Baltarusijos AE

Ekspertas: energija BelAE atvers naujas galimybes Minskui

(atnaujinta 18:14 2020.10.20)
Prasidėjus stabiliam ekonomikos atsigavimui, visa elektros energija bus itin paklausi, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Energija iš Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) — tai milžiniškas šaltinis, suteikiantis galimybę ateityje kurti naujas įmones, ypač gamybos sektoriuje, interviu Sputnik Baltarusija pasakė Naujosios visuomenės instituto Politinių ir ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas.

Pirmasis Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) energijos blokas baigtas 98 proc. Apie tai pranešė Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius elektromobilumo plėtros forume "E-Mobility 2020".

Šiuo metu į reaktoriaus aktyviąją zoną pakrautas šviežias branduolinis kuras, atlikti hidrauliniai bandymai. Tikimasi, kad lapkričio pradžioje prasidės pirmojo bloko energetinis paleidimas.

Ekspertas Vasilijus Koltašovas pažymėjo, kad Baltarusijos valdžia įsitikinusi, jog šalis palaikys subalansuotus santykius su kaimyninėmis rinkomis. Dėl šios priežasties ji dabar turi peržiūrėti savo ekonominę strategiją.  

"Šiame etape ji [elektra] būna perteklinė. Tačiau perteklius nereiškia nereikalingumo, nes tai, priešingai, yra galimybė. Energija — tai milžiniškas šaltinis, suteikiantis galimybę ateityje kurti naujas įmones, ypač gamybos sektoriuje", — pasakė jis.

Pasak eksperto, Baltarusija kuria sau energijos rezervą.

"Taip, šiuo metu jis nėra paklausus, jo, galbūt, net nereikia, bet tuo metu, kai kartu su Rusija Baltarusija išeis iš dabartinės (reikia pasakyti, pasaulinės) depresijos, prasidės patvarus atsigavimas, o tada ir augimas patvarus, ir mes pamatysime, kad visa elektros energija bus itin paklausi, nes dingti ji negalės. Apskritai tai yra pats vertingiausias šiuolaikinės ekonomikos išteklius", — pasakė Koltašovas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
elektra, Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (470)
Dar šia tema
Baltarusija įsitikinusi, kad Lietuva persvarstys sprendimą dėl BelAE
Pirmajame BelAE maitinimo bloke sėkmingai pradėta grandininė reakcija
Pranešama, kad Lietuvoje radiacijos padidėjimo dėl BelAE nenustatyta
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
Nord Stream-2

WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 08:48 2020.11.30)
Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą

VILNIUS, lapkričio30 — Sputnik. Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant ribojančias priemones dujotiekiui "Nord Stream-2", rašo "Wall Street Journal".

Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą, pažymi laikraštis.

Dar 2016 metais Glamazdinas, tuo metu dirbęs Ukrainos vyriausybėje, ir Charčenka nusiuntė laiškus valstybės sekretoriui Reksui Tilersonui ir JAV finansų sekretoriui Stevenui Mnuchinui, tačiau jie į juos neatsakė.

Todėl vieno iš ukrainiečių pažįstamas Vašingtone užmezgė ryšį su lobistu Danieliu Vaidičiumi, dirbusiu Senato užsienio santykių komitete. Jis pasiūlė pakeisti požiūrį. Pasak jo, 2014 metais jis padėjo parengti sankcijas Maskvai. Šios ribojančios priemonės privertė "ExxonMobil" pasitraukti iš projektų su "Rosneft". Todėl naftos kompanija prarado prieigą prie svarbių technologijų ir projektas buvo sustabdytas.

Vaidičas pažymėjo, kad "tai buvo modelis, kurį pritaikėme "Nord Stream-2". Leidinyje priduriama, kad 2018 metais Glamazdinas ir Charčenka pritraukė analitinius centrus ieškoti pažeidžiamumų projekte ir jiems esą tai pavyko.

Kaip aiškina laikraštis, vienas Maskvos ekspertas pareiškė, kad Rusijoje nėra laivų, kurie galėtų kloti reikiamo skersmens vamzdžius reikiamu gyliu. Tuo pačiu metu Danija draudžia laivams inkaruotis kai kuriose Baltijos jūros vietose dėl nesprogusių šaudmenų pavojaus Antrojo pasaulinio karo metu. Tada "Gazprom" sudarė sutartį su Šveicarijos "Allseas Group SA", kurios laivas galėjo tiesti vamzdžius be inkaravimo.

Po to Glamazdinas ir jo kolegos nusprendė "susitvarkyti su vamzdžių klojimo laivais". Tada jie nusprendė vykti į Kongresą ir, padedami Vaidičo, užmezgė ryšius su senatoriumi Tedu Kruzu. Politikas padėjo įtraukti savo kolegą Žaną Šachin į ribojamųjų priemonių kūrimą.

2019 metais jie parengė įstatymo projektą dėl sankcijų įvedimo įmonėms, kurios palengvina Rusijos dujų projekto įgyvendinimą. Tada "Allseas" kompanija, tapusi pagrindiniu jų taikiniu, beveik iškart paskelbė apie dujotiekio sustabdymą.

JAV aktyviai priešinasi Rusijos projektui, skatindama Amerikos SGD diegimą Europoje. Praėjusį mėnesį Vašingtonas išplėtė ribojančias priemones "Nord Stream-2" ir išplėtė šias sankcijas bendrovėms, kurios teikia paslaugas laivams, dalyvaujantiems dujotiekio statyboje. Šios priemonės yra Europos energetinio saugumo apsaugos PEESA paketo dalis.

Lapkritį Vokietijos vyriausybė dar kartą kritikavo ekstrateritorinius apribojimus "Nord Stream-2". Berlyne jie pabrėžė, kad derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis tiesiant dujotiekį.

"Nord Stream-2"

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Andrew Harnik

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Die Welt" numatė "lemiamą kovą" dėl "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Darbas ofise

Paaiškėjo, kuriame Lietuvos ekonomikos sektoriuje sumažėjo laisvų vietų

(atnaujinta 13:37 2020.11.29)
Nors tuo pačiu metu, palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu, bendras laisvų darbo vietų skaičius respublikoje išaugo

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse, praneša Statistikos departamentas.

2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams — 1,1 tūkst., arba 6,3 proc., daugiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Palyginus su 2019 metais atitinkamu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius beveik nesikeitė – jų buvo 0,1 tūkst., arba 0,8 proc., daugiau nei prieš metus.

Labiausiai — 0,9 tūkst. — laisvų darbo vietų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse — 0,2 tūkst., statyboje — 0,1 tūkst. daugiau nei 2020 metais antrąjį ketvirtį.

Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse — 0,6 tūkst. mažiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2020 metų trečiąjį ketvirtį buvo viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (3,2 proc.), transporto ir saugojimo, finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (po 2,3 proc.).

Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo nekilnojamo turto operacijų (0,1 proc.), švietimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (po 0,4 proc.).

Spalį šalyje buvo įregistruota daugiau nei 53,7 tūkstančiai bedarbių, iš jų 18,8 tūkstančiai neturi profesijos. Per metus augant ilgalaikių bedarbių gretoms, beveik dvigubai padidėjo profesinės kvalifikacijos neturinčių žmonių skaičius.

Į šią grupę pateko tie, kurie dėl įvairių priežasčių (švietimo sistemos, šeimos aplinkybių, asmeninių savybių) neįgijo jokios profesijos, neturėjo motyvacijos mokytis ir kelti kvalifikaciją. Nekvalifikuoti žmonės paprastai tampa ilgalaikiais bedarbiais, o jų integracijai į darbo rinką reikalauja kompleksinių priemonių.

Tegai:
Statistikos departamentas, darbas, Lietuva
Maskvos Šeremetjevo oro uostas

Viename Rusijos oro uostų rastas krepšys su padidėjusia fonine radiacija

(atnaujinta 09:14 2020.11.30)
Budėjimo tarnybų duomenimis, personalui ir keleiviams jokios grėsmės nėra, evakuacijos neprireikė. Atliekami papildomi matavimai

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Krepšys su padidėjusia fonine radiacija tikrina Maskvos Šeremetjevo oro uoste, pranešė RIA Novosti avarinių tarnybų atstovas.

Pasak jo, rūšiuojant bagažą, apsaugos jutikliai viename iš krepšių užfiksavo radiacijos fono pokyčius. Budėjimo tarnybos patalpino jį į specializuotą patalpą.

"Grėsmės personalui, keleiviams ir bagažui nėra. Oro uostas veikia įprastu rėžimu, evakuacija nevykdoma. Specialiosios tarnybos vykdo radiacijos tyrimus ir papildomus matavimus", — sakė agentūros šaltinis.

Ekspertai taip pat kreipėsi į "Radon" dėl galimo krepšio utilizavimo, jei būtų patvirtintas radiacijos fono pasikeitimas.

Tegai:
radiacija, oro uostas, Maskva, Rusija