Naftos gavyba

Ekspertas: dėl labai žemų naftos kainų sumažės atsargos

(atnaujinta 16:35 2020.10.16)
Kelerių metų perspektyvoje gali nebūti jokių pasiūlymų gavybai dėl sumažėjusios investicijų apimties, mano ekspertas Valerijus Vaisbergas

VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. Artimiausius šešis mėnesius, o gal ir daugiau, naftos kainos išliks dabartinių verčių ribose, interviu Sputnik radijui pasakė "Regiono" investicijų bendrovės Analitikos skyriaus direktorius Valerijus Vaisbergas.

"Situacija, kuri dabar stebima su koronavirusui ir, atitinkamai, su sergamumo padidėjimu bei naujais vartotojų paklausos apribojimais, net ne dėl galbūt privalomo karantino, o dėl to, kad žmonės tampa atsargesni, mažiau juda, mažiau keliauja, žinoma, sako apie tai, kad bent jau ateinančius šešis mėnesius, galbūt daugiau, naftos kainos išliks arti dabartinio lygio", — pasakė ekspertas.

Pasak Vaisbergo, per ateinančius trejus ar penkerius metus naftos kainos gali pakilti virš 40 dolerių už barelį.

"Bet jei kalbėtume apie lygius, kurie yra įmanomi po trejų–penkerių metų, aš vis tiek manau, kad itin žemos kainos gali lemti tai, kad atsargos žymiai sumažės, o adekvačios pasiūlos gavybai gali nebūti dėl to, kad investicijų apimtis žymiai sumažėjo. Todėl trejų–penkerių metų horizonte manau, kad kainos gali būti aukštesnės, ir vis dėlto mano scenarijuje 40 dolerių už barelį yra per daug pesimistiniai", — pareiškė ekspertas.

Anksčiau Rusijos audito rūmų vadovas Aleksejus Kudrinas pareiškė, jog artimiausiu metu naftos kaina grįš iki 40 dolerių už barelį ir laikysis šiame lygyje gana ilgai, tačiau praėjus dešimčiai metų naftos rinkos laukia naujas ilgalaikio nuosmukio laikotarpis.

Pasak jo, užsienyje per dešimt metų kaina, mažesnė nei 40 ar net 30 dolerių, gali tapti natūralia dėl struktūrinių energijos vartojimo pokyčių, dėl kitų alternatyvių energijos šaltinių atsiradimo ir įvairiose šalyse priimamų energijos vartojimo įvairinimo programų.

Tegai:
koronavirusas, kainos, nafta
Dar šia tema
Trampas paaiškino, kodėl JAV tenka pirkti naftą iš Rusijos
Rusija ruošiasi išgauti naftą be priežiūros personalo
Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus
"Klaipėdos naftos" pajamos mažėjo 24 %
Rusijos geležinkeliai pasirengę pervežti naftos produktus iš Baltarusijos į Rusijos uostus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Minskas, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pasirašė dekretą dėl valdžios perėmimo jo mirties atveju

(atnaujinta 11:37 2021.05.09)
Dokumente numatyta perduoti valdžią Saugumo Tarybai, jei valstybės vadovas miršta dėl pasikėsinimo, teroristinio išpuolio, išorinės agresijos ar kitų smurtinių veiksmų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė dekretą "Dėl suvereniteto ir konstitucinės tvarkos apsaugos", skelbiama jo oficialioje svetainėje.

"Dekreto tikslas yra išsaugoti šalies nepriklausomybę ir suverenitetą", —  sakoma pranešime.

Dokumente numatyta perduoti valdžią Saugumo Tarybai, jei valstybės vadovas miršta dėl pasikėsinimo, teroristinio išpuolio, išorinės agresijos ar kitų smurtinių veiksmų.

"Visos valstybinės įstaigos ir jų pareigūnai veikia pagal Saugumo tarybos, kuriai pirmininkauja ministras pirmininkas, sprendimus", —  sakoma pranešime.

Tuo pačiu metu šalyje nedelsiant įvedama nepaprastoji padėtis arba karo padėtis, o Saugumo taryba nustato priemones jai užtikrinti. Tarybos sprendimai yra privalomi visiems ir yra vykdomi besąlygiškai.

Be to, Saugumo taryba, dalyvaujant gubernatoriams, sprendžia pagrindinį klausimą — rinkimų vykdymą.

Dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento.

Balandžio viduryje Lukašenka paskelbė sulaikęs grupę žmonių, kurie ruošėsi pasikėsinti į jo ir jo vaikų gyvybę. Pasak jo, tuo užsiima Amerikos specialiosios tarnybos, be to, tarp sulaikytųjų yra užsienio piliečių. KGB išaiškino, kad sukilėliai ruošia ginkluotą valdžios užgrobimą šalyje.

Perversmo plane kaltinami devyni žmonės, tarp jų teisininkas Jurijus Zenkovičius, politologas Aleksandras Feduta ir opozicinės BLF partijos lyderis Grigorijus Kostusevas. Keturi iš suimtųjų kali Baltarusijoje, dar penki — šiuo metu yra JAV, Lietuvoje ir Ukrainoje. Minskas siuntė šioms šalims prašymus išduoti kaltinamuosius.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Lukašenka: jei ES nori problemų dėl sankcijų Baltarusijai, jas ir gaus
Minskas reagavo į G7 raginimus surengti naujus rinkimus