Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatytas 2021 metų valstybės biudžeto projektas

(atnaujinta 12:45 2020.10.20)
Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų. Kitų metų šalies biudžeto projektą svarstys naujos sudėties Seimas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Antradienį finansų ministras Vilius Šapoka Seimui pristatė 2021 metų valstybės biudžeto projektą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kitų metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities tiek pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, tiek ES, tiek, žinoma, ir Lietuvoje, pristatydamas biudžeto projektą teigė Vilius Šapoka.

"Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kai yra didelis netikrumas dėl ateities, tikrai privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms. <...> Antra, krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, ateities ekonomikos DNR. Tai yra investuoti į žmogišką kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą", — pabrėžė Šapoka.

2021 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pajamos į biudžetą

Numatoma, kad iš keturių pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro 91,2 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta beveik 8,320 mlrd. eurų arba 8,8 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2020 metais.

2021 metų biudžete prognozuojamos pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sudarys 4,138 mlrd. eurų, pajamos iš akcizų sudarys 1,573 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio numatoma gauti 762,8 mln. eurų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą prognozuojama gauti 3,477 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

2021-aisiais valstybės biudžeto pajamas sieks daugiau kaip 9,121 mlrd. eurų, t. y. bus 7,4 proc. didesnės, nei numatoma gauti šiemet. Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų arba 8,7 proc. daugiau nei numatoma surinkti 2020 metais.

Išlaidos

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai (įskaitant ir "Sodros" biudžetą) — 7 335 mln. eurų. Palyginti su 2020 m., socialinei sričiai papildomai numatoma skirti 783 mln. eurų. Taip pat žymiai daugiau bus skiriama ekonomikai — iš viso 3,578 mlrd. eurų, ar 1,053 mlrd. eurų daugiau.

Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs — 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2,732 mlrd. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 metų patvirtintame plane.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų daugiau) bei kultūrai ir religijai — 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1,117 mlrd. eurų (16 mln. eurų daugiau), aplinkos apsaugai — 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau).

Planuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 15,490 mlrd. eurų arba beveik 2,712 mlrd. eurų daugiau negu 2020 metais. Valstybės biudžeto asignavimai neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, sudarys 11,643 mlrd. eurų.

Palyginti su 2020 m., kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. Vaiko pinigai didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams — nuo 100 iki 110 eurų. Anot finansų ministro V. Šapokos, tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Bendrai pensijų didinimui 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Dirbantiesiems taip pat numatyta, kad jų minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų). Kaip pažymėjo ministras, tai papildomai biudžetui kainuotų 13 mln. eurų.

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln.

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams 2021 metų valstybės biudžete numatomos didelės investicijos — planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų (1,3 mlrd. eurų sudarys ES lėšos, 29 mln. — eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų — valstybės biudžeto lėšos).

Kitų metų šalies biudžeto projektą, kuris antradienį pateiktas Seimui, toliau svarstys naujos sudėties parlamentas.

Pirmasis šio dokumento svarstymas Seime planuojamas lapkričio 24 dieną, antrasis svarstymas — gruodžio 17 dieną.

Tegai:
biudžetas, Seimas
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
Lietuva per aštuonis šių metų mėnesius į biudžetus gavo mažiau pajamų nei planuota
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Mačiulis apie koronakrizę: niekam nebeįdomūs biudžetų deficitai ir valstybių skolos
Klaipėdos uostas

Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių Baltarusijos praradimas

(atnaujinta 09:49 2020.11.24)
Minsko vadovybė turėtų įgauti sveiko proto ir logikos, kad respublika suaktyvintų bendradarbiavimą su Maskva, mano ekspertė Natalja Jeremina

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Jei Baltarusija persiorientuos krovinius į Rusiją, tai geriausiai parodys Lietuvai, kaip reikia elgtis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė, politikos mokslų daktarė Natalja Jeremina.

Baltarusija yra suinteresuota įvairinti importo ir eksporto tiekimą per Lietuvą ir Lenkiją, tačiau Minskas imsis "atitinkamų žingsnių", jei matys kaimynų nepatikimumą. Apie tai pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus.

Diplomatas pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija ne tik daro pareiškimus, bet ir imamasi veiksmų, susijusių su kišimusi į šalies vidaus reikalus.

Tuo tarpu Makėjus tvirtina, kad Minskas norėtų turėti patikimą tranzitą per šias šalis, tačiau dėl jų pozicijos bus imtasi "atitinkamų žingsnių". Jis pažymėjo, kad šiandien svarstomas konkretus Baltarusijos produktų tiekimo per Rusijos uostą priemonių įgyvendinimas.

Ekspertė Natalja Jeremina mano, kad Baltarusija zonduoja dirvą ir vietoj atviro dialogo naudoja grėsmių principą.

"Mes (Baltarusijos valdžia — Sputnik) dabar kol kas duodame tranzitą, mus domina tranzito srautai per šias šalis, tačiau mes galime pakeisti šiuos srautus į Rusiją. Tuo pačiu metu šie pareiškimai — tai žaidimas šiems žmonėms iš Lietuvos, ir, atitinkamai, jie gali būti orientuoti ir į Rusiją. Baltarusijos prezidentas sako, kad žiūrėkite, aš vis dar esu ant žirgo, vis dar tęsiu derybas, toliau kontroliuoju situaciją, bent jau tokiu būdu galiu valdyti partnerius iš vakarų pusės ir iš rytų pusės",  — pasakė ekspertė.

Jeremina pabrėžia, kad Baltijos šalyse politiniai sprendimai turi pirmenybę prieš ekonominį pragmatizmą. Jos nuomone, kai kurie valdininkai yra pasirengę netgi sunaikinti savo ekonomiką, kad tik patenkintų savo politines ambicijas.

"Tai reiškia, kad [Baltarusija] pagerins savo ekonominės plėtros energetinį pagrindą, o Lietuva nebegali pasigirti energetine nepriklausomybe ir yra priversta pirkti elektrą. Čia kyla labai didelės problemos. Manau, kad taip, pirma, viskas pakibs. Antra, iš tikrųjų tik Lietuvai bus blogiau dėl visos šios situacijos. Tikiuosi, kad Baltarusijos vadovybė įgaus sveiko proto ir logikos, ir ji suaktyvins bendradarbiavimą su Rusija to paties tranzito srityje ir perorientuos krovinius. Tai geriausiai parodys Lietuvai, kaip reikia elgtis" — pridūrė ji.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų Baltarusijos padėties fone po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Lukašenka.

Anksčiau Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka pareiškė, kad šiuo metu vyksta komercinis klausimo dėl krovinių perorientavimo iš Lietuvos į Rusijos uostus svarstymas.
Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, respublikos ekonomika smarkiai nukentės.

Tuo tarpu Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, kad prieš pradedant ką nors, Rusijai reikia garantijų, kad Minskas yra tikrai pasirengęs perorientuoti savo krovinių srautus.

Tegai:
krovinių vežimas, Rusija, Baltarusija, Lietuva
Vilnius

EBPO įvertino ekonominę situaciją Lietuvoje

(atnaujinta 09:26 2020.11.24)
Tai pirmoji ataskaita apie padėtį respublikoje po to, kai Lietuva tapo pilnateise organizacijos nare

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka dalyvavo dalyvavo nuotoliniu būdu vykusiame EBPO atliktos Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatyme. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaita parengta šaliai būnant pilnateise EBPO nare.

EBPO ataskaitoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei palanki verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu į respubliką daugiau žmonių atvyksta nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į Vilniaus pasisiekimus kovojant su COVID-19. Jie buvo vieni sėkmingiausių  Europoje dėl gerai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos, efektyvių krizių valdymo priemonių ir gana trumpo karantino. Tačiau susirgimų padidėjimas kelia nerimą ir kelia didelę riziką sveikatai ir ekonomikai.

"Vis dėlto gerovė yra netolygiai paskirstyta tarp žmonių ir vietovių. Papildomos reformos galėtų padėti pagerinti ligšiolinius pasiekimus. Tinkamos paramos teikimas tiems, kuriems labiausiai reikia, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir aukštos kokybės socialinės paslaugos, kartu gerinant integraciją į darbo rinką, padėtų sumažinti skurdą. Stipresnės vietinės ir regioninės institucijos, geresnis švietimas ir įgūdžiai, ypač kaimo teritorijose, ir lankstesnė būsto rinka galėtų padėti subalansuoti regioninį vystymąsi", — sakoma ataskaitoje.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Tuo tarpu tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Be to, ataskaitoje sakoma, kad paramos namų ūkiams ir verslui apimtis Lietuvoje siekė apie dešimt procentų BVP. Kad užtikrintų tvarų atsigavimą po pandemijos, ekspertai pataria keturis procentus BVP investuoti į švietimą, inovacijas, skaitmeninę transformaciją ir į kovos su klimato kaita priemones.

Šiais metais respublikos eksportas ir importas sumažės atitinkamai 4,7 ir 6,9 proc., o 2021 m. augs 3,7 ir 5,5 proc., rodo EBPO ataskaita.

Organizacijos duomenimis, vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje bus 1,2 proc., o kitais metais ji augs iki 1,5 proc. Nedarbo lygis bus atitinkamai 8,8 ir 8,1 procento.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda aptarė EBPO pranešimą su organizacijos generaliniu sekretoriumi Jose Gurria. Jo nuomone, tyrimas buvo pateiktas labai tinkamu metu, kai respublika išgyvena valdžių pasikeitimo procesą kovoja su pandemijos plitimu, ir tyrimo įžvalgos gali puikiai pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą.

Be to, Lietuvos vadovas pareiškė, jog nori matyti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą, kurioje būtų efektyviai kovojama su socialine atskirtimi, pajamų nelygybe, ydinga mokesčių sistema ir švietimo sistemos sunkumais.

"EBPO tyrimas patvirtina, kad Lietuvai būtina ekonominė ir socialinė pertvarka, pokyčius pradedant nuo švietimo sistemos. Dėmesys švietimui yra mano gerovės valstybės ašis, o jos įgyvendinimą pradėjau pasiūlęs Lygaus starto įstatymų paketą, užtikrinantį lygias galimybes ankstyvajame vaikų ugdyme", — pasakė Nausėda.

Tuo tarpu prezidentas pareiškė, kad visiškai sutinka su EBPO išvadomis, kad patikimų plėtros bankų ar strateginių fondų kūrimas yra naudingas ekonomikai.

Lietuva tapo oficialia EBPO nare 2018 metų vasarą. Vilniaus prisijungimo prie EBPO procesas truko trejus metus. Iš Baltijos šalių Lietuva prie organizacijos prisijungė paskutinė: Latvija tapo organizacijos nare 2016 m., Estija — 2010 m.

Tegai:
ekonomika, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Lietuva
Dar šia tema
Spalį Lietuvoje elektra pigo penkiais procentais
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Klaipėdos uostas pirmauja tarp Baltijos šalių uostų
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Vakcina nuo koronaviruso

Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Skaičiavimas buvo atliktas remiantis 18794 savanorių, kurie pirmą ir antrą "Sputnik V" vakcinos ar placebo injekciją, antrame kontroliniame punkte — 39 sergančių savanorių lapkričio 23 dienos tyrimų duomenimis

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Antroji tarpinė COVID-19 vakcinos "Sputnik V" klinikinio tyrimo duomenų analizė parodė 91,4% veiksmingumą 28 dieną po pirmosios injekcijos, vakcinos efektyvumas 42 dieną po pirmosios injekcijos viršija 95%, teigiama vakcinos Twitter paskyroje.

"Sputnik V vakcinos veiksmingumas buvo 91,4%, remiantis antrąja tarpine duomenų analize 28 dieną po to, kai savanoriai gavo pirmąją imunizaciją (7 diena po antrosios imunizacijos)... Preliminarūs duomenys apie savanorius 42 dieną po pirmoji injekcija (atitinka 21 dieną po antrosios injekcijos) rodo, kad vakcinos veiksmingumas viršija 95%", — sakoma pranešime.

Skaičiavimas buvo atliktas remiantis 18794 savanorių, kurie pirmą ir antrą "Sputnik V" vakcinos ar placebo injekciją, antrame kontroliniame punkte — 39 sergančių savanorių lapkričio 23 dienos analizės duomenimis.

Pagal vakcinos "Sputnik V" trečiojo tyrimo etapo protokolą jos tarpinis veiksmingumas apskaičiuojamas trijuose statistiškai reikšminguose reprezentaciniuose kontroliniuose taškuose — pasiekus 20, 39 ir 78 COVID-19 atvejus tarp placebą ir vakciną gaunančių asmenų. Antroji tarpinė vakcinos "Sputnik V" veiksmingumo analizė buvo atlikta remiantis 39 patvirtintų atvejų, nustatytų placebo grupėje (31 atvejis) ir vakcinos grupėje (aštuoni atvejai), pasiskirstymu. Placebo grupės ir paskiepytos grupės santykis yra 1:3.

Šiuo metu Rusijoje vakcinos "Sputnik V" tyrimo trečiajame etape dalyvauja 40 tūkstančių savanorių, iš kurių daugiau nei 22 tūkstančiai savanorių buvo paskiepyti pirmąja injekcija, o daugiau nei 19 tūkstančių savanorių — pirmąja ir antrąja injekcijomis.

"Sputnik V" yra pirmoji pasaulyje registruota vakcina, skirta koronavirusinės infekcijos profilaktikai. Ją sukūrė Gamalėjaus vardo nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Rusijos tiesioginių investicijų fondu, remdamasis gerai ištirta žmogaus adenoviruso vektoriaus platforma.

Dabar "Sputnik V" atliekami poregistraciniai bandymai, kuriuose dalyvauja 40 tūkst. žmonių. Pirmąją preparato dozę jau gavo daugiau kaip 20 tūkstančių savanorių, o antrąją — daugiau nei 16 tūkstančių. Pirmoji tarpinė duomenų analizė parodė vakcinos veiksmingumą 92 proc. lygyje.

Be to, klinikiniai "Sputnik V" bandymai taip pat vykdomi Baltarusijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Indijoje, Venesueloje ir Brazilijoje.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
Rusija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui