Vilnius

Ekspertas: Baltarusijos tranzito praradimas parodys, tikrųjų sugeba Lietuva

(atnaujinta 23:40 2020.10.15)
Dėl Baltarusijos krovinių, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, Lietuvos ekonomika jautėsi gerai, mano ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Baltijos šalys yra mažiau patrauklios verslo plėtrai, kurioje gyventojų skaičiaus mažėjimas atlieka svarbų vaidmenį, interviu Sputnik Lietuva sakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Be to, pragyvenimo lygis respublikose buvo palaikomas Europos Sąjungos subsidijomis.

"Akivaizdu, kad ekonomiškai stiprios valstybės pirmiausia gelbės savo ekonomiką. Pašaliniai, esantys Europos ekonomikos pakraštyje, bus ne tokioje malonioje situacijoje, kaip šalys, esančios centre. Pyrago gabalas, kuris atiteks Baltijos šalims, kasmet bus vis mažesnis", — pasakojo jis.

Zubecas priminė, kad Lietuvoje ne toks ir didelis BVP kritimas, tačiau šalis turi ir kitų problemų. Įtempti santykiai su Baltarusija taip pat turi didelę įtaką.

"Kita vertus, Lietuvoje didelis nedarbo lygis — 14 procentų, užsienio prekybos deficitas, verslo pasitikėjimo ateitimi praradimas ekonomikoje, gana neigiamos vartotojų nuotaikos, mažėjanti mažmeninė prekyba ir panašiai. <...> Šiandien dėl labai pablogėjusių Lietuvos ir Baltarusijos santykių, kurie papildė biudžetą 30 proc., dėl abipusio ambasadorių atšaukimo, Baltarusijos rinkimų nepripažinimo, nėra pagrindo tikėtis, kad buvę Baltarusijos ir Lietuvos prekybiniai ir ekonominiai santykiai tęsis ir toliau", — sakė jis.

Pasak Zubeco, Vilnius išlaikė prekybos srautus Baltarusijos dėka, priešingai nei Ryga ir Talinas, kurie prarado rusiškus krovinius. Dėl to Lietuvos ekonomikos situacija buvo geresnė nei kaimyninėse šalyse.

"Pažiūrėkime, kas bus su Lietuvos ekonomika po šios spragos. Tada bus aišku, kiek Lietuvos ekonomika yra savarankiška, kiek ji remiasi kažkokiomis išorinėmis atramomis, be kurių ji negali egzistuoti", — apibendrino ekspertas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukis sudarys 1,8 proc. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje padėtis blogesnė — ekonomika smuks atitinkamai 6 ir 5,2 procentais.

TVF rudens prognozė buvo paskelbta antradienį. Tikimasi, kad kitais metais Lietuvos ekonomika augs 4,1 proc., Latvijos — 5,2 proc., Estijos — 4,5 proc.

Tegai:
tranzitas, ekonomika, Baltarusija, Baltijos šalys
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (463)
Dar šia tema
Ekspertas: ES nepatenkinta Baltijos šalių sankcijų Baltarusijai iniciatyvomis
Ekspertas: Lietuva neturi šantažuoti Rusijos ir Baltarusijos pervežimų srityje
Ekspertas: Lietuva nori išspręsti savo problemas Baltarusijos darbuotojų sąskaita
Nord Stream-2

"Gazprom" įvardijo veiksnius, turinčius įtakos "Nord Stream-2" eksploatacijos pradžiai  

(atnaujinta 16:22 2020.10.23)
"Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotoja teigė, jog stengiamasi kuo greičiau užbaigti šį komercinį projektą, nepaisant labai politizuoto ginčo dėl jo. Dujotiekiui tiesti gauti visi reikalingi leidimai

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. "Nord Stream-2" paleidimo laikas, be kita ko, priklauso nuo laivų, įskaitant pagalbinius, techninių savybių, interviu korporatyviniam žurnalui sakė Elena Burmistrova, "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotoja, "Gazprom export" vadovė, praneša RIA Novosti.

"Dujotiekio statybos užbaigimo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip laivų (tarp jų ir pagalbinių) bei įrangos techninės charakteristikos, taip pat nuo oro sąlygų darbo jūros ruože metu", — sakė ji.

"Stengiamasi kuo greičiau užbaigti šį komercinį projektą, nepaisant labai politizuoto ginčo dėl jo. Dujotiekiui tiesti gauti visi reikalingi leidimai", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom".

Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja savo suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria dar vieną sankcijų šiam projektui išplėtimą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, Gazprom
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija pasirengusi JAV sankcijoms dėl "Nord Stream-2"
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Ust Lugos uostas

Ekspertas: Rusijos įmonės galės galutinai palikti Lietuvos uostus

(atnaujinta 16:18 2020.10.23)
Jei Baltijos šalys pakeistų savo užsienio politiką Rusijos Federacijos atžvilgiu, būtų galima pasiekti kompromisą, tačiau kol kas tai nevyksta, mano ekspertas Stanislavas Mitrachovičius

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Rusija jau daugelį metų vykdo Rusijos eksporto nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus politiką, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.

Krovinių kompanija "Novotrans" Leningrado srityje esančiame Ust Lugos keltų komplekse įvykdė pirmosios vagonų su anglimi partijos išsiuntimą Baltijsko (Kaliningrado) kryptimi, papasakojo pati bendrovė.

"Novotrans" keltų komplekso direktorius Denisas Mečevas pareiškė, kad krovinių gabenimas į Europą yra gera alternatyva sausumos maršrutui per Baltarusiją ir Lietuvą.

Ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, jog ne visos Rusijos įmonės eksportą perkėlė į Rusijos uostus, tačiau tai taps įmanoma pakeitus teisės aktus.

"Ir tada galėsime palikti Klaipėdą. Pavyzdžiui, "Uralchim" ir "Uralkalij" iš Klaipėdos išvyks į Ust Lugą, bet tai, tikriausiai, užtruks dar keletą metų. Būtų gerai tai suderinti dar su Baltarusijos eksporto nukreipimu iš Baltijos šalių į Rusijos uostus. Bet, vėlgi, tam prireiks statyti papildomą infrastruktūrą Baltarusijos teritorijoje, Rusijos viduje, tada būtų prasminga investuoti į tokią infrastruktūrą, jei, pavyzdžiui, [Baltarusijos prezidentas Aleksandras] Lukašenka nepakeis nuomonės dėl būtinybės perkelti Baltarusijos eksportą į Rusijos uostus", — pasakė jis.

Pasak Mitrachovičiaus, labiau pasitikima Rusijos įmonių ketinimais, tačiau šis procesas nebus momentinis.

"Inercija teigiama Rusijos uostams ir neigiama Baltijos šalių uostams. Bent jau atsižvelgiant į jų dabartinę užsienio politikos kryptį. Jei jos ją adaptuotų, galbūt, čia būtų galima rasti kažkokį kompromisą, tačiau kol kas jų tendencija prekybos ir infrastruktūros požiūriu greičiau yra neigiama", — pasakė ekspertas.

Baltijos šalių uostų padėtis

Rusija aktyviai stengiasi plėtoti uostus Baltijos jūroje, kad krovinius iš Baltijos šalių uostų perkeltų į vietinius. Pastaruosius dešimt metų Rusijos Federacija stato ir plėtoja savo infrastruktūrą, kad nepriklausytų nuo užsienio uostų.

Baltijos šalys mano, kad Rusija ketina "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl sumažėjusių Rusijos krovinių apimties Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, Baltijos šalių jūros uostų nuostoliai yra susiję su anglių perkrovimo sumažėjimu, nes Rusijos bendrovės pradėjo tai vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku kompensuoti išvykstančius Rusijos krovinius.

 

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Baltijos šalys, Lietuva, Rusija
Jūreivis JAV povandeniniame laive USS Hartford per pratybas Arktyje

"Sunaikinti bus sunku": amerikiečiai grįžta į bunkerį Šiaurėje

(atnaujinta 13:05 2020.10.24)
Šimtai metrų uolėto grunto, galimybė atlaikyti tiesioginį branduolinį smūgį ir atominiai povandeniniai laivai su raketiniais ginklais —JAV karinis jūrų laivynas ketina atgaivinti Olavsverno požeminę karinę jūrų bazę Norvegijoje, likusią iš Šaltojo karo laikų

Keli žvalgybiniai povandeniniai laivai "Seawolf" iš čia išeis patruliuoti ir stebėti Šiaurės laivyno laivus. Apie vieną labiausiai saugomų NATO objektų — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.

Miestas uoloje

Aktyvi karinė veikla Olavsverno bazėje nutrūko 2000-ųjų metų pradžioje, galiausiai objektas buvo užšaldytas 2009 metais. Tačiau neseniai amerikiečiai nusprendė vėl perkelti čia branduolinius povandeninius laivus: kaip sakoma Vakaruose, dėl Rusijos sustiprėjimo Arktyje.

Povandeninis laivas
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Į Olavsverno bazę bus perkelti visi "Seawolf" klasės povandeniniai laivai. Rugpjūtį vienas iš jų jau atliko bandomąjį kelią į Norvegiją iš Bangoro karinės jūrų bazės (Vašingtono valstija) į Tromsą, Norvegijoje. Amerikiečiai šį uostą naudoja tarpiniams branduolinių povandeninių laivų sustojimams: jie papildo maisto atsargas ir vykdo remontus.

"Seawolf" klasės atominis povandeninis laivas yra vienas labiausiai įslaptintų povandeninių laivų Jungtinėse Valstijose. Jie buvo sukurti devintajame dešimtmetyje specialiai operacijoms rajonuose, kurias visiškai kontroliuoja priešas. "Jūros vilkai" pasirodė itin tylūs ir slapti. Laive — galingi priešlaiviniai ginklai. Taigi, vienas povandeninis laivas gabena penkiasdešimt sparnuotųjų raketų "Tomahavk" arba "Garpun" arba tiek pat priešlaivinių torpedų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje amerikiečiai planavo pagaminti apie 30 tokių povandeninių laivų, tačiau persigalvojo — po TSRS žlugimo ir Varšuvos pakto organizacijos likvidavimo. Kaip rezultatas JAV karinis jūrų laivynas gavo tik tris povandeninius laivus.

База подводных лодок Олавсверн в Тромсе
© AFP 2020 / Bjornbakk, Jan-Morten
Olavsverno povandeninių laivų bazė Tromse

Olavsverno jūrų bazė buvo pastatyta dar 1960-aisiais metais. Ji yra įsikūrusi vos už 350 kilometrų nuo sienos su Rusija, netoli Šiaurės laivyno povandeninių laivų patruliavimo maršrutų. Šaltojo karo metais amerikiečiai ir jų sąjungininkai bazėje laikė povandeninių laivų pajėgas, atsakingas už Arkties vandenyno akvatoriją. NATO povandeninių laivų įgulos bet kuriuo metu buvo pasirengusios blokuoti Šiaurės laivyno išėjimą į Norvegijos jūrą ir toliau į Šiaurės Atlantą.

Didžiulis požeminis kompleksas yra iškaltas uolose ir apsaugotas 300 metrų storio uolienų sluoksniu. Daugiau nei 25 tūkstančių kvadratinių metrų plote yra sandėliai, šaudmenų saugyklos, remonto krantinės. Tunelių projektavimui ir statybai, taip pat objekto aprūpinimui modernia įranga buvo išleista daugiau nei 500 mln. dolerių. Palyginimui, pirmasis pasaulyje atominiu kuru varomas lėktuvnešis "USS Enterprise", pradėtas eksploatuti 1961 metais, kainavo apie 450 mln.

Подводная лодка типа Seawolf
"Seawolf" klasės povandeninis laivas

Arčiau Arkties

Buvusio Šiaurės laivyno vado admirolo Viačeslavo Popovo nuomone, atnaujinta Olavsverno bazė taps dar viena rimta grėsme Rusijai iš NATO pusės.

"Seawolf " yra gerai pritaikyti plaukti po ledu, — interviu RIA Novosti pasakė admirolas. — Amerikiečiai tikisi priartinti jų bazavimosi vietą prie veikimo zonų, stengiasi vis labiau priartėti prie mūsų sienų ir prie Arkties, kur šiandien mes pirmaujame atominių ledlaužių dėka. Žinoma, Šiaurės laivynui teks kontroliuoti Olavsverną — visos reikalingos pajėgos ir priemonės tam yra".

Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, amerikiečiams gali kilti sunkumų, nes teisiškai bazė dabar priklauso privačiam asmeniui. 2000-ųjų metų pabaigoje Vakarų analitikai pamanė, kad Rusijos laivynas nebekelia grėsmės NATO, o Olavsverno išlaikymas per brangiai apsieina. Ir Norvegijos vyriausybė pateikė bazę aukcione.

2011 metais Olavsverną už 4,5 milijono dolerių nusipirko norvegų verslininkas. Jis išnuomojo kompleksą, taip pat ir Rusijos įmonėms. Čia periodiškai atkeliavo mokslo ir tyrimų laivai "Akademik Nemčinov" ir "Akademik Šatskij". Po sandėrio daugelis Norvegijos karinių vadų puolė šalies vadovybę su kritika. Taigi viceadmirolas Einaras Skorgenas objekto pardavimą pavadino "gryna beprotybe".

"Mes atėmėme iš savęs svarbiausią placdarmą ir privertėme povandeninius laivus nukeliauti šimtus papildomų mylių. Barenco jūroje turime bendrą sieną su Rusija. Akivaizdu, kad mūsų karinis jūrų laivynas turėtų būti dislokuotas Arkties jūrų bazėje", — pareiškė Skorgenas.

Эсминцы ВМС США Портер, Дональд Кук и Франклин Рузвельт и британский фрегат Кент во время учений в Баренцевом море, 5 мая 2020
JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai "Porter", |Donald Kuk" ir "Franklin Ruzvelt" bei Didžiosios Britanijos fregata "Kent" per pratybas Barenco jūroje. 2020 m. gegužės 5 d.

Dvigubi standartai

Po dešimties metų NATO suprato savo suklydimą. Norvegijos televizijos kanalo "NRK" duomenimis, aukšti Pentagono pareigūnai per pastarąsias savaites keletą kartų lankėsi Olavsverne. O Norvegijos gynybos ministerija patvirtino susitarimą, leidžiantį šalies, JAV ir NATO sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms vėl naudoti bazę pagal paskirtį.

"Norvegijos vadovybė elgiasi nedraugiškai Rusijos atžvilgiu, nors visai neseniai jie su mumis pasirašė susitarimą dėl ribų Barenco jūroje nustatymo, — sako visos Rusijos laivyno paramos judėjimo pirmininkas, I rango kapitonas Michailas Nenaševas. — Mes tai padarėme remdamiesi geros kaimynystės ir bendradarbiavimo plėtros regione politika, tikėdamiesi, kad Norvegija elgsis atitinkamai. Tačiau Vašingtono "regioninio komiteto" vyresnių bendražygių siūlymu Norvegija, priešingai, didina agresijos Rusijai lygį Šiaurės Atlante ir Arkties vandenyne".

Tuo pačiu metu, pasak eksperto, kariniu požiūriu Olavsvernas labai nežymiai sustiprins JAV ir NATO pozicijas šiaurinėse platumose, nes bazės koordinatės ir galimybės jau seniai niekam nėra paslaptis. Grėsmės metu ją galima greitai užblokuoti minomis, naudojant povandeninius laivus, orlaivius ar negyvenamus povandeninius aparatus.

Всплытие американской атомной подводной лодки Toledo в Арктике
Amerikos branduolinio povandeninio laivo"Toledo" kilimas į vandens paviršių Arktyje

Požeminiai labirintai

Olavsverno požeminė bazė nėra unikali. Šaltojo karo metu buvo pastatyta dešimtys panašių įrenginių. Didžiausią bunkerį švedai pastatė praėjusio amžiaus viduryje. Muskio jūrų bazė buvo iškalta granito uoloje, kuri iš esmės yra atskira sala Stokholmo salyno pietuose. Buvo įrengti trys dokai laivams ir povandeniniams laivams priimti, kareivinės, remonto gamykla, sandėliai ir ligoninė.

Bazėje nuo masinio raketų smūgio ar net branduolinio bombardavimo gali pasislėpti iki tūkstančio karių. Iš žemyno į objektą veda trijų kilometrų tunelis po jūros dugnu. 2000-aisiais bazė buvo užkonservuota, tačiau 2019 metais buvo pranešta, kad Švedijos karinis jūrų laivynas ten perkėlė savo būstinę. Ten ketinama dislokuoti apie šimtą karių ir penkias "Visbiu" klasės korvetes.

Kalbant apie Rusiją, didžiausia išslaptinta požeminė bazė yra Kryme. Tavroso kalne, šalia Balaklavos įlankos, vienu metu yra paslėpti du objektai: sausasis dokas prieglobsčiui ir remontui ir sandėlis branduolinėms kovinėms galvutėms ir raketoms laikyti.

Branduolinio karo atveju po žeme galėtų patogiai gyventi mėnesį trys tūkstančiai žmonių — kuro, maisto ir vandens atsargos buvo nuolat atnaujinamos.

Po TSRS žlugimo bazė atiteko Ukrainai. Ji, kaip ir daugelis kitų objektų, buvo apleista ir apiplėšta, spalvotųjų metalų "medžiotojai" pavogė įrangą. 2000-aisiais Balaklavoje buvo organizuotas muziejus: turistams rodoma požeminė remonto gamyklos dalis, arsenalas, prieplauka ir keli pastatai.

Pasak ekspertų, prireikus bazę galima atnaujinti ir pradėti eksploatuoti, tačiau ji negali priimti šiuolaikinių povandeninių laivų dėl jų dydžio.

Сохранившиеся коммуникации в подземном канале объекта 825 ГТС в Балаклаве
© Sputnik / Андрей Станавов
Išlikusios komunikacijos požeminiame kanale Balaklavoje
Tegai:
ginklai, povandeninis laivas, Rusija, Norvegija, JAV