Klaipėda, uostas

Išardys metalo laužui: kas laukia Lietuvos uosto praradus baltarusiškus krovinius

(atnaujinta 13:01 2020.10.15)
Pastaruoju metu Baltijos šalių uostų krovinių apyvarta mažėja. Taip yra ne tik dėl koronaviruso pandemijos, bet ir dėl šių šalių pozicijos Baltarusijos atžvilgiu

VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Baltijos šalių uostų krovinių apyvartos kritimas taps dar didesnis, jei Baltarusija nukreips savo tranzitą nuo Baltijos šalių, rašo Igoris Karmazinas straipsnyje laikraščiui "Izvestija".

Pagal devynių mėnesių rezultatus Latvijos uostų krovinių apyvarta sumažėjo trečdaliu (29,7 proc.). Labiausiai nukentėjo Ventspilis, kur buvo perkrauta 41,9 proc. mažiau krovinių. Pagrindinė šio nuosmukio priežastis — anglies perkrovimo sumažėjimas, pažymi leidinys.

Tuo tarpu Rygos uosto apyvarta krito 26,4 proc., o Liepojos uosto — 11,9 proc.

Kritimas fiksuojamas ir Lietuvoje bei Estijoje.

"Klaipėdos uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų vadovas Artūras Drungilas sako, kad nei šiais, nei kitais metais krovos darbai negrįš į prieškrizinį lygį, kadangi sumažėjo konteinerių ir naftos produktų srautas, grūdų ir trąšų perkrovimas to neatlygins", — rašo laikraštis.

Rusijos uostų krovinių apyvarta per dešimt mėnesių sumažėjo 2,7 proc. dėl koronaviruso pandemijos. Tačiau Baltijos šalių uostams įtakos turėjo ne tik situacija su COVID-19, bet ir Rusijos krovinių srautų nukreipimo iš užsienio į savo uostus politika. Be to, po rinkimų Baltarusijoje Lietuva atsisakė pripažinti Aleksandrą Lukašenką teisėtu lyderiu.

Vilnius reguliariai reikalauja surengti pakartotinius rinkimus ir Baltarusijos lydere vadina buvusią kandidatę į prezidentus Svetlaną Tichanovskają.

Kaip priminė Karmazinas, atsakydamas į tai, Lukašenka paskelbė apie galimą krovinių srautų perorientavimą iš Baltijos šalių uostų į kitas kryptis. Be to, Baltarusijos lyderis yra pasirengęs apsvarstyti galimybę Leningrado srityje pastatyti savo jūrų terminalą.

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas pasitrauks iš Lietuvos, respublikos ekonomika labai nukentės.

Pavyzdžiui, straipsnio autorius cituoja Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Baltarusijos tyrimų centro vadovo Nikolajaus Meževičiaus nuomonę.

"Dar metus ar dvejus Klaipėda veiks dabartiniu režimu. Tačiau pamažu tranzitas nueis. Uosto pajėgumai taps nereikalingi, uostas bus išardytas metalo laužui", — pasakė ekspertas.

Pasak Meževičiaus, Vilnius vykdo "savižudišką politiką".

"Tikriausiai partijoms ir elitui užteks pinigų savo pragyvenimui, tačiau apie piliečius valdžia negalvoja. Galų gale per nepriklausomybės metus respubliką paliko trečdalis gyventojų. Niekam nerūpi, jei dar trečdalis išvažiuos", — pasakė jis interviu laikraščiui "Izvestija".

Savo ruožtu Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas mano, kad Lietuvos elgesys yra įžeidžiantis Baltarusijai.

"Jei Rusijos ir Baltarusijos tranzitas pasitrauks iš Baltijos šalių, infrastruktūra nusmuks. Uostai buvo statomi atsižvelgiant į didžiulę Sovietų Sąjungą. Dabar jie aptarnaus tris mažas šalis su maža vidaus rinka", — pasakė jis.

Baltarusijos krovinių perorientavimas iš Baltijos šalių uostų

Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų dėl situacijos Baltarusijoje po prezidento rinkimų.

Prezidentas Aleksandras Lukašenka pažymėjo, kad ES šalys neturėtų gąsdinti Baltarusijos sankcijomis, nes Minskas yra pasirengęs atsakyti. Pasak jo, žinoma, kad, pavyzdžiui, Baltarusijos transporto srautai sudaro "30 procentų Lietuvos biudžeto".

Interviu Sputnik Lietuva pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad perorientavimo klausime daug ką lemia Baltarusijos politinė. Jo nuomone, neaišku, kokia bus oficiali Minsko pozicija ilgalaikėje perspektyvoje.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, tranzitas, krovinių vežimas, krovinių apyvarta
Baltarusijos AE

Ekspertas: energija BelAE atvers naujas galimybes Minskui

(atnaujinta 18:14 2020.10.20)
Prasidėjus stabiliam ekonomikos atsigavimui, visa elektros energija bus itin paklausi, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Energija iš Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) — tai milžiniškas šaltinis, suteikiantis galimybę ateityje kurti naujas įmones, ypač gamybos sektoriuje, interviu Sputnik Baltarusija pasakė Naujosios visuomenės instituto Politinių ir ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas.

Pirmasis Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) energijos blokas baigtas 98 proc. Apie tai pranešė Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius elektromobilumo plėtros forume "E-Mobility 2020".

Šiuo metu į reaktoriaus aktyviąją zoną pakrautas šviežias branduolinis kuras, atlikti hidrauliniai bandymai. Tikimasi, kad lapkričio pradžioje prasidės pirmojo bloko energetinis paleidimas.

Ekspertas Vasilijus Koltašovas pažymėjo, kad Baltarusijos valdžia įsitikinusi, jog šalis palaikys subalansuotus santykius su kaimyninėmis rinkomis. Dėl šios priežasties ji dabar turi peržiūrėti savo ekonominę strategiją.  

"Šiame etape ji [elektra] būna perteklinė. Tačiau perteklius nereiškia nereikalingumo, nes tai, priešingai, yra galimybė. Energija — tai milžiniškas šaltinis, suteikiantis galimybę ateityje kurti naujas įmones, ypač gamybos sektoriuje", — pasakė jis.

Pasak eksperto, Baltarusija kuria sau energijos rezervą.

"Taip, šiuo metu jis nėra paklausus, jo, galbūt, net nereikia, bet tuo metu, kai kartu su Rusija Baltarusija išeis iš dabartinės (reikia pasakyti, pasaulinės) depresijos, prasidės patvarus atsigavimas, o tada ir augimas patvarus, ir mes pamatysime, kad visa elektros energija bus itin paklausi, nes dingti ji negalės. Apskritai tai yra pats vertingiausias šiuolaikinės ekonomikos išteklius", — pasakė Koltašovas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
elektra, Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltarusija įsitikinusi, kad Lietuva persvarstys sprendimą dėl BelAE
Pirmajame BelAE maitinimo bloke sėkmingai pradėta grandininė reakcija
Pranešama, kad Lietuvoje radiacijos padidėjimo dėl BelAE nenustatyta
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
Nord Stream-2 statyba

Vokietijos deputatas pranašauja tamsą šaliai, jei bus atsisakyta "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:13 2020.10.20)
Parlamentaro teigimu, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie dujų tiekimo iš JAV lems staigų energijos kainų padidėjimą, kas smogs paprastiems šalies gyventojams

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Berlyno parlamento deputatas iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas (Gunnar Lindemann) pareiškė, kad "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas yra reikalingas Vokietijai.

Jo nuomone, atsisakymas statyti Rusijos dujotiekį ir perėjimas prie "mėlynojo kuro" tiekimo iš Jungtinių Valstijų lems staigų energijos kainų padidėjimą, o tai palies paprastus Vokietijos piliečius, kurių pajamos jau nukentėjo dėl apribojimų, susijusių su koronaviruso pandemija.

"Tik pigesni dujų tiekimai iš Rusijos gali užtikrinti energijos tiekimą ilgalaikėje perspektyvoje. Būtent to "Alternatyva Vokietijai" jau seniai reikalauja. Vokietijai reikalingas "Nord Stream-2". Nes be rusiškų dujų vokiečiai bus tamsoje", — interviu su "Večerniaja Maskva" pasakė Lindemanas.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad elektra ir kiti ištekliai Vokietijoje jau dabar yra dvigubai brangesni nei kitose ES šalyse.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio klojimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria kitą sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu, kuris, Bundestago manymu, buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga, nemažai Vokietijos politikų ragino apriboti dujotiekio statybos dalyvius.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu
Danija leido eksploatuoti "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" užbaigti galintis laivas priartėjo prie Kaliningrado
Novakas: "Nord Stream-2" neturi įtakos dujų tiekimui per Ukrainą
Genocido aukų muziejus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 21-osios šventės

(atnaujinta 20:19 2020.10.20)
Nuo spalio 21-osios iki metų galo lieka 71 diena, dienos ilgis — 10 val. 08 min.

Spalio 21 yra 294-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 295-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 71 diena.

2020 metų spalio 21 dieną saulė teka 07:59, leidžiasi 18:07, dienos ilgis — 10 val. 08 min.

Fotonikos diena

1983 metų spalio 21 dieną buvo oficialiai patvirtinta, kad šviesos greitis yra 299 792.458 km/s. Minint šią datą, spalio 21-oji paskelbta Pasauline fotonikos diena. Ji pradėta švęsti 2014 metais.

Fotonika yra manipuliacijų šviesa mokslas. Tai LED lemputės, saulės baterijos, optiniai jutikliai, lazeriai, šiuolaikiniai ekranai ir kt.

Fotonikos diena skirta supažindinti visuomenę su naujausiais išradimais šioje srityje, suvokti jų įtaką šiuolaikiniam gyvenimui, įvairioms veiklos sritims.

Pasaulinė orumo diena

Nuo 2008 metų spalio 21 dieną kasmet minima Pasaulinė orumo diena. Pasaulio ekonomikos forumo jaunimo tinklas "Global Shapers" Lietuvoje skelbia iniciatyvą — mokiniai ir studentai bus mokomi, kaip pasitikėti savimi.

Daugybė žmonių išgyvena dėl pernelyg didelės savikritikos, prasto savo vertės pajautimo, dėl patyčių, kurios labiausiai žeidžia paauglystėje. Ši iniciatyva kviečia įvairaus amžiaus piliečius grįžti į mokyklas ar universitetus ir su jaunąja karta kalbėtis apie orumą, dalintis savo istorijomis iš mokyklos suolo ar studijų laikų, aiškinti, kaip pasitikėti savimi, kelti savo vertę.

Beveik kas penktas Lietuvos paauglys yra patyręs elektronines patyčias. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nusižudo maždaug dvi paauglių klasės.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1850 metais Žiūriuose-Gudeliuose gimė rašytojas Vincas Pietaris. Mirė 1902 metais.

1856 metais gimė visuomenės veikėjas, gydytojas Antanas Vileišis. Mirė 1919 metais.

1906 metais gimė skulptorius Petras Aleksandravičius. Mirė 1997 metais.

1910 metais gimė prozininkas Jonas Noreika. Mirė 1947 metais.

1946 metais gimė lietuvių poetas, dramaturgas Eugenijus Remigijus Baltrušaitis.

1988 metais spalio 21–23 dienomis Vilniuje įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas.

1992 metais buvusiose KGB patalpose, Vilniuje, atidarytas Genocido aukų muziejus.

2006 metais, nukritus nedideliam lėktuvui "Diamond Twin Star", žuvo kelių komercinių radijo stočių savininkas Hubertas Grušnys.

2011 metais humoristui Juozui Erlickui įteikta Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) "Aukso žvaigždė" už indėlį į dainuojamąją poeziją.

2013 metais eidamas 84-uosius metus mirė Kauno kamerinio teatro įkūrėjas, režisierius Stanislovas Rubinovas.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gilanda, Hilaras, Hilarija, Raitvilas, Raitvilė, Uršė, Uršulė, Uršulina, Vilma.

Tegai:
šventės, šventė, Lietuva
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai