'Nord Stream-2

Novakas: "Nord Stream-2" neturi įtakos dujų tiekimui per Ukrainą

(atnaujinta 17:00 2020.10.14)
Jo teigimu, Europos šalys yra suinteresuotos Rusijos "mėlynojo kuro" tiekimu

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. "Nord Stream-2" yra komercinis projektas, kuris neturi įtakos Rusijos dujų tiekimo per Ukrainą maršrutui, sakoma Rusijos energetikos ministro Aleksandro Novako straipsnyje žurnale "Energetičiskaja politika".

"Kaip matome šiandien, Europos šalys yra suinteresuotos Rusijos "mėlynojo kuro" tiekimu. Tuo dar kartą įsitikinome, visų pirma dėl precedento neturinčios Europos partnerių paramos mūsų bendram dujotiekio "Nord Stream-2" projektui", — sako Novakas.

"Jau visiems akivaizdu, kad tai yra komercinis projektas, kuris jokiu būdu neturi įtakos dujų tiekimo trasai per Ukrainą. Ji pagal 2019 metų pabaigoje pasiektus susitarimus veiks bent iki 2024 metų", — tęsė jis.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės iki Baltijos jūros ir Vokietijos.

Jam aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos Sąjungoje. Vašingtonas gruodį paskelbė taikysiąs sankcijas projektui, reikalaudamas, kad įmonės, susijusios su projektu, nedelsdamos nutrauktų statybą. Šveicarijos "Allseas" beveik iš karto paskelbė apie darbo sustabdymą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad projektas yra tik komercinio pobūdžio ir naudingas partneriams Europoje.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Ukraina, ES, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (432)
Dar šia tema
Paskubėjo ir prajuokino. Kaip Latvija tyliai aplenkė Lietuvą dujų rinkoje 
Lenkija gelbsti "Nord Stream-2"
Dujotiekis, archyvinė nuotra

"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu

(atnaujinta 14:58 2020.10.19)
Įmonės suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais per Lietuvą šalies ir Baltijos regiono vartotojams transportuota beveik 26 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Kaliningrado sritį, rašo Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid".

Tai 17,6 proc. daugiau, lyginant su 2019 metų tuo pačiu laiku, kai į Lietuvą buvo transportuota 21,2 TWh gamtinių dujų. Taip pat didėjo dujų vartojimas Lietuvoje. 

"Amber Grid" suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją. Į šias šalis perduotas dujų kiekis sudarė apie 40 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo.

Į Baltijos šalis ir Suomiją "Amber Grid" transportavo dvigubai daugiau nei pernai — 7,8 TWh dujų. Manoma, kad šiam augimui įtakos turėjo šių metų sausį pradėjusi veikti Estijos-Suomijos dujų jungtis "Balticconector".  

7,6 TWh dujų šiemet perduotas į Baltijos šalis ir Suomiją, buvo transportuotas šiltuoju metų laiku. Rekordiškai daug dujų Baltijos šalims buvo perduota rugpjūtį, tuomet mėnesio srautas į Baltijos šalis siekė 2 TWh, tai yra beveik tiek pat, kiek šia kryptimi buvo perduota per visus 2018 metus. 

Per tris ketvirčius iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 63,7 proc. viso į Lietuvą įleisto dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 36,3 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik 40 proc. didesnis, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

Per tris šių metų ketvirčius šalyje buvo suvartota 17,7 TWh dujų arba 5,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tegai:
Lietuva, ES, dujos, Amber Grid
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas yra našta visai Lietuvos ekonomikai
Lietuva būtų gerai gyvenusi, jei nelotų ant Rusijos, mano buvęs Kauno meras
"Amber Grid" modernizuos dujų paskirstymo stotis prie Vilniaus ir Kėdainių už 6 mln
Šanchajus

Kinija parodė BVP augimą, nepaisant pandemijos kaip ji tai padarė

(atnaujinta 15:40 2020.10.19)
Pirmąjį šių metų ketvirtį COVID-19 epidemijos fone Kinijos ekonomika pirmą kartą nuo 1992 metų turėjo neigiamus rodiklius

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Kinija parodė BVP augimą, nepaisant to, kad šalis tapo pirmąja koronaviruso pandemijos auka, praneša RIA Novosti su nuoroda į pirmadienį paskelbtus Kinijos valstybinio statistikos biuro duomenimis.

Kaip rezultatas, remiantis preliminariais vertinimais, šalies BVP metinė išraiška per tris ketvirčius viršijo 10 trilijonų dolerių, tai yra 0,7% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį COVID-19 epidemijos fone, Kinijos BVP sumažėjo 6,8%. Tai buvo pirmas kartas nuo 1992 metų, kai Kinijos ekonomika turėjo neigiamus rodiklius. Antrąjį ketvirtį epidemiologinė padėtis pagerėjo, ir šalies BVP išaugo 3,2%. Trečiąjį ketvirtį augimas siekė 4,9%.

Kinijos valdžia dėl pandemijos nenustatė einamųjų metų BVP augimo tikslų. Kinijos Liaudies banko valdytojas I Ganas mano, kad šiais metais galima tikėtis, kad šalies ekonomika augs 2 proc., rašo "CNN".

2019 metų pabaigos rezultatais Kinijos ekonomika tapo antra pagal dydį pasaulyje, pasiekusi 6,1% augimą.

Kaip Kinijai pavyko atsigauti

Analitikai mano, kad Kinijos ekonomikos atsigavimo procese svarbų vaidmenį atliko vartotojų išlaidų atnaujinimas. Taigi, trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, mažmeninė prekyba išaugo 0,9%.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių yra "pasirengę palikti savo namus ir išleisti pinigus įprastose parduotuvėse", nes pandemiją pavyko suvaldyti, "CNN" cituoja Kinijos Nacionalinį statistikos biurą.

Svarbiu rodikliu tapo tai, kaip kinai paminėjo "Auksinę savaitę" — šventinį laikotarpį Kinijos įkūrimo dienos proga. Šimtai milijonų žmonių per šį laiką keliavo po šalį ir leido pinigus. O augant išlaidoms ir vidaus kelionių skaičiui atsirado galimybė sukurti naujas darbo vietas žemos kvalifikacijos darbuotojams.

Centrinio banko vadovas pažymėjo, kad šalis iš toliau tęs ekonomikos atgaivinimo darbą, ir ypatingą dėmesį skirs vidaus rinkai.

Sunkumų vis dar yra — pandemija paveikė mažąsias įmones. Pekinas supaprastino paskolų gavimo sąlygas, tačiau šis sprendimas gali padidinti "probleminių" paskolų, kurių gavėjai negali įvykdyti sąlygų, skaičių.

Ekonominė situacija Lietuvoje

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų pirmo pusmečio realusis BVP, palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu, smuko 0,8%, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. 2020 metų pirmąjį pusmetį BVP to meto kainomis sudarė 22,7 mlrd. eurų.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc., o ne 8,1 proc., kaip buvo prognozuota anksčiau. Naujausia TVF prognozė rodo, kad 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 4,1 proc., kai, remiantis paskelbtomis TVF prognozėmis, euro zonos ekonomika 2020 metais patirs rekordinį 8,3 proc. nuosmukį, o atsigavimas bus lėtas.

Pažymima, jog Lietuvoje fiksuojamos teigiamos tendencijos darbo rinkoje, toliau sėkmingai įgyvendinamos Ekonomikos skatinimo plano priemonės, kurioms įgyvendinti jau panaudota per 40 proc. skirtų lėšų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
Kinija, ekonomika, pandemija
Vilnius

Ekspertas: Baltarusija suprato, kad Lietuva ir Lenkija yra jos "priešės"

(atnaujinta 15:24 2020.10.19)
Galima prognozuoti, kad ateityje Minsko ir Vilniaus konfrontacija augs, mano ekspertas Eduardas Popovas

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lietuva ir Lenkija Baltarusijos atžvilgiu užima ypatingą politinę poziciją ES viduje ir radikaliausiai pasisako kritikuojant dabartinį režimą, interviu Sputnik Lietuva sakė visuomeninio ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas.

"Ir kaip mes prisimename, Baltarusija vienašališkai smarkiai sumažino tiek Lenkijos, tiek Lietuvos diplomatinio korpuso skaičių, kas, be abejo, sukėlė pyktį visoje Europos Sąjungoje, todėl Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovų pasisakymai apie neva šališką požiūrį susideda į bendrą kanvą. Baltarusija iš tiesų pradėjo griežtai reaguoti tiek į Lenkijos, tiek į Lietuvos žodžius ir darbus, o šis paaštrėjimas vysto liniją su diplomatinio korpuso mažinimu", — sakė jis.

Be to, kaip pažymėjo Popovas, Baltarusijos protestų išvakarėse Minskas užėmė visiškai kitokią poziciją kaimyninių šalių atžvilgiu.

"Prireikė labai rimtų pokyčių, labai rimtų grėsmių Lukašenkos režimo išsaugojimui tam, kad Minskas pamatytų ir suprastų, kad tikrasis priešas nėra Rusija. Priešingai, Rusija yra draugas, o [priešas] yra netoli Baltarusijos sienos šiaurėje ir vakaruose, turiu omenyje Lietuvą ir Lenkiją. Todėl galima prognozuoti, kad ši Minsko ir Vilniaus konfrontacija ne tik tęsis, bet ir toliau augs", — pareiškė jis.

Rugsėjo mėnesį Lietuvos kariuomenė užfiksavo daugiau nei 260 "dezinformacijos" atvejų, kurių pagrindinės temos buvo Lietuvos užsienio politika, šalies energetinė nepriklausomybė ir ekonomika, narystė NATO, taip pat istorija, kultūra, švietimas ir konstitucinių pamatų apsauga.

Teigiama, kad rugsėjo mėnesį įtampos tarp Lietuvos ir Baltarusijos tema paaštrėjo. Lietuvos kariškiai tvirtina, kad "oficialioje Minsko kontroliuojamoje" žiniasklaidoje "buvo suformuotas pasakojimas, jog Lietuva kėsinasi į Baltarusijos teritorinį vientisumą". Kariuomenė taip pat teigė, jog aktyviai palaikoma versija, kad Lietuva "tariamai provokuoja Baltarusiją, dislokuodama pasienyje NATO pajėgas".

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali tik spekuliuoti dėl Lukašenkos pokalbio tardymo izoliatoriuje
Baltijos šalys ir Kanada pažadėjo padėti Baltarusijos opozicijai
Baltijos šalys pažadėjo sustiprinti sankcijas Minskui, pareiškė Tichanovskaja