Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl užteršto grunto Klaipėdos uoste

(atnaujinta 17:54 2020.10.22)
Jau kelerius metus Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Klaipėdos teisėsaugininkai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimos aplinkos taršos ir užteršto grunto Klaipėdos uoste tvarkymo.

Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d., 228 str. 1 d. (aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, piktnaudžiavimas).

"Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama įstatymams bei teisės aktams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų", — teigia uosto spaudos tarnyba.

Uosto direkcija dar 2012 metais parengė užteršto grunto saugojimo aikštelės projektą, pagal kurį akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje. Užteršto grunto aikštelėje pagal specialią technologiją sandėliuojant iškastą marių gruntą užtikrinama, kad šis gruntas, supiltas į specialius geosintetinius konteinerius, į aplinką nepatenka.

Gruntas geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją. Akvatorijos dugne iškastas gruntas uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri sulaiko kenksmingas medžiagas grunte), todėl į aplinką išpilamas tas pats marių vanduo. Užteršto grunto aikštelėje nevyksta jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų aplinkai kenksmingos medžiagos.

Šiuo metu užteršto grunto aikštelėje sandėliuojama apie 190 000 m3 uoste iškasto grunto.

Tegai:
koronavirusas, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Išardys metalo laužui: kas laukia Lietuvos uosto praradus baltarusiškus krovinius
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Vilnius

Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas

(atnaujinta 14:06 2020.11.24)
Bet kurią akimirką respublikos ekonomika gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, sako ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvoje gera ekonominė padėtis, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau jos ekonominė ateitis — trapi ir priklauso nuo gerų santykių su kaimyninėmis šalimis. Apie tai interviu Sputnik Lietuva pareiškė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak jo, Lietuva turi geras plėtros Baltijos šalyse perspektyvas, tačiau ekonominė padėtis yra gana bloga — didelis nedarbas, o užsienio prekyba yra chroniškai deficitinė. Be to, dėl koronaviruso Baltijos šalyje įvyko bendro vidaus produkto (BVP) nuosmukis.

"Lietuvoje neigiami pasitikėjimo verslo ateitimi rodikliai... Tas pats pasakytina ir apie vartotojų pasitikėjimą, jis taip pat yra neigiamas. Tačiau suprantama tai, kad jų mažmeninė prekyba žlugo — koronavirusas. Bet vis dėlto ši problema egzistuoja", — sakė jis.

Pasak Zubeco, visa Rytų Europa gyveno iš investicijų ir subsidijų iš ES biudžeto. Dabar Briuselis mažina subsidijas ir kyla klausimas, ar respublika turi galimybių sureguliuoti produkcijos gamybą ir tiekimą į tarptautines rinkas.

Ekspertas pažymėjo, kad pagrindinė Lietuvos eksporto pozicija — Baltarusijos ar Rusijos naftos produktų reeksportas arba perdirbimas iš Rusijos resursų.

"Todėl kyla klausimas, kokiu lygiu Lietuva gali egzistuoti savarankiškai be Baltarusijos ir Rusijos paramos. <...> Lietuva turi geras pozicijas, geresnes nei Latvija ir Estija, tačiau tuo pat metu ekonominė ateitis yra labai trapi ir iš tiesų priklauso nuo normalių santykių su Baltarusija, iš dalies su Rusija. Mažesniu mastu, bet, nepaisant to, Rusija vis dar naudoja Lietuvą kaip tranzito koridorių daliai savo produktų", — sakė Zubecas.

Taip pat ekspertas įvertino migraciją Lietuvoje. Jis sakė, kad lietuviai išvyksta, į jų vietą atvyksta migrantai. Tuo tarpu reikia suprasti, kad vidinius gyventojus keičia migrantai.

"Nacionalinės gerovės požiūriu šiame procese nėra nieko gero, nes jie turi pakeisti migrantais tuos žmones, kurie išvyko dirbti į kitas šalis. Tai rodo, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje buvo ir yra žemesnė nei Europoje, o Lietuva nėra patraukli savo piliečiams. Visi, kas gali išvykti — išvyksta, ir tai rodo apskritai rimtos finansinės ir ekonominės krizės sąlygas, kuriuose dabar gyvenama... Pirmiausia nukenčia silpnos šalys. Tai, kad Lietuva yra viena silpniausių Europos Sąjungos valstybių kartu su Rumunija, Bulgarija, Graikija... Akivaizdu, kad krizės metu jos labiausiai nukentės", — sakė Zubecas.

Lietuvos ekonomika bet kurią akimirką gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, pridūrė jis.

Anksčiau Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą.

Apžvalgoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu daugiau žmonių atvyksta į respubliką, nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Be to, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Tegai:
eksportas, Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertas: naujas geležinkelis tarp Baltarusijos ir Lietuvos visiškai neįmanomas
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Klaipėdos uostas

Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių Baltarusijos praradimas

(atnaujinta 09:49 2020.11.24)
Minsko vadovybė turėtų įgauti sveiko proto ir logikos, kad respublika suaktyvintų bendradarbiavimą su Maskva, mano ekspertė Natalja Jeremina

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Jei Baltarusija persiorientuos krovinius į Rusiją, tai geriausiai parodys Lietuvai, kaip reikia elgtis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė, politikos mokslų daktarė Natalja Jeremina.

Baltarusija yra suinteresuota įvairinti importo ir eksporto tiekimą per Lietuvą ir Lenkiją, tačiau Minskas imsis "atitinkamų žingsnių", jei matys kaimynų nepatikimumą. Apie tai pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus.

Diplomatas pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija ne tik daro pareiškimus, bet ir imamasi veiksmų, susijusių su kišimusi į šalies vidaus reikalus.

Tuo tarpu Makėjus tvirtina, kad Minskas norėtų turėti patikimą tranzitą per šias šalis, tačiau dėl jų pozicijos bus imtasi "atitinkamų žingsnių". Jis pažymėjo, kad šiandien svarstomas konkretus Baltarusijos produktų tiekimo per Rusijos uostą priemonių įgyvendinimas.

Ekspertė Natalja Jeremina mano, kad Baltarusija zonduoja dirvą ir vietoj atviro dialogo naudoja grėsmių principą.

"Mes (Baltarusijos valdžia — Sputnik) dabar kol kas duodame tranzitą, mus domina tranzito srautai per šias šalis, tačiau mes galime pakeisti šiuos srautus į Rusiją. Tuo pačiu metu šie pareiškimai — tai žaidimas šiems žmonėms iš Lietuvos, ir, atitinkamai, jie gali būti orientuoti ir į Rusiją. Baltarusijos prezidentas sako, kad žiūrėkite, aš vis dar esu ant žirgo, vis dar tęsiu derybas, toliau kontroliuoju situaciją, bent jau tokiu būdu galiu valdyti partnerius iš vakarų pusės ir iš rytų pusės",  — pasakė ekspertė.

Jeremina pabrėžia, kad Baltijos šalyse politiniai sprendimai turi pirmenybę prieš ekonominį pragmatizmą. Jos nuomone, kai kurie valdininkai yra pasirengę netgi sunaikinti savo ekonomiką, kad tik patenkintų savo politines ambicijas.

"Tai reiškia, kad [Baltarusija] pagerins savo ekonominės plėtros energetinį pagrindą, o Lietuva nebegali pasigirti energetine nepriklausomybe ir yra priversta pirkti elektrą. Čia kyla labai didelės problemos. Manau, kad taip, pirma, viskas pakibs. Antra, iš tikrųjų tik Lietuvai bus blogiau dėl visos šios situacijos. Tikiuosi, kad Baltarusijos vadovybė įgaus sveiko proto ir logikos, ir ji suaktyvins bendradarbiavimą su Rusija to paties tranzito srityje ir perorientuos krovinius. Tai geriausiai parodys Lietuvai, kaip reikia elgtis" — pridūrė ji.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų Baltarusijos padėties fone po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Lukašenka.

Anksčiau Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka pareiškė, kad šiuo metu vyksta komercinis klausimo dėl krovinių perorientavimo iš Lietuvos į Rusijos uostus svarstymas.
Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, respublikos ekonomika smarkiai nukentės.

Tuo tarpu Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, kad prieš pradedant ką nors, Rusijai reikia garantijų, kad Minskas yra tikrai pasirengęs perorientuoti savo krovinių srautus.

Tegai:
krovinių vežimas, Rusija, Baltarusija, Lietuva