Lengvieji automobiliai

Lenkijos žiniasklaida palygino automobilių amžių Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje

(atnaujinta 15:39 2020.10.18)
Agentūros ACEA pateiktais duomenimis, vidutinis lengvųjų automobilių amžius Lietuvoje yra maždaug 17 metų

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Seniausius Europos Sąjungos automobilius galima rasti Lietuvos keliuose, rašoma Lenkijos interneto portale Interia.pl.

Vidutinis lengvųjų automobilių amžius Baltijos respublikoje, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, yra 16,9 metų. Estijoje šis skaičius yra 16,7 metų, Rumunijoje — 16,3, Graikijoje — 15,7. ES vidurkis yra 10,8 metų.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Lenkijoje vidutinis lengvųjų automobilių amžius yra 14,6 metų, o Rusijoje — 13,6 metų.

"Volgos federalinės apygardos gyventojai gali pasigirti naujausiais automobiliais, kuriuose lengviesiems automobiliams vidutiniškai yra 12 metų", — pažymi portalas.

Pasak laikraščio, dominuojančią padėtį Rusijos rinkoje vis dar užima "AvtoVAZ".

"Galime drąsiai teigti, kad nors rusai vairuoja naujesnius automobilius nei lenkai ar čekai (Čekijoje vidutinis lengvojo automobilio amžius yra 14,8 metų), jie dažniausiai naudoja "geležinius arklius", kurių dizainas buvo sukurtas 1970-aisiais ir 1980-aisiais. Ne mažiau Rusijos rinka vystosi dinamiškai, o patys rusai tampa vis reiklesni pirkėjai", — sakoma lenkiško leidinio straipsnyje.

Pastaraisiais metais daugiau nei 50 procentų naujų automobilių, pirmą kartą įregistruotų Rusijos Federacijoje, turi automatinę pavarų dėžę.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, Rusija, automobiliai
Dar šia tema
Baltijos šalys tapo ES lyderėmis pagal rusų kalbos studijas
Lietuvoje metinis pramonės nuosmukis yra didžiausias tarp Baltijos šalių
Nord Stream-2

"Gazprom" įvardijo veiksnius, turinčius įtakos "Nord Stream-2" eksploatacijos pradžiai  

(atnaujinta 16:22 2020.10.23)
"Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotoja teigė, jog stengiamasi kuo greičiau užbaigti šį komercinį projektą, nepaisant labai politizuoto ginčo dėl jo. Dujotiekiui tiesti gauti visi reikalingi leidimai

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. "Nord Stream-2" paleidimo laikas, be kita ko, priklauso nuo laivų, įskaitant pagalbinius, techninių savybių, interviu korporatyviniam žurnalui sakė Elena Burmistrova, "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotoja, "Gazprom export" vadovė, praneša RIA Novosti.

"Dujotiekio statybos užbaigimo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip laivų (tarp jų ir pagalbinių) bei įrangos techninės charakteristikos, taip pat nuo oro sąlygų darbo jūros ruože metu", — sakė ji.

"Stengiamasi kuo greičiau užbaigti šį komercinį projektą, nepaisant labai politizuoto ginčo dėl jo. Dujotiekiui tiesti gauti visi reikalingi leidimai", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom".

Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja savo suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria dar vieną sankcijų šiam projektui išplėtimą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, Gazprom
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija pasirengusi JAV sankcijoms dėl "Nord Stream-2"
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Ust Lugos uostas

Ekspertas: Rusijos įmonės galės galutinai palikti Lietuvos uostus

(atnaujinta 16:18 2020.10.23)
Jei Baltijos šalys pakeistų savo užsienio politiką Rusijos Federacijos atžvilgiu, būtų galima pasiekti kompromisą, tačiau kol kas tai nevyksta, mano ekspertas Stanislavas Mitrachovičius

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Rusija jau daugelį metų vykdo Rusijos eksporto nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus politiką, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.

Krovinių kompanija "Novotrans" Leningrado srityje esančiame Ust Lugos keltų komplekse įvykdė pirmosios vagonų su anglimi partijos išsiuntimą Baltijsko (Kaliningrado) kryptimi, papasakojo pati bendrovė.

"Novotrans" keltų komplekso direktorius Denisas Mečevas pareiškė, kad krovinių gabenimas į Europą yra gera alternatyva sausumos maršrutui per Baltarusiją ir Lietuvą.

Ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, jog ne visos Rusijos įmonės eksportą perkėlė į Rusijos uostus, tačiau tai taps įmanoma pakeitus teisės aktus.

"Ir tada galėsime palikti Klaipėdą. Pavyzdžiui, "Uralchim" ir "Uralkalij" iš Klaipėdos išvyks į Ust Lugą, bet tai, tikriausiai, užtruks dar keletą metų. Būtų gerai tai suderinti dar su Baltarusijos eksporto nukreipimu iš Baltijos šalių į Rusijos uostus. Bet, vėlgi, tam prireiks statyti papildomą infrastruktūrą Baltarusijos teritorijoje, Rusijos viduje, tada būtų prasminga investuoti į tokią infrastruktūrą, jei, pavyzdžiui, [Baltarusijos prezidentas Aleksandras] Lukašenka nepakeis nuomonės dėl būtinybės perkelti Baltarusijos eksportą į Rusijos uostus", — pasakė jis.

Pasak Mitrachovičiaus, labiau pasitikima Rusijos įmonių ketinimais, tačiau šis procesas nebus momentinis.

"Inercija teigiama Rusijos uostams ir neigiama Baltijos šalių uostams. Bent jau atsižvelgiant į jų dabartinę užsienio politikos kryptį. Jei jos ją adaptuotų, galbūt, čia būtų galima rasti kažkokį kompromisą, tačiau kol kas jų tendencija prekybos ir infrastruktūros požiūriu greičiau yra neigiama", — pasakė ekspertas.

Baltijos šalių uostų padėtis

Rusija aktyviai stengiasi plėtoti uostus Baltijos jūroje, kad krovinius iš Baltijos šalių uostų perkeltų į vietinius. Pastaruosius dešimt metų Rusijos Federacija stato ir plėtoja savo infrastruktūrą, kad nepriklausytų nuo užsienio uostų.

Baltijos šalys mano, kad Rusija ketina "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl sumažėjusių Rusijos krovinių apimties Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, Baltijos šalių jūros uostų nuostoliai yra susiję su anglių perkrovimo sumažėjimu, nes Rusijos bendrovės pradėjo tai vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku kompensuoti išvykstančius Rusijos krovinius.

 

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Baltijos šalys, Lietuva, Rusija
Mėlyna vėliava su JT emblema, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 24-osios šventės

(atnaujinta 18:18 2020.10.23)
Nuo spalio 24 dienos iki metų galo lieka 68 dienos, dienos ilgis — 09 val. 56 min.

Spalio 24 yra 297-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 298-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 68 dienos.

2020 metų spalio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 18:01, dienos ilgis — 09 val. 56 min.

Jungtinių tautų organizacijos diena

1945 metų spalio 24 dieną buvo įkurta Jungtinių tautų organizacija. Tuomet organizacija turėjo 51 šalį narę. Šiuo metu organizacijos veikloje dalyvauja bemaž visos pasaulio šalys. Organizacija buvo įkurta po II-ojo pasaulinio karo, būtent todėl pagrindinis Jungtinių tautų organizacijos tikslas — bendradarbiaujant palaikyti pasaulyje taiką ir teikti humanitarinę pagalbą.

Šią dieną pasaulyje rengiamos konferencijos, parodos, kuriose pristatomi Jungtinių tautų organizacijos pasiekimai. 1971 metais Generalinė asamblėja paskatino šią dieną minėti visose šalyse, kurios yra Jungtinių tautų organizacijos narės.

Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena

1972 metais Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 24-ąją Pasauline informacinių technologijų plėtros diena. Šios dienos tikslas — informuoti visuomenę apie technologines naujienas, didinti vadinamąjį technologinį raštingumą, spręsti informacinių technologijų plėtros problemas.

Šiuo metu nešiojamieji kompiuteriai užvaldo vartotojų namus — šį įrenginį naudoja 84 proc. lietuvių. Dažniausiai nešiojamus kompiuterius lietuviai pasitelkia darbui namuose arba pramogoms – skaityti naujienoms ir pirkti prekėms internetu, o mažiausiai — žaisti kompiuteriniams žaidimams.

Lietuviai įsigytus nešiojamus kompiuterius naudoja ypač aktyviai – beveik 70 proc. apklaustųjų teigė, kad tai daro dažniau nei kartą per dieną.

Spalio 24 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams >>

Lietuvoje 1994 metais buvo įkurta asociacija "Infobalt", kuri tais pačiais metais surengė informacinių technologijų parodą "Infobalt 1994". Asociacijos narės — Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonės, nuolat dalyvavusios kasmetinėje parodoje. Paroda būdavo rengiama spalio pabaigoje, neveltui ir Pasaulinės informacinių technologijų plėtros dienos metu. Deja, nuo 2009 metų parodos reikšmė susilpnėjo.

Tarptautinė klimato kaitos diena

Spalio 24-ąją pasaulyje rengiama akcija, siekiant mažinti šiltnamio dujų koncentraciją, anglies dioksido kiekį nuo dabartinio rodiklio 387 (milijoninių dalelių) iki 350. Mokslininkų (Dr. James Hansen, Dr. Karl-Henrik Robèr, David Suzuki PhD) skaičiavimais, viršijus 350 ribą, Žemėje esančiai gyvybei gresia pavojus. Deja, šiuo metu ši riba jau viršyta ir toliau didėja.

Tarptautinės klimato kaitos dienos proga visose pasaulio šalyse rengiama akcija, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitą, skatinti kurti ir naudoti modernias technologijas, padėsiančias stabdyti žalingų dujų koncentraciją, keisti neatsakingo vartojimo įpročius.

Žmonės, įsitraukę į klimato kaitos akciją stengiasi tausoti vandens ir elektros išteklius, kuo rečiau važinėti automobiliais, keičiant juos į dviračius.

Šią dieną gimė tokie garsus lietuviai kaip gydytojas, knygnešys, spaudos darbuotojas, istorikas Stasys Matulaitis, Petras Variakojis — Lietuvos agronomas, pramonininkas, visuomenės veikėjas; Gustavas Juozupaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, ekonomistas, poetas; Vincas Laurynaitis — Lietuvos literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras; Vladas Budreckas, kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius.

Savo vardadienius šiandien švenčia Audra, Daubara, Daubaras, Daubarė, Dauga, Daugailas, Daugė, Gilbertas, Rapolas, Švitrigailė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai