Radiatorius ir pinigai

Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES

(atnaujinta 10:01 2020.10.21)
Maurico teigimu, šildymas atpigo daugiausia dėl perėjimo nuo dujų prie biokuro. Be to, lietuviai sutaupytus pinigus išleido kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, o tai atgaivino vidaus rinką

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. "Luminor Lietuva" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES vidurkis. Apie tai jis rašė savo Facebook puslapyje.

Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Mindaugas Kulbis

Jo vertinimu, nuo 2012 metų šildymo kaina Lietuvoje sumažėjo 54 proc., o vidutinis piliečių atlyginimas padidėjo 88 proc.

"Įdomu tai, kad šildymo kainų mažėjimas, kurį pagrinde lėmė perėjimas nuo dujų prie biokuro, Lietuvoje buvo sparčiausias visoje ES (dėl šios priežasties kitose Baltijos šalyse šildymo kainos taip pat mažėjo, tačiau, pavyzdžiui, Lenkijoje kainos augo), o gyventojų pajamų augimas — taip pat sparčiausias visoje ES. Atitinkamai, namų ūkių išlaidų dalis, skiriama šildymui, Lietuvoje sumažėjo nuo 4,4% iki mažiau nei 2%, tad, priešingai nei 2012 metais, Lietuvos namų ūkiams šildymo sezonas nebėra tarsi koks su baime laukiamas "Armagedonas", — rašė jis.

Maurico teigimu, perėjimas prie biokuro pagerino Lietuvos užsienio prekybos balansą ir atgaivino vidaus vartojimo rinką, nes lietuviai sutaupytus pinigus išleido kitoms prekėms ar paslaugoms.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad spalį centrinis šildymas vilniečiams kainuos 20 procentų pigiau nei prieš metus. Kilovatvalandė šiemet verta 3,4 cento. Sostinės savivaldybė pažymėjo, kad tokios žemos šilumos kainos šildymo sezonu Vilniuje nebuvo jau visą dešimtmetį. Lietuvos sostinėje ir kai kuriuose kituose miestuose šildymo sezonas prasidėjo spalio 15 dieną.

Naujasis šildymo sezonas prasideda, kai vidutinė lauko temperatūra tris dienas iš eilės yra žemesnė nei plius dešimt laipsnių. Pagal šildymo tiekimo tvarką pirmiausia šildomos sostinės gydymo įstaigos, darželiai ir mokyklos, vėliau gyvenamieji pastatai, komercinės paskirties administraciniai pastatai ir tik paskui pramonės įmonės. Patys gyventojai gali atidėti šildymo sezoną daugiabučiuose namuose, jei tokį sprendimą priims daugiau nei pusė gyventojų.

Tegai:
kainos, šildymas, Žygimantas Mauricas
Dar šia tema
Ekspertas: energija iš BelAE atvers naujas galimybes Minskui
Ekspertas: bet koks neatsargus žingsnis gali sukelti naftos kainų kritimą
Baltarusijos AE

Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju

(atnaujinta 17:38 2020.11.25)
Respublika jau prisijungė prie Vienos konvencijos ir pasirašė, bet dar neratifikavo protokolo dėl konvencijos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva nori gauti žalos atlyginimą, jei Baltarusijos atominėje elektrinės (BelAE) įvyks avarija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui prisijungti prie Konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą, pagal kurią, įvykus avarijai, susitarimo šalys įnešti piniginius įnašus iki maždaug 360 milijonų eurų.

Tai padidins avarijos metu nukentėjusiems gyventojams ar verslui galimybę gauti žalos atlyginimą.

Lietuvai ratifikavus šios tarptautinės sutarties, atsirastų pagrindas pasitelkiant kitas šios Konvencijos valstybes (tarp jų —  JAV, Japonija, Kanada) siekti, kad ir kitos regiono šalys, tarp jų ir Baltarusija, didintų civilinės atsakomybės garantijas dėl branduolinės žalos.

Lietuva  jau yra prisijungusi prie Vienos konvencijos ir pasirašiusi, tačiau iki šiol neratifikavusi Protokolo dėl Vienos konvencijos. Tai reiškia, kad kyla rizika, jog įvykus branduolinei avarijai branduoliniuose objektuose Lietuvos gyventojai galėtų gauti mažesnes kompensacijas.

"Prisijungimas prie tarptautinių susitarimų dėl žalos atlyginimo sustiprins mūsų galimybes reikalauti atlyginti žalą, jeigu įvyktų branduolinė avarija, ir kartu mes įgysime politinį instrumentą dar platesniu tarptautiniu lygiu reikalauti atsakomybės iš Baltarusijos", — pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Galutinai ratifikuoti Vyriausybės pasiūlymą turi Seimas.

Įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus turės būti apdrausta VĮ Ignalinos atominės elektrinės civilinė atsakomybė. Ekspertiniu vertinimu, tai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo pačiu metu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuva papildomai įrengs 40 modernių sirenų "avarijų BelAE" atvejui
Lietuvos energetikos ministerija įtaria tiekėjus energijos iš BelAE pardavimu
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą
Litgrid valdymo kambarys

"Litgrid" parengė dviejų perdavimo linijų sinchronizacijos plėtros planus

(atnaujinta 14:00 2020.11.25)
Pranešime teigiama, kad oro linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai statybos projektai yra ypatingos valstybinės svarbos projekto — elektros energetikos sistemos sinchronizacijos — sudėtinės dalys

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" praneša apie pabaigtą svarbų teritorijų planavimo etapą dviejuose sinchronizacijos projektuose Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai, teigiama bendrovės pranešime.

Pažymima, kad abiem joms yra parengti inžinerinės infrastruktūros vystymo planai ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.

Pranešime teigiama, kad oro linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai statybos projektai yra ypatingos valstybinės svarbos projekto — elektros energetikos sistemos sinchronizacijos — sudėtinės dalys.

Tuo pačiu, įgyvendinant juos, siekiama strateginio Lietuvos tikslo — sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, nes iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.

"Litgrid" atlikti skaičiavimai rodo, kad integravus Lietuvos elektros energetikos sistemą į kontinentinės Europos tinklus, esamas Vakarų Lietuvos tinklas  galimai taptų pernelyg apkrautas. Todėl buvo priimtas sprendimas sustiprinti šalies elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą jo veiklą, tiek rekonstruojant esamas, tiek tiesiant naujas linijas", — teigiama pranešime.

Tuo pačiu teigiama, kad beveik 140 km ilgio linija Darbėnai–Bitėnai sujungs Kretingos savivaldybėje planuojamą Darbėnų pastotę su Pagėgių savivaldybėje pernai išplėsta Bitėnų pastote.

"Sklandžiam procesų vykdymui reikalinga skaidri ir atvira komunikacija: įgyvendindami šiuos svarbius energetikos projektus, palaikome nuolatinį ryšį tiek su savivaldybėmis, tiek ir su vietos gyventojais, kurie turi sklypus apsaugos zonoje. Pastariesiems paštu išsiuntėme registruotus laiškus, kuriuose pristatome situaciją ir reikalingiausią informaciją", — teigia "Litgrid" Strateginės infrastruktūros departamento direktorė Gerda Krasauskė.

Pabrėžiama, kad "Litgrid" darbinius procesus linijose Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai planuoja penkiems metams į priekį. Iki 2021 metų trečiojo ketvirčio pabaigos planuojama patvirtinti inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir gauti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

Tegai:
sinchronizacija, Litgrid
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD iš "Novatek"
Uosto laivybos kanalo gilinimui ES skyrė 17,3 mln. eurų