Naftos gavyba

Ekspertas: bet koks neatsargus žingsnis gali sukelti naftos kainų kritimą

(atnaujinta 20:31 2020.10.20)
Paklausos atsigavimui didžiausią įtaką daro antroji COVID-19 pandemijos banga, sakė ekspertas Aleksejus Gromovas

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Saudo Arabija pateikė iniciatyvinį pasiūlymą OPEC+, kad įvertintų galimybę padidinti naftos gavybą kitų metų pradžioje. Tačiau abejonės dėl ateities neužtikrina sutarimo dėl paklausos.

Pažymima, kad aljansas prašo Stebėsenos komiteto, aptariant šį pasiūlymą, atsižvelgti į visus galimus pandemijos pavojus.

Interviu Sputnik radijui Energetikos ir finansų instituto Energetikos skyriaus vadovas Aleksejus Gromovas teigė, kad reikia kuo labiau atsižvelgti į tolesnės pandemijos raidos riziką, nes bet koks neatsargus žingsnis gali sukelti staigų naftos kainų kritimą.

"Tai, grubiai tariant, Saudo Arabijos noras gauti daugiau pajamų parduodant daugiau naftos gali lemti tai, kad galų gale visi pralaimės, nes mes gaminsime daugiau, o naftos kaina bus mažesnė. Man atrodo, kad kyla įtarimų, jog pasaulinė naftos paklausa atsigaus lėčiau, nei buvo galima tikėtis šią vasarą, būtent dėl ​​aiškiai kylančios antrosios pandemijos bangos, kuri akivaizdžiai sukels tai, kad visiško tarptautinio oro susisiekimo atnaujinimas bus daug ilgesnis procesas, nei tikėtasi pavasarį ir vasarą", — sakė jis.

Gromovas pažymėjo, kad dėl antrosios COVID-19 bangos naftos ir jos produktų paklausos atgimimas sulėtės, ypač Europos šalyse.

Anksčiau Rusijos audito rūmų vadovas Aleksejus Kudrinas pareiškė, jog artimiausiu metu naftos kaina grįš iki 40 dolerių už barelį ir laikysis šiame lygyje gana ilgai, tačiau praėjus dešimčiai metų naftos rinkos laukia naujas ilgalaikio nuosmukio laikotarpis.

Pasak jo, užsienyje per dešimt metų kaina, mažesnė nei 40 ar net 30 dolerių, gali tapti natūralia dėl struktūrinių energijos vartojimo pokyčių, dėl kitų alternatyvių energijos šaltinių atsiradimo ir įvairiose šalyse taikomų energijos šaltinių įvairinimo programų.

Tegai:
kainos, nafta
Dar šia tema
TEA prognozuoja, kad naftos gavyba Rusijoje sumažės milijonu barelių per dieną
Ekspertas: dėl labai žemų naftos kainų sumažės atsargos
Nord Stream-2

"Nabu" ekoaktyvistai siekia "Nord Stream-2" aplinkos atkūrimo

(atnaujinta 16:14 2021.05.05)
"Nord Stream-2" anksčiau pasiūlė apie 2 milijonų eurų finansinę kompensaciją, tačiau Vokietijos gamtos apsaugos įstatymai ir atsakinga agentūra "BfN" reikalauja vadinamosios realios kompensacijos

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Vokietijos organizacijos "Nabu" ekoaktyvistai, kurie anksčiau kreipėsi į teismą dėl "Nord Stream-2" statybų, kalbėdami apie kompensaciją, reiškia ne piniginę kompensaciją, o natūralios aplinkos atkūrimą, organizacijos atstovas Kim Cornelius Detloff paaiškino RIA Novosti.

"Nord Stream-2" anksčiau pasiūlė apie 2 milijonų eurų finansinę kompensaciją, tačiau Vokietijos gamtos apsaugos įstatymai ir atsakinga agentūra "BfN" (Federalinė gamtos apsaugos agentūra) reikalauja vadinamosios realios kompensacijos, t.y., pažeistų buveinių, tokių kaip rifai, atkūrimo. Dėl to mes ginčijamės daugelį metų", — sakė jis.

Anksčiau "Nabu" pateikė ieškinį dėl Federalinės jūrų ir hidrografijos agentūros (BSH) leidimo statyti dujotiekį "Nord Stream-2".

Ieškinys susijęs su vis dar nebaigta dujotiekio dalimi išskirtinėje ekonominėje Vokietijos zonoje. "Nabu" pranešime sakoma, kad projektas "tiesiogiai sunaikina jūros dugno buveines daugiau nei 16 futbolo aikščių teritorijoje, o bendras įtakos plotas yra daugiau nei dešimt kartų didesnis".

Ryšium su skundu darbai buvo sustabdyti iki gegužės pabaigos, dėl to "Nabu" nusprendė, kad vamzdžių klojimo klausimas laikotarpiu nuo sausio iki gegužės ornitologinio draustinio zonos teritorijoje bus išspręstas.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat pereis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

JAV siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas Europai ir bando užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms, dėl kurių Šveicarijos "Allseas" nedelsdama nutraukė savo veiklą. Klojimas buvo atnaujintas po metų: 2020 metų gruodžio mėnesį "Nord Stream 2 AG", pasinaudodama "Fortuna" barža, Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 km vamzdžių.

Dabar statybos pasiekė paskutinį etapą. "Gazprom" direktorių tarybos vadovas Viktoras Zubkovas sakė, kad projektas bus baigtas šiais metais.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Vandenilio gamybos valdymo kambarys

Ne tik dujos: Rusija rado naują būdą užsidirbti pinigų Europai

(atnaujinta 12:42 2021.05.05)
"Nord Stream-2", nepaisant visų kliūčių, yra ties užbaigimo riba. Tačiau Europai netrukus reikės kitų energijos išteklių. Iki šimto milijardų dolerių per metus Rusija galės uždirbti iš vandenilio eksporto, įskaitant į Senąjį pasaulį

Uždaviniai yra ambicingi — iki 2030 metų kontroliuoti 20 proc. pasaulio rinkos ir kaip rezultatas tapti lyderiu. Ir Europos Sąjungos planai pasiekti visišką anglies neutralumą čia labai laiku, rašoma RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.

Į rinkos lyderius

Iki 2050 metų vandenilis atneš Rusijai nuo 23,6 iki 100,2 mlrd. dolerių per metus. Eksportas į pasaulio rinką svyruos nuo 7,9 iki 33,4 milijono tonų, teigiama Vandenilio energetikos plėtros iki 2024 metų koncepcijos projekte. Projektas buvo derinamas su įmonėmis, specializuotais departamentais ir išsiųstas vyriausybei.

Prognozių skirtumas paaiškinamas tuo, kad dar nėra labai aišku, pagal kokį būtent scenarijų vystysis vandenilio energijos nešiotojų rinka, kurios dar nėra. Galimi didelio masto gabenimai iš gamybos centrų į vartojimo centrus pagal analogiją su nafta ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD). Arba, pavyzdžiui, gamyba ir vartojimas konkrečiose šalyse ir regionuose.

Rusija, kaip potencialiai didelė tiekėja, suinteresuota šia rinka. 2020 metais Vandenilio energetikos sektorius pirmą kartą buvo įtrauktas į energetikos strategiją. Buvo nustatyti tikslai: iki 2024 metų eksportuoti 0,2 mln. tonų, iki 2035 m. — dešimt kartų daugiau.

Ketinama tai pasiekti investicijomis ir vandenilio gamybos gamtinių dujų pagrindu didinimu, ypač su atsinaujinančių šaltinių ir branduolinės energijos panaudojimu. Plius — tėvyninių mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų elementui numeris vienas gauti plėtra: pirolizė, metano elektrolizė ir kiti metodai. Įskaitant lokalizuojant užsienio šalių praktinę patirtį.

Eksportas į Aziją

Rusija turi didelį šios srities komercializavimo potencialą. Taigi "Rusatom Oversis" ir Japonijos gamtos išteklių ir energetikos agentūra 2019 metų rugsėjį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl bandomojo vandenilio projekto.

Vasarį "Rosatom" pranešė, kad tiria perspektyvą pradėti gamybą Sachaline tolesniam vandenilio eksportui į Japoniją. Iki 2030 metų valstybinė korporacija galės patenkinti iki 40% salos valstybės poreikių.

O kovą "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Olegas Aksiutinas palietė šią temą ryšium su tiekimais į Kiniją, Pietų Korėją ir Japoniją. "Visų pirma, ypatingą interesą kelia vandenilio gamybos galimybė Tolimuosiuose Rytuose, naudojant metano garų reformingą, užtikrinant anglies dioksido surinkimą ir laikymą bei vėlesnį eksportą", — pažymėjo jis.

Europos žaliasis kursas

Europa taip pat neliks nuošalyje — daugiausia dėl posūkio ekologiškos energetikos link.

Vokietija jau pareiškė esanti pasirengusi palaikyti pasaulinės vandenilio rinkos plėtrą ir bendrauti su potencialiais tiekėjais — Saudo Arabija ir Rusija (kaip tik balandžio mėnesį Rusijos energetikos ministerija susitarė su kolegomis iš Vokietijos dėl bendradarbiavimo gamybos srityje). Berlyno doktrinoje daroma prielaida, kad iki 2050 metų beveik visa šalies ekonomika, įskaitant sunkiąją pramonę, pereis prie vandenilio.

Vandenilio eksporto skatinimo priemone gali tapti "Žalioji sutartis" — 2019 metais Europos Sąjungos patvirtinta strategija. Šis dokumentas numato, kad iki 2050 metų bus visiškai neutralus anglies dioksidas, ir gerokai sumažės daug anglies naudojančių produktų — naftos ir dujų — importas. Iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą planuojama sumažinti mažiausiai 55%.

Taigi iki 2030 metų "Žalioji sutartis" ypač paveiks anglies, o po to naftos ir dujų importą. Tai padidins kitų energijos išteklių, pirmiausia vandenilio, paklausą.

Kritikai teigia, kad Rusija čia apskritai neturi ko pagauti: reikalingos tik jos gamtinės dujos, žaliavos vandeniliui išgauti. Tačiau tai nėra tiesa. Europos Sąjungoje tiesiog nepakanka pajėgumų gaminti elementą numeris vienas. Kad sukurtų šiuos pajėgumus, reikia milžiniškų investicijų, nurodo nepriklausomas pramonės ekspertas Leonidas Chazanovas.

"Vandenilio galima gauti elektrolizuojant vandenį arba apdorojant gamtines dujas. Tačiau Europoje tuomet teks pastatyti daug vėjo ir saulės jėgainių (ten atominės ir anglies elektrinės yra draudžiamos), tam reikės vietos jų įrengimui (net jūroje ne visur galima įrengti vėjo jėgaines). Arba daryti įrenginius vandenilio sintezei iš mėlynojo kuro. Bet kokiu atveju reikės įspūdingų kapitalo investicijų, o toli ne visos Vakarų kompanijos tam pasirengusios", — aiškina RIA Novosti pašnekovas.

Todėl vandenilio eksporto iš Rusijos sąlygos yra daugiau nei tinkamos: vieta tarp dviejų pagrindinių pardavimo rinkų — Europos ir Azijos — plius didžiulės gamtinių dujų atsargos. Be to, yra galinga tyrimų ir gamybos bazė.

Tegai:
Europa, dujos, ekonomika, Rusija
Ампула с вакциной Moderna

Pasaulio vakcinų kongrese išrinkta geriausia vakcina nuo COVID-19

(atnaujinta 09:55 2021.05.06)
Atrankos kriterijai neskelbiami, "Pfizer/BioNTech" produktas gavo labai aukštą įvertinimą

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Amerikos kompanijos "Moderna" ir JAV nacionalinio sveikatos instituto plėtra buvo paskelbta geriausia vakcina nuo COVID-19 pasauliniame vakcinų kongrese "World Vaccine Congress Washington 2021". Rezultatai skelbiami renginio tinklalapyje.

JAV ir keliose kitose šalyse licencijuotas preparatas aplenkė "AstraZeneca", "Bharat Biotech", "Janssen", "Medicago", "Novavax", "Pfizer/BioNtech", "Sputnik V" ir vakciną gyvūnams "Zoetis". 

Kongreso organizatoriai taip pat įvertino "Moderna" vakciną geriausia nauja technologija (vakcinos platforma). Šioje kategorijoje ji aplenkė "BioNtech", "Inovio", "Janssen", "Medicago", "Novavax", "Vaccitech" ir "GeneOne Life Science" naujoves. Parametrai, kuriais buvo renkami finalistai ir nugalėtojai, nebuvo nurodyti.

Lietuvoje šiuo metu naudojamos "Moderna", "Pfizer/BioNtech", "AstraZeneca" ir "Janssen" vakcinos.

Kai kurios Lietuvos savivaldybės, tarp jų — didieji miestai, jau yra pradėjusios skiepyti gyventojus pagal amžiaus grupes nuo 55-erių, o Vilniuje — nuo 44-erių metų.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje jau paskiepyta 25 proc. šalies gyventojų. Virš 310 tūkst. šalies gyventojų jau yra paskiepyti pilnai, daugiau nei 390 tūkst. dar laukia antros injekcijos. 

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
COVID-19, vakcinacija, vakcina
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga