Europos centrinis bankas (ECB), archyvinė nuotrauka

Ekonomistas paaiškino, kodėl niekas nesidžiaugia Europoje krentančioms kainoms

(atnaujinta 13:57 2020.10.17)
Prognozuojama, kad kitais metais infliacija euro zonoje dar išliks labai žema ir reikšmingai nepakils tol, kol darbo rinka bus prislėgta

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Pastaruosius kelis mėnesius euro zonoje pastebimas kainų mažėjimas. "Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus paaiškino, kas sukėlė šį reiškinį ir kokie gali būti jo rezultatai.

Pasak Šimkaus, kainų mažėjimui euro zonoje įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi.

Europos centrinis bankas (ECB) siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos. Nors įprastai gyventojai kainų didėjimą laiko vien tik blogu dalyku, tačiau infliacija yra lyg slėgio matuoklis ekonomikos katile. Per aukšta infliacija signalizuoja apie ekonomikos perkaitimą, o per maža infliacija dažniausiai rodo krentantį ekonomikos augimą, galimai didėjantį nedarbą ir atlyginimų stagnaciją.

"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais infliacija euro zonoje dar išliks labai žema. Nors ilgesniame laikotarpyje kainų augimą gali išjudinti prekybos įtampų ir deglobalizacijos veiksniai, tačiau visgi euro zonoje infliacija reikšmingai nepakils tol, kol darbo rinka bus prislėgta.

Pasak Šimkaus, šiemet valstybės išleido daug pinigų ekonomikos skatinimui — nors tos lėšos visų pirma buvo skirtos kompensuoti prarastas pajamas, didelė jų dalis nukeliavo į santaupas. Tačiau kitais metais prasidės visiškai kito pobūdžio skatinimas — investicijos. Valstybės naujais pinigais pirks prekes ir paslaugas ir taip sieks didinti visuminę paklausą.

Toks skatinimas turi didesnio potencialo kurti naujas darbo vietas ir stimuliuoti ekonomiką, tačiau jį lydi ir politinės rizikos, tvirtina ekonomistas. 

"Tad Europos centrinis bankas yra atsidūręs labai nepavydėtinoje situacijoje — nieko nedaryti negali, nes iššauks rinkų pyktį, tačiau daryti bet ką nelabai yra prasmės. Nors už infliacijos lygį yra atsakingas ECB, bet šiandien ją pakelti realiai gali tik šalių vyriausybės. Čia ir glūdi pagrindinis skirtumas, lyginant su praėjusiuoju dešimtmečiu. Kiekybinis skatinimas, nepaisant visų hiperinfliacijos baimių, praktiškai neturėjo poveikio kainoms, nes jį lydėjo valstybių taupymo periodas. Šiandien matome, kad senos fiskalinės drausmės dogmos eižėja, ir valstybės yra pasirengusios investuoti į ateitį", — rašo ekonomistas. 

Pasak jo, ECB palūkanų nekels dar ilgą laiką. Pandemijos prislėgta euro zonos ekonomika, ir ypač jos pietūs, atsigaus negreitai. "ECB nekartos 2012 metų klaidų, kai, išsigandus infliacijos, palūkanos buvo pradėtos didinti per anksti", — tvirtina Šimkus. 

Kalbant apie Lietuvą, čia infliacija, nors dėl kainų konvergencijos vidutiniškai ir aukštesnė nei Europoje, tačiau yra labai susijusi. Krentančios kainos Europoje artimiausiu metu slopins kainų augimą ir Lietuvoje. 

Tegai:
ekonomikos augimas, ekonomika
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdos uoste sumažėjo krovinių apyvarta

(atnaujinta 19:53 2020.10.22)
Nuosmukis tebejaučiamas skystųjų ir generalinių krovinių segmente: skystųjų krovinių pilta apie 15 proc., generalinių — 6 proc. mažiau nei pernai

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Per šių metų 9 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 34,6 mln. tonų, tai vienu procentu arba apie 380 tūkst. tonų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, praneša uosto spaudos tarnyba.

Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius krova rytinėje Baltijos jūros pakrantėje mažėjo bemaž 9 proc. Palyginti su kitais rytinės Baltijos jūros uostais, Klaipėdos rezultatas yra geresnis nei visų kitų uostų vidurkis.

Tuo tarpu lyderiai pagal apyvartos apimtis tarp Baltijos jūros uostų išlieka Ust Lugos (76 628,3 t), Sant Peterburgo (44 254,0 t) ir Primorsko (38 372,0) uostai.

Klaipėdos uosto apyvartą šiemet labiausiai augino birieji kroviniai, ypač žemės ūkio produktai, taip pat trąšos. Grūdų krauta 20 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu, trąšų — beveik 7 proc. daugiau.

Nuosmukis tebejaučiamas skystųjų ir generalinių krovinių segmente. Skystųjų krovinių pilta apie 15 proc., generalinių — 6 procentais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Sausio–rugsėjo mėnesiais į Klaipėdos uostą atplaukė 4 854 laivai, tai — 3 proc. arba 142 laivais mažiau, apsilankė 165 608 keleiviai, tai — 51 proc. arba 173 334 keleiviais mažiau nei 2019 m. per tą patį laikotarpį.

Keleivių skaičiaus mažėjimas tiesiogiai siejamas su pandemija ir atšauktu kruizinės laivybos sezonu. Šiais metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

Tegai:
Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėdos uostas: triukšmo dėl polių kalimo vakarais bus mažiau
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl užteršto grunto Klaipėdos uoste

(atnaujinta 17:54 2020.10.22)
Jau kelerius metus Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Klaipėdos teisėsaugininkai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimos aplinkos taršos ir užteršto grunto Klaipėdos uoste tvarkymo.

Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d., 228 str. 1 d. (aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, piktnaudžiavimas).

"Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama įstatymams bei teisės aktams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų", — teigia uosto spaudos tarnyba.

Uosto direkcija dar 2012 metais parengė užteršto grunto saugojimo aikštelės projektą, pagal kurį akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje. Užteršto grunto aikštelėje pagal specialią technologiją sandėliuojant iškastą marių gruntą užtikrinama, kad šis gruntas, supiltas į specialius geosintetinius konteinerius, į aplinką nepatenka.

Gruntas geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją. Akvatorijos dugne iškastas gruntas uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri sulaiko kenksmingas medžiagas grunte), todėl į aplinką išpilamas tas pats marių vanduo. Užteršto grunto aikštelėje nevyksta jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų aplinkai kenksmingos medžiagos.

Šiuo metu užteršto grunto aikštelėje sandėliuojama apie 190 000 m3 uoste iškasto grunto.

Tegai:
koronavirusas, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Išardys metalo laužui: kas laukia Lietuvos uosto praradus baltarusiškus krovinius
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Raketa

Riabkovas papasakojo apie situaciją aplink START-III sutartį

(atnaujinta 12:13 2020.10.23)
Anksčiau JAV teigė, kad Rusija sutiko dėl abipusio branduolinių arsenalų įšaldymo ir sutarties pratęsimo laiko, tačiau Maskva tai paneigė

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Nuomonė, kad Rusija "pasidavė JAV" START-III sąlygoms, yra neteisinga, Maskva ir Vašingtonas dar nėra susitarę, RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

"Jei kas nors mano, kad mes "pasidavėme" [tokioms sąlygoms — Sputnik], kai sakome, kad nesame ties susitarimo riba, tada, tikriausiai, tai yra tam tikras suvokimo nukrypimas. Bet pradėti ginčus su šiais analitikais vargu ar yra prasmės, nes jiems vis tiek neužteks", — sakė jis, atsakydamas į klausimą, kaip jis galėtų pakomentuoti vertinimus, kad Rusija "pasidavė", darydama nuolaidas JAV tam, kad START-III būtų pratęsta metams (o ne penkeriems) ir būtų "įšaldyti" branduoliniai ginklai.

"Net jei staiga pasakysime, kad traukiamės iš sutarties, aš asmeniškai to neįsivaizduoju, bet, pavyzdžiui, šie žmonės mus vis tiek apkaltins, kad mes "pasidavėme", nes mums neva pritrūko valios derėtis ir susitarti", — paaiškino aukšto rango Rusijos diplomatas.

Anksčiau JAV teigė, kad Rusija sutiko dėl abipusio branduolinių arsenalų įšaldymo ir START-III pratęsimo laiko, tačiau Maskva tai paneigė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Vašingtonui pratęsti START-III vieneriems metams be išankstinių sąlygų, tačiau Baltieji rūmai praėjusią savaitę pareiškė neketinantys aptarti šio pasiūlymo.

START-III yra vienintelė galiojanti ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV. Susitarimas nustos galioti 2021 metų vasario 5 dieną, ir jei jis nebus atnaujintas, pasaulyje neliks jokių įrankių, kurie apribotų didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

START-III įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Sutartyje numatyta, kad kiekviena pusė sumažina savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų bei nedislokuotų paleidimo įrenginių.

Branduolinis ginklas
© Sputnik
Branduolinis ginklas
Tegai:
ginkluotė, JAV, Rusija
Dar šia tema
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo JAV dialogo dėl START-III vilkinimo priežastį