Mėsa

Rugsėjį lietuviškų produktų eksportas toliau augo

(atnaujinta 22:16 2020.10.13)
Aktyviausiai Lietuvos eksportuotojai savo produkciją rugsėjį siūlė Ukrainos, JAV, Izraelio, Uzbekistano, Kinijos ir kitų didelę paklausą turinčių šalių rinkose

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Gyvūninės kilmės lietuviškų maisto produktų eksporto rodikliai auga aštuntą mėnesį iš eilės. Tai rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) statistika.

VMVT duomenimis, per šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, eksportuota 454 tonomis arba net 65 proc. daugiau lietuviškos šviežios mėsos.

Nepaisant užkrečiamųjų virusinių ligų (afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo, COVID-19 pandemijos) plitimo ir keliamų iššūkių, Lietuvos gamintojai sėkmingai plečia ne tik šviežios mėsos eksportą (pavyzdžiui, jautienos mėsos eksportas išaugo kone dvigubai, t. y. daugiau kaip 129 tonomis, paukštienos — daugiau kaip 1,5 karto arba 344 tonomis). 2020 m. stebimas ir kitų lietuviškų maisto produktų eksporto augimas: kulinarinių gaminių ir pieno produktų eksportuota maždaug dešimtadaliu daugiau. Labiausiai augo įvairių sūrio gaminių (t. y. daugiau kaip 1 173 t), pieno konservų (1 073 t), varškės (49 t) bei ledų (45 t) eksporto kiekiai.

Aktyviausiai Lietuvos eksportuotojai savo produkciją rugsėjį siūlė Ukrainos, JAV, Izraelio, Uzbekistano, Kinijos ir kitų didelę paklausą turinčių šalių rinkose.

VMVT direktorius Darius Remeika pažymėjo, jog toliau augantys lietuviškų maisto produktų srautai rodo, kad šalies gamintojai įsitvirtino pasaulinėje tiekimo grandinėje, yra labai gerai vertinami tarptautinėse rinkose ir gali sėkmingai konkuruoti net susidūrę su dideliais iššūkiais.

Šiuo metu Lietuvos įmonės maisto produktus, pašarus ir gyvūnus gali eksportuoti į daugiau kaip 150 pasaulio valstybių.

Tegai:
maisto produktai, eksportas, Lietuva
Baltarusijos AE

Ekspertas: energija BelAE atvers naujas galimybes Minskui

(atnaujinta 18:14 2020.10.20)
Prasidėjus stabiliam ekonomikos atsigavimui, visa elektros energija bus itin paklausi, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Energija iš Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) — tai milžiniškas šaltinis, suteikiantis galimybę ateityje kurti naujas įmones, ypač gamybos sektoriuje, interviu Sputnik Baltarusija pasakė Naujosios visuomenės instituto Politinių ir ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas.

Pirmasis Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) energijos blokas baigtas 98 proc. Apie tai pranešė Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius elektromobilumo plėtros forume "E-Mobility 2020".

Šiuo metu į reaktoriaus aktyviąją zoną pakrautas šviežias branduolinis kuras, atlikti hidrauliniai bandymai. Tikimasi, kad lapkričio pradžioje prasidės pirmojo bloko energetinis paleidimas.

Ekspertas Vasilijus Koltašovas pažymėjo, kad Baltarusijos valdžia įsitikinusi, jog šalis palaikys subalansuotus santykius su kaimyninėmis rinkomis. Dėl šios priežasties ji dabar turi peržiūrėti savo ekonominę strategiją.  

"Šiame etape ji [elektra] būna perteklinė. Tačiau perteklius nereiškia nereikalingumo, nes tai, priešingai, yra galimybė. Energija — tai milžiniškas šaltinis, suteikiantis galimybę ateityje kurti naujas įmones, ypač gamybos sektoriuje", — pasakė jis.

Pasak eksperto, Baltarusija kuria sau energijos rezervą.

"Taip, šiuo metu jis nėra paklausus, jo, galbūt, net nereikia, bet tuo metu, kai kartu su Rusija Baltarusija išeis iš dabartinės (reikia pasakyti, pasaulinės) depresijos, prasidės patvarus atsigavimas, o tada ir augimas patvarus, ir mes pamatysime, kad visa elektros energija bus itin paklausi, nes dingti ji negalės. Apskritai tai yra pats vertingiausias šiuolaikinės ekonomikos išteklius", — pasakė Koltašovas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
elektra, Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltarusija įsitikinusi, kad Lietuva persvarstys sprendimą dėl BelAE
Pirmajame BelAE maitinimo bloke sėkmingai pradėta grandininė reakcija
Pranešama, kad Lietuvoje radiacijos padidėjimo dėl BelAE nenustatyta
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
Nord Stream-2 statyba

Vokietijos deputatas pranašauja tamsą šaliai, jei bus atsisakyta "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:13 2020.10.20)
Parlamentaro teigimu, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie dujų tiekimo iš JAV lems staigų energijos kainų padidėjimą, kas smogs paprastiems šalies gyventojams

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Berlyno parlamento deputatas iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas (Gunnar Lindemann) pareiškė, kad "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas yra reikalingas Vokietijai.

Jo nuomone, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie "mėlynojo kuro" tiekimo iš Jungtinių Valstijų lems staigų energijos kainų padidėjimą, o tai palies paprastus Vokietijos piliečius, kurių pajamos jau nukentėjo dėl apribojimų, susijusių su koronaviruso pandemija.

"Tik pigesni dujų tiekimai iš Rusijos gali užtikrinti energijos tiekimą ilgalaikėje perspektyvoje. Būtent to "Alternatyva Vokietijai" jau seniai reikalauja. Vokietijai reikalingas "Nord Stream-2". Nes be rusiškų dujų vokiečiai bus tamsoje", — interviu su "Večerniaja Maskva" pasakė Lindemanas.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad elektra ir kiti ištekliai Vokietijoje jau dabar yra dvigubai brangesni nei kitose ES šalyse.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio klojimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria kitą sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu, kuris, Bundestago manymu, buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga, nemažai Vokietijos politikų ragino apriboti dujotiekio statybos dalyvius.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu
Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" užbaigti galintis laivas priartėjo prie Kaliningrado
Novakas: "Nord Stream-2" neturi įtakos dujų tiekimui per Ukrainą
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti

(atnaujinta 20:13 2020.10.20)
Lietuvai bendradarbiavimas su Varšuva nepalankus todėl, kad ji veiks ne dėl savo, o dėl kitos šalies interesų, sakė analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuva nusprendė prisijungti prie Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo. Vilnius prioritetiniams projektams įgyvendinti turėtų skirti 20 milijonų eurų. Parengtas 48 projektų sąrašas, iš jų šeši projektai (elektros tinklų sinchronizavimas, GIPL, SGD terminalo įsigijimas, "Rail Baltica", "Via Baltica", "Viking"), strategiškai svarbūs Lietuvai ir regionui, kuriems įgyvendinti reikalinga politinė ir finansinė parama.

Tuo tarpu Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius mano, kad Trijų jūrų iniciatyva siekiama priversti Europos šalis pirkti suskystintas dujas iš JAV ir izoliuoti Rusiją. Pasak jo, Vokietija "praktiškai priversta atsisakyti "Nord Stream-2" projekto.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius sakė, kad Baltijos šalys laikosi Amerikos ir Lenkijos politikos, tačiau Varšuva pamažu tolsta nuo aktyvaus dalyvavimo Europos reikaluose.

"Lenkijos geopolitika niekur nedings. Baltijos šalys pirmiausia bus susijusios su Varšuvos interesais, nuostatomis ir geopolitiniais tikslais. Joms tai yra blogai vien todėl, kad tai ne jų požiūris ir ne jų interesai, jos dirbs kitos šalies labui", — sakė ekspertas.

Nosovičius įsitikinęs, kad dalyvavimas Trijų jūrų iniciatyvos projektuose gali atnešti neigiamų pasekmių Lietuvai. Jo nuomone, strateginis suartėjimas su Lenkija Lietuvai gali pasibaigti tuo, kad Varšuva ją "praris".

"Lietuva turėtų suprasti, kad jei ji dabar aktyviai dalyvauja Lenkijos užsienio politikos iniciatyvose, eina link strateginio suartėjimo su Lenkija, kuris dabar vyksta vadovaujant dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai, tai jis gali pasibaigti tuo pačiu — Lenkijos dominavimu ir bet kokios objektyvios Vilniaus užsienio politikos praradimu. Objektyviai vertinant, šių dviejų šalių galimybės yra palyginamos. <...> Akivaizdu, kad suartėjimo su Lenkija ir dalyvavimo Lenkijos projektuose atveju Lenkijos įtaka tiesiog praryja Lietuvą", — pridūrė jis.

Trijų jūrų iniciatyva vienija Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Kroatiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Iniciatyvos tikslas — plėtoti bendradarbiavimą pirmiausia kuriant energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus infrastruktūras, taip prisidedant prie ES ekonomikos augimo, sanglaudos ir saugumo.

Tegai:
Varšuva, Vilnius