Rail Baltica

Kauno intermodalinis terminalas prijungtas prie Europos geležinkelių tinklo

(atnaujinta 13:19 2020.10.22)
Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas taps vienu moderniausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos didžioji dalis visų "Rail Baltica" linija važiuojančių traukinių

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. "Rail Baltica" geležinkelio ruože Kaunas–Palemonas užbaigti pagrindiniai projekto darbai, po kurių Kauno intermodalinis terminalas yra tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių tinklu, praneša "Rail Baltica" spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad Kauno geležinkelio mazgo ruože dar reikia pastatyti tvoras, apželdinti aplinką ir užbaigti tunelį Ugniakuro gatvėje. 

"LTG Infra" generalinio direktoriaus Karolio Sankovski teigimu, geležinkelio ruožas tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono yra vienas svarbiausių "Rail Baltica" projekte.

"Laikantis griežto rangos darbų grafiko, įgyvendintas pagrindinis projekto uždavinys — Kauno intermodalinis (KIT) terminalas tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių infrastruktūra. Nuo šiol KIT — toliausiai į Rytus nutolęs Europos geležinkelių sistemos taškas, kurį netrukus europinio standarto bėgiais galės pasiekti prekiniai traukiniai. Darbų pabaiga šiame ruože sudaro sąlygas toliau sėkmingai tęsti projektą link Latvijos ir Estijos", — teigė jis.

Pažymima, kad iš viso Kauno geležinkelio mazgas susideda iš keturių ruožų: Kaunas–Palemonas, Jiesia–Kaunas, Jiesia–Rokai ir Rokai–Palemonas.

Sankovski teigimu, baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas taps vienu moderniausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos didžioji dalis visų "Rail Baltica" linija važiuojančių traukinių.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
Rail Baltica, Kaunas
Temos:
"Rail Baltica" statyba (79)
Dar šia tema
Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"
Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo
Nord Stream-2

"Nabu" ekoaktyvistai siekia "Nord Stream-2" aplinkos atkūrimo

(atnaujinta 16:14 2021.05.05)
"Nord Stream-2" anksčiau pasiūlė apie 2 milijonų eurų finansinę kompensaciją, tačiau Vokietijos gamtos apsaugos įstatymai ir atsakinga agentūra "BfN" reikalauja vadinamosios realios kompensacijos

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Vokietijos organizacijos "Nabu" ekoaktyvistai, kurie anksčiau kreipėsi į teismą dėl "Nord Stream-2" statybų, kalbėdami apie kompensaciją, reiškia ne piniginę kompensaciją, o natūralios aplinkos atkūrimą, organizacijos atstovas Kim Cornelius Detloff paaiškino RIA Novosti.

"Nord Stream-2" anksčiau pasiūlė apie 2 milijonų eurų finansinę kompensaciją, tačiau Vokietijos gamtos apsaugos įstatymai ir atsakinga agentūra "BfN" (Federalinė gamtos apsaugos agentūra) reikalauja vadinamosios realios kompensacijos, t.y., pažeistų buveinių, tokių kaip rifai, atkūrimo. Dėl to mes ginčijamės daugelį metų", — sakė jis.

Anksčiau "Nabu" pateikė ieškinį dėl Federalinės jūrų ir hidrografijos agentūros (BSH) leidimo statyti dujotiekį "Nord Stream-2".

Ieškinys susijęs su vis dar nebaigta dujotiekio dalimi išskirtinėje ekonominėje Vokietijos zonoje. "Nabu" pranešime sakoma, kad projektas "tiesiogiai sunaikina jūros dugno buveines daugiau nei 16 futbolo aikščių teritorijoje, o bendras įtakos plotas yra daugiau nei dešimt kartų didesnis".

Ryšium su skundu darbai buvo sustabdyti iki gegužės pabaigos, dėl to "Nabu" nusprendė, kad vamzdžių klojimo klausimas laikotarpiu nuo sausio iki gegužės ornitologinio draustinio zonos teritorijoje bus išspręstas.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat pereis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

JAV siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas Europai ir bando užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms, dėl kurių Šveicarijos "Allseas" nedelsdama nutraukė savo veiklą. Klojimas buvo atnaujintas po metų: 2020 metų gruodžio mėnesį "Nord Stream 2 AG", pasinaudodama "Fortuna" barža, Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 km vamzdžių.

Dabar statybos pasiekė paskutinį etapą. "Gazprom" direktorių tarybos vadovas Viktoras Zubkovas sakė, kad projektas bus baigtas šiais metais.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Vandenilio gamybos valdymo kambarys

Ne tik dujos: Rusija rado naują būdą užsidirbti pinigų Europai

(atnaujinta 12:42 2021.05.05)
"Nord Stream-2", nepaisant visų kliūčių, yra ties užbaigimo riba. Tačiau Europai netrukus reikės kitų energijos išteklių. Iki šimto milijardų dolerių per metus Rusija galės uždirbti iš vandenilio eksporto, įskaitant į Senąjį pasaulį

Uždaviniai yra ambicingi — iki 2030 metų kontroliuoti 20 proc. pasaulio rinkos ir kaip rezultatas tapti lyderiu. Ir Europos Sąjungos planai pasiekti visišką anglies neutralumą čia labai laiku, rašoma RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.

Į rinkos lyderius

Iki 2050 metų vandenilis atneš Rusijai nuo 23,6 iki 100,2 mlrd. dolerių per metus. Eksportas į pasaulio rinką svyruos nuo 7,9 iki 33,4 milijono tonų, teigiama Vandenilio energetikos plėtros iki 2024 metų koncepcijos projekte. Projektas buvo derinamas su įmonėmis, specializuotais departamentais ir išsiųstas vyriausybei.

Prognozių skirtumas paaiškinamas tuo, kad dar nėra labai aišku, pagal kokį būtent scenarijų vystysis vandenilio energijos nešiotojų rinka, kurios dar nėra. Galimi didelio masto gabenimai iš gamybos centrų į vartojimo centrus pagal analogiją su nafta ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD). Arba, pavyzdžiui, gamyba ir vartojimas konkrečiose šalyse ir regionuose.

Rusija, kaip potencialiai didelė tiekėja, suinteresuota šia rinka. 2020 metais Vandenilio energetikos sektorius pirmą kartą buvo įtrauktas į energetikos strategiją. Buvo nustatyti tikslai: iki 2024 metų eksportuoti 0,2 mln. tonų, iki 2035 m. — dešimt kartų daugiau.

Ketinama tai pasiekti investicijomis ir vandenilio gamybos gamtinių dujų pagrindu didinimu, ypač su atsinaujinančių šaltinių ir branduolinės energijos panaudojimu. Plius — tėvyninių mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų elementui numeris vienas gauti plėtra: pirolizė, metano elektrolizė ir kiti metodai. Įskaitant lokalizuojant užsienio šalių praktinę patirtį.

Eksportas į Aziją

Rusija turi didelį šios srities komercializavimo potencialą. Taigi "Rusatom Oversis" ir Japonijos gamtos išteklių ir energetikos agentūra 2019 metų rugsėjį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl bandomojo vandenilio projekto.

Vasarį "Rosatom" pranešė, kad tiria perspektyvą pradėti gamybą Sachaline tolesniam vandenilio eksportui į Japoniją. Iki 2030 metų valstybinė korporacija galės patenkinti iki 40% salos valstybės poreikių.

O kovą "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Olegas Aksiutinas palietė šią temą ryšium su tiekimais į Kiniją, Pietų Korėją ir Japoniją. "Visų pirma, ypatingą interesą kelia vandenilio gamybos galimybė Tolimuosiuose Rytuose, naudojant metano garų reformingą, užtikrinant anglies dioksido surinkimą ir laikymą bei vėlesnį eksportą", — pažymėjo jis.

Europos žaliasis kursas

Europa taip pat neliks nuošalyje — daugiausia dėl posūkio ekologiškos energetikos link.

Vokietija jau pareiškė esanti pasirengusi palaikyti pasaulinės vandenilio rinkos plėtrą ir bendrauti su potencialiais tiekėjais — Saudo Arabija ir Rusija (kaip tik balandžio mėnesį Rusijos energetikos ministerija susitarė su kolegomis iš Vokietijos dėl bendradarbiavimo gamybos srityje). Berlyno doktrinoje daroma prielaida, kad iki 2050 metų beveik visa šalies ekonomika, įskaitant sunkiąją pramonę, pereis prie vandenilio.

Vandenilio eksporto skatinimo priemone gali tapti "Žalioji sutartis" — 2019 metais Europos Sąjungos patvirtinta strategija. Šis dokumentas numato, kad iki 2050 metų bus visiškai neutralus anglies dioksidas, ir gerokai sumažės daug anglies naudojančių produktų — naftos ir dujų — importas. Iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą planuojama sumažinti mažiausiai 55%.

Taigi iki 2030 metų "Žalioji sutartis" ypač paveiks anglies, o po to naftos ir dujų importą. Tai padidins kitų energijos išteklių, pirmiausia vandenilio, paklausą.

Kritikai teigia, kad Rusija čia apskritai neturi ko pagauti: reikalingos tik jos gamtinės dujos, žaliavos vandeniliui išgauti. Tačiau tai nėra tiesa. Europos Sąjungoje tiesiog nepakanka pajėgumų gaminti elementą numeris vienas. Kad sukurtų šiuos pajėgumus, reikia milžiniškų investicijų, nurodo nepriklausomas pramonės ekspertas Leonidas Chazanovas.

"Vandenilio galima gauti elektrolizuojant vandenį arba apdorojant gamtines dujas. Tačiau Europoje tuomet teks pastatyti daug vėjo ir saulės jėgainių (ten atominės ir anglies elektrinės yra draudžiamos), tam reikės vietos jų įrengimui (net jūroje ne visur galima įrengti vėjo jėgaines). Arba daryti įrenginius vandenilio sintezei iš mėlynojo kuro. Bet kokiu atveju reikės įspūdingų kapitalo investicijų, o toli ne visos Vakarų kompanijos tam pasirengusios", — aiškina RIA Novosti pašnekovas.

Todėl vandenilio eksporto iš Rusijos sąlygos yra daugiau nei tinkamos: vieta tarp dviejų pagrindinių pardavimo rinkų — Europos ir Azijos — plius didžiulės gamtinių dujų atsargos. Be to, yra galinga tyrimų ir gamybos bazė.

Tegai:
Europa, dujos, ekonomika, Rusija
Senjorų poros rankos

Lietuva rado "heroję" tarp savivaldybių pagal senjorų skiepijimą

(atnaujinta 17:54 2021.05.05)
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, viena iš savivaldybių reitinge parodė ilgalaikę tvarią kilimo tendenciją

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Lietuvos statistikos departamentas paskelbė senjorų skiepijimo respublikoje statistiką. Apie tai pranešė departamento spaudos tarnyba.

"Marijampolė yra senjorų skiepijimo herojė! Per dvi savaites iš savivaldybių reitingo apačios Marijampolė atsidūrė viršuje ir neketina sustoti. Ši savivaldybė yra vienintelė rodanti ilgalaikę tvarią kilimo tendenciją reitinge", — sakoma pranešime.

Dabar Marijampolė užima 13 vietą.

Reitingo lyderiai išlieka tie patys — Neringa ir Birštonas. Toliau eina Kaunas, Anykščių rajonas, Jurbarko rajonas, Elektrėnai. Mažiausi senjorų skiepijimo rodikliai yra Vilniaus rajone, Visagine ir Šalčininkų rajone.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nepaisant tam tikrų sušvelninimų, dauguma apribojimų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 252 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,9 tūkstančio žmonių.

Tegai:
senjorai, vakcinacija, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Estijoje nustatyta apie 100 naujų šalutinių poveikių po vakcinacijos
Europos Sąjunga pradėjo vertinti Kinijos vakciną nuo koronaviruso "Vero Cell"
Lietuvoje nuo COVID-19 vakcinuotas pirmasis milijonas gyventojų