Suvirintojas, archyvinė nuotrauka

Lietuva tapo ES lydere pagal metinį pramonės produkcijos augimą

(atnaujinta 11:48 2020.10.19)
Šių metų rugpjūtį Lietuvai apskaičiuotas rodiklis buvo 2,1 proc. Panašus rezultatas buvo užfiksuotas Portugalijoje

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lietuvoje metinis pramonės gamybos augimas buvo didžiausias Europos Sąjungoje, rodo statistikos agentūros "Eurostat" duomenys.

Šių metų rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, gamyba Lietuvoje padidėjo 2,1 proc. Panašus skaičius buvo užfiksuotas Portugalijoje. Trečioje vietoje pagal metinį gamybos augimą buvo Lenkija, kurios rezultatas buvo 1,3 proc.

Priešingame skalės gale yra Liuksemburgas (-15,8), Vokietija (-11,2) ir Prancūzija (-7,3).

Per mėnesį didžiausias padidėjimas buvo pastebėtas Portugalijoje (+10), Italijoje (+7,7), Vengrijoje ir Švedijoje (+6,7 abiejose šalyse). Blogiausia gamyba sumažėjo Airijoje (-13,4), Estijoje (-2,1) ir Liuksemburge (-1,2).

"Eurostato" duomenimis, ES 2020 metų rugpjūčio mėnesį palyginti su liepa, pramonės gamyba padidėjo vienu procentu, o šis skaičius per metus sumažėjo 6,2 proc.

 

Tegai:
ES, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje metinis pramonės nuosmukis yra didžiausias tarp Baltijos šalių
Lietuvoje metinis prekybos augimas buvo vienas didžiausių ES
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

Baideno patarėjas ragina panaikinti sankcijas "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:30 2021.01.15)
Tačiau kartu, pasak jo, taip pat reikėtų nutraukti "Nord Stream-2" statybas, kad šalys, įskaitant JAV, galėtų ramiai derėtis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Nikolasas Bernsas, patarinėjęs Džo Baidenui per rinkimų kampaniją, mano, kad yra teisinga įšaldyti JAV sankcijas "Nord Stream-2".

Tuo pačiu metu "europiečiai turėtų sustabdyti dujotiekio statybą", interviu "Handelsblatt" pridūrė užsienio politikos ekspertas.

"Tai suteiktų galimybę naujajai JAV administracijai konfidencialiai ir protingai pasikalbėti su Vokietijos vyriausybe ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis", — laikraštis cituoja jo žodžius.

Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas spaudos konferencijoje sakė, kad Berlynas yra "suinteresuotas" aptarti sankcijų prieš dujotiekį problemą su naująja JAV administracija.

Kaip prisiminė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovas, JAV priimtas įstatymas dėl galimų naujų sankcijų projektui skelbia, kad diskusijos šiuo klausimu vyks vyriausybės lygiu.

"Mes tai vertiname kaip teigiamą sprendimą ir, žinoma, norime, kai tik pradės veikti naujoji administracija, aptarti šią temą su kolegomis Vašingtone", — užbaigė Masas.

"Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti savo suskystintas gamtines dujas ES. Vašingtonas 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, o tokiu būdu sustabdė statybas.

Klojimas atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, laivui "Fortuna" Vokietijos vandenyse nuklojus 2,6 km vamzdžių. Pasak projekto operatorės "Nord Stream 2 AG", maždaug 148 kilometrai bendro dviejų 460 kilometrų ilgio linijų liko nebaigti. Belieka pakloti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.

Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės kloti vamzdžius "Fortuna" pagalba nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tegai:
Džo Baidenas, Nord Stream-2, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Didžiosios Britanijos parlamentaras "Nord Stream-2" pavadino realia problema
JAV grasina Europos įmonėms sankcijomis dėl "Nord Stream-2"
Paaiškėjo "Nord Stream-2" statybų grafikas
Nord Stream-2 vamzdžių sujungimas

Į paskutinį vagoną: JAV vėl ėmėsi "Nord Stream-2"

(atnaujinta 15:34 2021.01.15)
Nuo metų pradžios JAV sustiprino apribojimus su "Nord Sream-2" projektu susijusioms bendrovėms

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Danijos bendrovė "Ramboll", dalyvavusi "Nord Stream-2", buvo įbauginta Vašingtono sankcijų, pranešė žiniasklaida. Iš tiesų, nuo sausio 1 dienos Jungtinės Valstijos sustiprino priemones, įmonėms, kurios susijusios su projektu. Tačiau statybos tęsiasi. Europoje dėl to vėl verda aistros: kol vokiečiai ruošia fondą, skirtą apsisaugoti nuo sankcijų, britai nori sekti amerikiečių pavyzdžiu, o švedai bijo prasidėjusio "dujų karo". Kas galiausiai nutiks dujotiekiui — RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.

Vėl griebėsi seno

"Nord Sream-2" sausumos dalis užsienyje buvo sėkmingai užbaigta. Dabar vamzdžiai klojami Vokietijos, po to Danijos vandenyse. Projektas pateko į namų ruožą. Tačiau Vašingtonas atsisako tai pripažinti. Nuo sausio 1 dienos galioja naujas gynybos biudžeto įstatymas, kuriame numatytos papildomos sankcijos Rusijos dujotiekiui.

Visų pirma kalbama apie organizacijas, teikiančias testavimo, tikrinimo ar sertifikavimo paslaugas. Norvegijos bendrovė "DNV GL" jau paskelbė, kad nutrauks visą veiklą tikrinant dujotiekį ir negalės jos patvirtinti.

Senato daugumos lyderis Mitch'as McConnell'is anksčiau sakė, kad gynybos biudžeto įstatymas yra labai svarbus nacionaliniam saugumui ir "atgraso tokias konkuruojančias supervalstybes kaip Kinija ir Rusija". Šis dokumentas įtvirtins JAV pranašumą "jūroje, sausumoje, ore, virtualioje erdvėje ir kosmose".

"Gazprom" reikia nutiesti apie 150 kilometrų vamzdžių: 120 Danijoje ir šiek tiek daugiau nei 30 Vokietijoje. Dujotiekis baigtas 94 %.
Nepaisant Vašingtono bandymų užkirsti kelią penkių didžiausių Europos energetikos bendrovių finansuojamam projektui, darbas Vokietijos teritoriniuose vandenyse po metų pertraukos buvo atnaujintas sausio 11 dieną. Nuo sausio 15 dienos vamzdžiai taip pat bus tiesiami prie Danijos krantų.

Vamzdžių klotuvui "Fortūna" padės Rusijos jūrų gelbėjimo tarnybos laivai "Murman" ir "Baltijskij issledovatel" bei kiti pagalbiniai laivai. Abiejose vamzdžių klojimo linijos pusėse jūroje bus sukurta laikina 200 metrų pločio zona.

Kaip anksčiau sakė "Gazprom Export" generalinė direktorė Jelena Burmistrova, pakrantės ruožo statybos pabaiga priklauso nuo daugelio aplinkybių, ypač nuo oro sąlygų.

"Mes stengiamės jiems pranešti apie riziką ir raginame atsisakyti bendradarbiauti, kol nevėlu", — "Reuters" cituoja šaltinis iš Valstybės departamento.

Artimiausiomis dienomis Baltieji rūmai, pasak šios agentūros, paskelbs nepageidaujamų organizacijų sąrašą.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad Maskva neabejoja "Nord Stream-2" sėkme, kad ir kokį Vašingtonas darytų spaudimą Vakarų Europos "Gazprom" partneriams.

Vokietijoje ir toliau "Nord Stream-2" laikomas ekonominiu projektu ir šalis nepriima ekstrateritorinių JAV sankcijų. Tai kitą dieną priminė Vokietijos ministrų kabineto oficialaus atstovo pavaduotoja Ulrike Demmer. Be to, sausio pradžioje Vokietijos federalinės Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės parlamentas balsų dauguma pritarė regioninės vyriausybės iniciatyvai sukurti aplinkos apsaugos fondą "Klimato ir aplinkos apsaugos MV".

Šis fondas buvo sugalvotas JAV sankcijoms apeiti. Organizacija galės įsigyti statyboms reikalingą įrangą. Visų pirma, jis pripažįsta vamzdyną svarbiu aplinkai.

Pasak Vokietijos "Bild", tai leis "Nord Stream-2" klasifikuoti kaip "pagrindinį aplinkos apsaugos elementą".
Fondas ketina įregistruoti komercinę įmonę, užsiimančią tik "Nord Stream-2" klausimais. Kompanijos, kurioms gresia sankcijos, bendraus su Rusija naudodamosi šios įmonės teikiamomis ekonominėmis priemonėmis.

Sugaiš laiką

Ar vokiečiai turės laiko apsisaugoti nuo sankcijų? Stebėtojų nuomonės skiriasi. Viena vertus, fondas gavo pakankamai investicijų ir galių, kad paverstų Vašingtono pastangas niekais, sako TMT direktorius Danilas Rostovcevas.

"Tačiau iniciatyva su fondu sukėlė nepasitenkinimą visuomenėje, ypač tarp "žaliųjų". Aplinkosaugininkai mano, kad tai neetiška ir neleistina tokiu būdu prisidėti prie projekto, kuris, jų nuomone, visai ne "žalias", o pavojingas aplinkai", — pabrėžia analitikas. Dabar viskas priklauso nuo to, ar "Nord Stream-2" šalininkai sugebės susitarti su visuomene.

Tuo tarpu nepriklausomas pramonės ekspertas Leonidas Chazanovas tikina, kad Berlynas vis tiek nenusileis Vašingtonui: Vokietijai reikia rusiškų dujų, kurios yra pigesnės nei Amerikos SGD. Juo labiau, būtina išsaugoti ekonominius santykius su Rusija: ši rinka yra strateginė Vokietijos įmonėms.

"Žinoma, fondui bus taikomos sankcijos, tačiau jos neturės jokio poveikio. O prieš jo rangovus teks parengti naują įstatymo projektą, jį perduoti per Kongresą, laukti, kol prezidentas pasirašys", — sako ekspertas.

Tačiau jis neatmeta sunkumų užsakymo metu — vien dėl sankcijų, įrašytų į JAV gynybos biudžetą.

Baimė ir neapykanta

Britai nori sekti amerikiečių pavyzdžiu. Kaip sakė Didžiosios Britanijos konservatorių parlamentaras Danielis Kavčinskis, Rusijos dujotiekis yra "itin pavojingas", nes veda "tiesiai į Rusiją" aplenkdamas visus dujų ir naftos tinklus, esančius NATO šalių teritorijoje. Anot jo, narystė Europos Sąjungoje britų jau nevaržo, todėl "turime sekti amerikiečių draugus ir įvesti sankcijas bet kuriai įmonei, dalyvaujančiai statant "Nord Stream-2".

Tuo tarpu Švedijoje baiminamasi, kad Džo Baideno aplinka pradės "dujų karą" artimiausioje šaliai vietoje dėl dujotiekio. Kaip pažymėjo "Svenska Dagbladet", Amerikos demokratas yra "dar griežtesnis jo priešininkas nei Donaldas Trampas". O Švedijai šis klausimas jau išspręstas: vyriausybė pritarė vamzdžių tiesimui per šalies ekonominę zoną.

Baideno energetikos politika, vadinamasis žaliasis kursas, laikomas neigiamu Baideno prezidentavimo aspektu. Demokratai planuoja išleisti du trilijonus dolerių perėjimui prie švarios energijos iki 2035 metų. Iki 2050 metų — iki nulinės taršos. Tačiau Rusijai žalia energija tik į naudą: "Nord Stream-2" gali pumpuoti ne tik gamtines dujas, bet ir vandenilį. Europoje vandenilio kuro paklausa yra potencialiai labai didelė.

Pačios JAV abejoja viskuo, ką Baltieji rūmai pažadėjo dėl "Nord Sream-2" įgyvendinimo. Kaip tikina buvęs Virdžinijos senatorius Ričardas Blekas (Richard Black), Baidenas mieliau derėsis su Maskva dėl statybų užbaigimo tyliai. Už tai jis bandys susitarti dėl naudos Vašingtonui.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"

 

Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF

(atnaujinta 18:10 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta parama

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį , nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.

"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.

Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos Tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės.  Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas neteisėtu. 

Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla