Piniginė, archyvinė nuotrauka

Pritarta minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimui

(atnaujinta 15:47 2020.10.14)
Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnis kaip 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir didesnis kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį vykusio posėdžio metu pritarė, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.

"Siekiant atsižvelgti į darbdavių atstovų nuogąstavimus, o ypač į smulkaus verslo atstovų, iki pasirašymo siūloma nutarimo projektą papildyti punktu prašyti Trišalės tarybos pateikti rekomendaciją dėl MMA iki 2020 metų gruodžio 11 dienos, jei Finansų ministerija gruodį paskelbia atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, kuriame 2021 metų nedarbo lygis Lietuvoje numatytas didesnis nei 8,5 proc. ir 2021 metų šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto  užmokesčio augimas mažesnis nei 2 proc." — sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis siūlė sprendimo priėmimą atidėti iki gruodžio.

"Mūsų siūlymas buvo atidėti šitą sprendimą ir pažiūrėti gruodžio mėnesio rodiklius. Jei situacija bus gera, persvarstyti sprendimą, bet dabar nedaryti tokio drastiško kėlimo, kaip yra siūloma", — sakė Romanovskis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius taip pat prašė Vyriausybės sprendimo trečiadienį nepriimti ir atidėti jį iki gruodžio.

Profsąjungos anksčiau teigė, kad MMA turi būti keliama iki 663 eurų, ir ragino sprendimą priimti greičiau. Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnis kaip 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir didesnis kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
© Sputnik
Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse

 

Tegai:
minimali mėnesinė alga (MMA)
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba
Teisėjo plaktukas

Vilniaus mokyklos direktorei skirta 3,5 tūkst eurų bauda dokumentų klastojimą

(atnaujinta 11:01 2020.10.28)
Ugdymo įstaigos vadovė suklastojo moksleivių tėvų prašymus skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir, žmonėms nežinant, jų pajamų mokesčio dalį skyrė politinei partijai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Vilniaus miesto apylinkės teismas vieno sostinės darželio-mokyklos direktorę pripažino kalta dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei skyrė jai 3500 eurų baudą, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Be to, direktorei skirta baudžiamojo poveikio priemonė — vieneriems metams atimta teisė būti paskirtai į savivaldybės institucijų skiriamas pareigas.

Teismas nustatė, kad vienos Vilniaus ugdymo įstaigos direktorė 2018 metais suklastojo keturis prašymus pervesti gyventojų pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms. Moksleivių tėvams grąžinus į mokyklą užpildytas popierines prašymų formas pervesti 2 procentus pajamų mokesčio paramos gavėjui — jos vadovaujamam darželiui-mokyklai, įstaigos direktorė į keturis prašymus įrašė ir antrąjį pajamų mokesčio gavėjo kodą, kuris priklauso vienai politinei partijai, taip pat įrašė ir mokesčio dalies dydį — 1 procentą. Šie suklastoti prašymai vėliau buvo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedvydo Vaivados, ši nusikalstama įstaigos vadovės veikla paaiškėjo moksleivių tėvams gavus VMI ataskaitas, kuriose buvo nurodyta, kad 1 procentas jų pajamų mokesčio lėšų buvo skirtas vienai politinei partijai, nors iš tikrųjų tokios paramos jie neskyrė.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų spalį, iš VMI gavus mokesčių mokėtojų skundus dėl jų vardu užpildytų prašymų skirti pajamų mokesčio dalį politinei partijai.

Teismas konstatavo, kad ugdymo įstaigos direktorė pati papildė iš mokinių tėvų surinktas keturias popierines prašymų formas dėl paramos skyrimo, įrašydama į jas politinės partijos kodą bei skiriamą mokesčio dalį, taip suklastodama tikrą dokumentą.

Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. 

Tegai:
mokyklos, dokumentų klastojimas, Vilnius, Lietuva