Vilnius, archyvinė nuotrauka

Mačiulis apie koronakrizę: niekam nebeįdomūs biudžetų deficitai ir valstybių skolos

(atnaujinta 14:01 2020.10.16)
Pasak "Swedbank" ekonomisto, per pastaruosius kelis mėnesius Europos Centrinis Bankas ir JAV Federalinis rezervų bankas "atspausdino" po maždaug tris trilijonus eurų ir dolerių, kas yra daugiau nei 100 metų Lietuvos BVP

VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kaip koronaviruso pandemija pakeitė ekonomikos paradigmą ir kodėl dabar svarbiau teisingai įdarbinti paskolintus pinigus, o ne spręsti, kaip juos grąžinti.

Kaip savo Facebook paskyroje rašo Mačiulis, koronaviruso krizė labai pakeitė ekonomikos taisykles, mat Europos valstybės, priešingai nei prieš dešimtmetį, dar labiau išpūtė deficitus.

"Mes gyvename visai kitokiame pasaulyje, neaprašytame jokiuose ekonomikos vadovėliuose. Patirtis po pasaulinės finansų krizės, kai daugelis Europos valstybių buvo priversto skubiai mažinti išlaidas, didinti mokesčius ir bandyti kuo greičiau gyventi pagal galimybes, lieka tik istorijos vadovėliuose. 2020-ųjų pandemija labai greitai pakeitė visą ekonomikos paradigmą — Europa išjungė visas fiskalinės drausmės taisykles, visos valstybės ėmėsi ne bandyti subalansuoti valstybės finansus, kaip tai darė prieš dešimtmetį, o dar labiau išpūtė deficitus", — rašo jis.

Kaip sako ekonomistas, Vokietijoje fiskalinis skatinimas — biudžeto išlaidų didinimas, mokesčių mažinimas, paskolų garantijos ir kitos priemonės — siekia beveik 40 proc. BVP, Prancūzijoje — beveik 25 proc. BVP. Net Italija numatė ekonomikos skatinimui skirti daugiau nei 35 proc. BVP.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Jei neatsiranda, kas skolina, lėšas ekonomikai skatinti savo ruožtu skiria bankai. Pasak ekonomisto, per pastaruosius kelis mėnesius ir Europos Centrinis Bankas, ir JAV Federalinis rezervų bankas "atspausdino" po maždaug tris trilijonus eurų/dolerių (daugiau nei 100 metų Lietuvos BVP).

"Mes gyvename visiškai naujame pasaulyje. Labiausiai prasiskolinusios pasaulio valstybės skolinasi už neigiamas palūkanas — joms primokama už tai kad jos paimtų pinigus. Niekam — niekam — nebeįdomūs tie biudžetų deficitai ir tos valstybių skolos, jos liko praėjusio dešimtmečio ir praėjusio amžiaus vadovėliuose", — rašo Mačiulis.

Pasak ekonomisto, dabar vyrauja nauja ekonominė paradigma — MMT ("modern monetary theory" arba nepritariančių pašiepiamai vadinama "magic money tree"), kurios esmė — ne rinkti mokesčius valstybės išlaidoms finansuoti, o tiesiog spausdinti pinigus.

"Tai nereiškia, kad tokia politika tolimesnėje ateityje neturės neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, spartesnio pinigų nuvertėjimo), bet kol kas visi su šypsenomis lipa į magiškąjį pinigų medį ir negalvoja kaip iš jo išlips. Ir ne, tai nereiškia, kad Lietuva gautus negrąžintinus ar nemokamus pinigus gali išleisti bet kur, bet kam ir bet kaip. Poreikis naudoti šias lėšas atsakingai bei jų pagalba kurti ateities augimo potencialą niekur nedingo. Šiame naujame pasaulyje diskutuoti turime ne kaip šiuos pinigus grąžinsime, o kaip juos įdarbinsime", — rašo Mačiulis.

Vyriausybės patvirtintame 2021 metų biudžete numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Tegai:
krizė, biudžetas, Swedbank
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą  
Politologė: Minsko ir Vilniaus santykiai dar nėra kritiški
Per vakar parą šalyje užfiksuotas didelis kritulių kiekis
Konservatoriai gali įstumti Lietuvą į sunkią krizę, pareiškė Karbauskis
Kijevas, archyvinė nuotrauka

Rusija ir Ukraina pirmą kartą per daugelį metų aptaria prekybinį bendradarbiavimą

(atnaujinta 19:15 2020.10.21)
Neseniai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas palaikė ministro pirmininko Michailo Mišustino idėją leisti prekes į šalį tiekti kai kurioms Ukrainos pramonės įmonėms

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Maskvoje vyksta pirmasis po 2014 metų sausio mėnesio Rusijos ir Ukrainos susitikimas, skirtas prekybiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui, praneša RIA Novosti korespondentas.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Apvalųjį stalą organizavo Rusijos prekybos ir pramonės rūmai ir asociacija "Ukrainos mašinų gamintojų ir darbdavių lyga "Ukrmašstroj".

Rusijai atstovauja prekybos rūmų vadovas Sergejus Katyrinas ir sąjungos "Belgorodskaja TPP" generalinis direktorius Vladimiras Gerasimenka, partijos "Opozicijos platforma — Už gyvenimą" politinės tarybos pirmininkas Viktoras Medvedčiukas, Aukščiausiosios Rados deputatas Aleksandras Koltunovičius, asociacijos "Ukrmašstroj" valdybos pirmininkas Vladimiras Saščenka.

Anksčiau Medvedčiukas pareiškė, kad Ukrainos mašinų gamintojų ir darbdavių lyga "Ukrmašstroj" apima daugiau nei 240 įmonių, kurios yra apkrautos 10–30 % dėl to, kad trūksta eksporto į Rusiją.

Neseniai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas palaikė ministro pirmininko Michailo Mišustino idėją leisti prekes į šalį tiekti kai kurioms Ukrainos pramonės įmonėms, tarp jų ir bendrovei "Bratslav", mašinų gamybos gamyklai "Barskij" ir kartono bei konteinerių gamyklai "Rubežanskij". Rusijos ministrų kabineto vadovas taip pat išreiškė viltį, kad Kijevas atsakys teigiamai.

Tegai:
Rusija, Ukraina
LTG traukiniai

"Lietuvos geležinkeliai" šiemet gavo 11 % mažiau pajamų

(atnaujinta 12:58 2020.10.21)
Kita vertus, dėl pandemijos poveikio sumažėjusios šių metų pajamos rugsėjį jau beveik pasiekė praėjusių metų rodiklius

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" (LTG) grupė, išankstiniais duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius gavo 327,6 mln. eurų pajamų — 11 proc. mažiau nei tuo pačiu periodu praėjusiais metais, rašo LTG spaudos tarnyba.

Kita vertus, pažymima, kad dėl pandemijos poveikio sumažėjusios šių metų pajamos rugsėjį jau beveik pasiekė praėjusių metų rodiklius (40,4 mln. šių metų, 41,0 mln. — praėjusių metų rugsėjį), o krovinių buvo pervežta daugiau nei pernai.

"Pandemijos pradžioje svarstėme ir labai pesimistinius, ir kiek optimistiškesnius verslo scenarijus, o rugsėjo veiklos rezultatus galima vertinti santūriai optimistiškai. Tikiu, kad rezultatų kreivės tik kils", — sakė LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.

LTG grupės krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" sausio–rugsėjo mėnesiais pervežė 38,8 mln. tonų krovinių — tai 6 proc. mažiau nei pernai (41,2 mln. tonų), o rugsėjį jau fiksavo augimą — vežė 5 mln. tonų krovinių arba 9 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (4,6 mln. tonų).

Daugiausia augo krovinių srautas Klaipėdos jūrų uosto kryptimi — didėjo gabenamų trąšų, augalinės kilmės produktų, daugiausia grūdų, pervežimai. Tačiau sumenko naftos produktų ir juodųjų metalų pervežimų apimtys.

Tuo tarpu keleivių vežimo bendrovės "LTG Link" veiklos apimtys šiemet mažėjo 28 proc. — vietos maršrutais per devynis mėnesius ji pervežė 2,52 mln. keleivių, o vien rugsėjį — 331 tūkst., arba 13 proc. mažiau.

Tarptautiniai traukinių maršrutai dėl pandemijos vis dar uždaryti, didžioji dalis vietinių — vykdomi, nuolat stebint keleivių srautus.

Tegai:
pajamos, Lietuvos geležinkeliai
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
"Lietuvos geležinkeliai" papasakojo, kaip koronakrizė paveikė keleivių srautus
Atskleista, kokių dainų lietuviai klausosi traukiniuose
Eurai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 22-osios šventės

(atnaujinta 21:54 2020.10.21)
Nuo spalio 22-osios iki metų galo lieka 70 dienų, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Spalio 22 yra 295-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 296-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 70 dienų.

2020 metų spalio 22 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena

Spalio 22 diena minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena. Mikčiojimas atsiranda dėl kalbos raumenų spazmų. Gebėjimas kalbėti priklauso nuo trijų kalbos centrų darbo: motorinio — broko, kuris reguliuoja balso aparatą ir valdo tai, kas dalyvauja tariant garsus (judina lūpas, liežuvį), sensorinio — vernikės, kuri padeda išgirsti ir suprasti savo bei kitų kalbą ir asociatyvinio, analizuojančio išgirstą frazę ir numatančio, ką kalbėti toliau. Kad nesutriktų sklandžios kalbos procesas, visi trys centrai turi darniai funkcionuoti perduoti vienas kitam impulsus tuo pačiu metu. Esant per dideliam broko centro aktyvumui, impulsų perdavimas sutrinka, atsiranda kalbos padargų (lūpų, liežuvio, liežuvėlio, minkštojo gomurio) traukuliai, spazmai veido ir kaklo srityse, dėl kurių ir prasideda mikčiojimas — kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, pasireiškiantis negebėjimu išsakyti savo minčių; atskirų garsų, skiemenų ar žodžių kartojimu.

Spalio 22 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams >>

Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus. Tada nuo tėvų operatyvumo priklauso beveik viskas, tačiau jie turi žinoti, ką daryti ir mokėti tai daryti. Šiandien kiekvienas mikčiojantysis gali praeiti kalbos terapiją su matomais rezultatais, jei ji pravedama profesionaliai ir jei pats pacientas į gydymą atsineša didelį pasiruošimą investuoti daug laiko ir ištvermės.

Mikčiojimas dažniausiai pasitaiko tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mažėja vyresnio amžiaus grupėse. Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus.

Maždaug trys žmonės iš tūkstančio mikčioja ir dėl to išgyvena, nepasitiki savimi. Tačiau mikčiojo ir daugybė garsių žmonių, kuriems ši yda nesutrukdė pasiekti to, ko nori: Aristotelis, Niutonas, Čarlzas Darvinas, Vinstonas Čerčilis, Merilin Monro, Briusas Vilisas.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1875 metais Gailioniuose, Pakruojo rajone, gimė Kazimieras Paltarokas, vyskupas, teologas, sociologas.

1966 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos klausimas pirmą kartą oficialiai buvo keliamas JAV senate.

1988 metais spalio 22–24 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Steigiamasis suvažiavimas.

2010 metais Vilniuje iškilmingai atidengta skulptūra "Laisvės kelias", simbolizuojanti gyvą žmonių grandinę, prieš 21 metus sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes.

2014 metais į Lietuvą iš Vokietijos atgabenta pirmoji eurų banknotų siunta. Eurui įvesti reikalingus 132 mln. vienetų eurų banknotų Lietuvos bankas pasiskolino iš Vokietijos Bundesbanko.

Šiandien savo vardadienį švenčia Aliodija, Donatas, Malvina, Mingedė, Severinas (Severas), Viltaras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai