
Jis pabrėžė, kad atominė elektrinė Baltarusijoje statoma tik kontroliuojant TATENA ir Euratomui

VILNIUS, spalio 13 — Sputnik. Valstybinės korporacijos "Rosatom" generalinis direktorius Aleksejus Lichačiovas pareiškė esąs pasirengęs asmeniškai surengti Lietuvos valdžiai ekskursiją po Rusijos ir Baltarusijos atomines elektrines, kad parodytų jų saugumą. Tai jis pareiškė "Pervyj kanal" programoje "Pozner".

Lichačiovas pabrėžė, kad Baltarusijos atominė elektrinė "yra išskirtinai kontroliuojama TATENA, kontroliuojama Euratomo, laikantis visų saugos standartų ir taisyklių". Komentuodamas informaciją apie kalio jodido tablečių įsigijimą Lietuvoje, jei įvyktų "avarija", jis teigė, kad "nieko neįvyks".

"Ją "Rosatom" stato kaip referentinę stotį, kaip dviejų Leningrado srities stočių — LAE-1, LAE-2, naujų blokų, atkartojimą. Tai yra patikrintas variantas. Galima atvykti pažiūrėti, kaip stotis veikia pramoniniu [eksploatacijos] režimu — pirmasis blokas ir eksperimentinės-pramoninės [eksploatacijos] režimu, kaip dabar veikia antrasis", — sakė jis.

Pasak Rusijos valstybinės korporacijos vadovo, Vilniaus vadovybė nesikreipė nei į Maskvą, nei į Minską dėl paaiškinimo ir dialogo dėl AE saugumo. Tuo tarpu jis padarė išvadą, kad Lietuva teisinasi prieš savo gyventojus, nes atsisakė Ignalinos atominės elektrinės.

"Viskas, ką daro Lietuvos vyriausybė, manau, tiesiog teisinasi prieš gyventojus dėl to, kad jie patys nustojo [eksploatuoti — Sputnik] geriausią tuometine elektrinę pasaulyje, tiesiog nutraukė jos darbą. Iš grynojo elektros eksportuotojo jie virto šalimi, kuri 65 proc. elektros energijos perka iš užsienio dideliais tarifais", — sakė Lichačiovas.

Jis pridūrė, kad Lietuvos pozicija yra "jos pačios vidaus politinių pateisinimų, aktyvios antibaltarusiškos ir antirusiškos pozicijos mišinys".

"Esu asmeniškai pasirengęs surengti ekskursiją šalies vadovybei tiek mūsų blokuose, tiek Baltarusijos", — pridūrė Lichačiovas.

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Rosatom, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (430)
Dar šia tema
Baltarusija įsitikinusi, kad Lietuva persvarstys sprendimą dėl BelAE
Pirmajame BelAE maitinimo bloke sėkmingai pradėta grandininė reakcija
Pasirinkote — dabar tylėkite. Naujoji valdžia Lietuvoje nenuolaidžiaus nepatenkintiesiems
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba
Karantinas Kaune

Karantinas Kaune: kokie ribojimai ir naujos priemonės įvesti mieste

(atnaujinta 10:34 2020.10.28)
Kaunas stiprina prevencinius veiksmus ir koronaviruso kontrolę ugdymo įstaigose bei neformaliojo švietimo sektoriuje, dalijasi su gyventojais rekomendacijomis, kaip elgtis karantino metu

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Nuo spalio 28 dienos Kaune paskelbtas karantinas dėl koronavirusinės infekcijos plitimo ir prastėjančios epidemiologinės padėties. Dėl to miestas stiprina prevencinius veiksmus, praneša savivaldybės spaudos tarnyba.

Savivaldybės teigimu, kol kas karantino režimas Kaune numatytas iki lapkričio 11 dienos, tačiau šis terminas gali būti pratęstas.

Ugdymo įstaigos laikinai dirbs nuotoliniu būdu

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pažymėjo, jog savivaldybė, stebėdama bendrą situaciją šalies ugdymo įstaigose, priima sprendimus, kad būtų maksimaliai mažinami tiesioginiai kontaktai uždarose patalpose. Todėl po rudens atostogų 5–12 klasių mokiniai bent savaitei kelsis į nuotolinį mokymąsi. Tokiu pat pavyzdžiu raginama sekti ir aukštąsias miesto mokyklas.

Anot mero, dėl pradinukų grįžimo į mokyklas bus nuspręsta artimiausiu metu. Darželinukų tėvams šiuo laikotarpiu, jei tik įmanoma, rekomenduojama atžalas saugiai palikti namuose.

"Šiuo metu atidžiai sekame ir analizuojame naujausius duomenis. Kaip ilgai tęsis tokios atsargumo priemonės, priklausys nuo koronaviruso skaičių mieste ir kiekvieno iš mūsų sąmoningumo. Verčiau prailginti nuotolinį mokymąsi nei rizikuoti kauniečių sveikata", — pasakė Matijošaitis. 

Tęsiantis ekstremaliajai situacijai, tėveliai, kurių vaikai liks namuose, atleidžiami nuo mokesčių už darželius. Nuotolinis ugdymo modelis bus organizuojamas iki pat lapkričio 8 d., o prireikus — tęsiamas.

Visas neformalusis ugdymas, vaikų sporto treniruotės ir kitos popamokinės veiklos Kaune taip pat keliasi į nuotolį arba laikinai stabdomos bei perkeliamos vėlesniam laikotarpiui. Išimtys taikomos tik aukštesnio meistriškumo sportininkams, kurie iki lapkričio 20 d. dalyvaus varžybose. Jiems treniruotės vyks įprastai, griežtai laikantis Vyriausybės pateiktų rekomendacijų. 

Vietinis karantinas: prevencinės priemonės bei rekomendacijos

Fiksuojant vis daugiau sergančiųjų COVID-19, Vyriausybė Kauną bei dar dvi dešimtis šalies savivaldybių priskyrė raudonajai zonai, įvesdama vietinį karantiną. Ateinančias dvi savaites šių teritorijų gyventojai privalės laikytis papildomų prevencinių priemonių bei rekomendacijų, kuriomis tikimasi pažaboti antrąją koronavirusinės infekcijos plitimo bangą.

Mergina su kauke, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Константин Михальчевский

Nuo trečiadienio, spalio 28 dienos, visose viešose ir uždarose erdvėse privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines priemones. Kaukių nešiojimo išimtys taikomos vaikams iki 6 metų bei žmonėms su negalia, kai tai gali kenkti jų sveikatai. Išimtine tvarka reikalavimas dėvėti kaukes taip pat negalios aukšto meistriškumo sporto varžybose dalyvaujantiems atletams, fizinio aktyvumo instruktoriams, treneriams bei teisėjams.

Miesto kultūros, laisvalaikio bei pramogų įstaigose privaloma riboti žmonių srautus, užtikrinti bent 10 kv. metrų plotą vienam asmeniui, tarp darbuotojų ir lankytojų išlaikant ne mažesnius nei 2 m atstumus. Lankydamiesi laisvalaikio ir pramogų vietose, pristatymuose, viešojo maitinimo įstaigose, naktiniuose klubuose ir kitose pasilinksminimo vietose jau kuris laikas gyventojai privalo pateikti asmens duomenis, kurie bus saugomi 21 dieną.

Rekomendacijos Kauno mieste karantino metu
Rekomendacijos Kauno mieste karantino metu

Karantino metu Kauno miesto savivaldybė bei jos padaliniai paslaugas ir konsultacijas teiks nuotoliniu būdu — susisiekus el. paštu (info@kaunas.lt), telefonu (8 800 20 000) ar internetu epaslaugos.kaunas.lt. Jei paslaugų neįmanoma gauti nepaliekant namų, gyventojai seniūnijose bei savivaldybės administracijoje bus priimami tik su išankstine registracija.

Be proaktyvios profilaktikos, sveikatos būklės stebėsenos ir privalomos saviizoliacijos pajutus peršalimo simptomus, sveikatos srities specialistai rekomenduoja rinktis darbą nuotoliniu būdu, vengti didesnių susibūrimų, nesilankyti pramogų ir laisvalaikio įstaigose, atsisakyti nebūtinų kelionių.

Pagal Vyriausybės rekomendacijas Kauno medicinos įstaigose paslaugų teikimas nebus papildomai apribojamas. Tačiau šiuo laikotarpiu gyventojams draudžiama lankyti vyresnius nei 14 m. amžiaus sveikatos ir socialinės globos įstaigų pacientus bei nėščiąsias. Į ligoninės patalpas su gydytojo leidimu bus įleidžiami tik mirštančiųjų ar nepagydomomis ligomis sergančių pacientų artimieji.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
karantinas, koronavirusas, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
PSO vėl užfiksavo rekordinį naujų koronaviruso atvejų per dieną skaičių
Mokslininkai rado silpnąją koronaviruso vietą
Per parą Lietuvoje nustatyta 413 naujų koronaviruso atvejų
Papasakota, kaip Santaros klinikose gydomi koronavirusu užsikrėtę asmenys