JAV ir Kinijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Koziris rankovėje: Kinija pasirengusi išparduoti JAV nacionalinę skolą

(atnaujinta 13:34 2020.10.26)
Kinijos ir JAV konfrontacija įsiplieskė nauja jėga: prekybos karas virto technologiniu

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Kol Vašingtonas blokuoja Kinijos įvykius kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, KLR priminė jų pagrindinį ginklą: pardavus trilijoną dolerių JAV vyriausybės obligacijų portfelio, gali sumažėti dolerio kursas ir vertybinių popierių rinka. Tai yra itin pavojingas scenarijus visai pasaulio ekonomikai. Apie tai, kaip toli Pekinas yra pasirengęs nueiti, rašo Natalija Dembinskaja RIA Novosti medžiagoje.

Technologinis karas

Sausio mėnesį dvi didžiausios pasaulio ekonomikos žengė svarbų žingsnį link prekybos karo užbaigimo I etapo susitarimu palaipsniui atkurti prekybą. Tačiau COVID-19 pandemija viską sunaikino. Vašingtonas apkaltino Pekiną koronaviruso platinimu ir reikalavo piniginės kompensacijos. Be to, amerikiečiai pranešė apie savo pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), priekaištaudami, kad ji pataikauja Kinijai.

Artėjant JAV prezidento rinkimams, įtampa didėja. Trampas dar kartą prisiminė ekonominę žalą, kurią tariamai padarė Kinijos kompanijos Amerikos ekonomikai. Neva jos "tempė" gamybą į save ir pavogė technologines paslaptis.

Rugpjūtį Vašingtonas apkaltino Pekiną kišimusi į rinkimų kampaniją per internetą ir socialinę žiniasklaidą. Taikinys buvo kinų "TikTok" programa. Tai turi būti uždrausta, kitaip KLR vyriausybė turės prieigą prie Amerikos piliečių, besinaudojančių paslauga, duomenų, pranešė Baltieji rūmai.

"TikTok" savininkė, Kinijos bendrovė "ByteDance", yra priversta parduoti verslą Amerikos kompanijoms. Tai turi būti padaryta iki lapkričio 12 dienos. Priešingu atveju, kaip Trampas pagrasino, paslauga bus užblokuota.

Kaip Pekinas atsakys, kol kas nežinoma. Ekspertai mano, kad Kinijos valdžia neturi ypatingos priežasties pasisakyti už "TikTok", nes mano, kad tai "kenksminga": ji skleidžia "vulgarų turinį", neatitinka "socializmo vertybių" ir gadina Kinijos jaunimą.

Tačiau Vašingtonas taip pat daro spaudimą ir "Huawei", vienai didžiausių Kinijos technologijų kompanijų. O Pekinas jau pagrasino uždrausti strateginių medžiagų ir technologijų eksportą užsienio kompanijoms, kurios gali kelti "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Rimtas pokalbis

Tuo tarpu Pekinas priminė, kad KLR turi rimtesnių įtakos svertų. Kalbama apie trilijoną dolerių kainuojančias JAV vyriausybės obligacijas.

Dėl prekybos karo su JAV Kinija jau sistemingai atsikratė šių vertybinių popierių. Investicijos į JAV nacionalinę skolą nuo 1,32 trln. JAV dolerių piko 2014 metų lapkričio mėnesį sumažėjo daugiau nei 200 mlrd. Todėl iki 2019 metų birželio lyderystė tarp užsienio iždo turėtojų perėjo Japonijai: Tokijuje jų yra 1,12 trln.

Kaip parodė naujausia JAV iždo ataskaita, iki rugsėjo vidurio Kinijos portfelis sumažėjo iki 1,08 trln. Pirmąjį pusmetį Pekinas sumažino įsipareigojimus JAV vyriausybei 106 mlrd. — tai greičiausias pardavimų tempas nuo 2015 metų.

Tačiau kalbama ne tik apie ekonominę konfrontaciją. Viena iš priežasčių, kodėl Kinija toliau kratosi JAV vyriausybės skolų, yra dolerio nuvertėjimo rizika dėl nenuilstamo spaustuvės darbo.

O skola toliau auga. Per aštuonis mėnesius JAV išleido 7,7 trln. iždo obligacijų — tai rekordas. Tai yra, ekonomika remiama tik skolinantis.
Pekinas mato, kad Vašingtonas negali išspręsti ekonominių problemų be spaustuvės pagalbos, todėl investuoti į Amerikos valstybės skolas yra labai rizikinga, pažymi "Chinese Global Times".

Didysis išpardavimas?

Sustiprėjęs konfliktas tarp JAV ir Kinijos tik skatina baimes: staiga antras pagal dydį Amerikos ekonomikos užsienio kreditorius to neištvers ir surengs plataus masto valstybės skolos išpardavimą. Tokio žingsnio pasekmės būtų pražūtingos. Masinis šių vertybinių popierių dempingas sukels paniką rinkoje.

Tačiau tai nepalanku pačiai Kinijai. Pirma, 100–200 mlrd. obligacijų pardavimas per trumpą laiką neišvengiamai sumažins jų kainas. Šiuo atveju labai sumažės pačios Kinijos išorinio turto ir atsargų vertė, taip pat pajamos iš parduotų vertybinių popierių pardavimo.

Be to, doleris žlugs, o tai KLR taip pat nenaudinga. Amerikos valiutos susilpnėjimas pabrangins Kinijos eksportą.

Be to, JAV valstybės skolos atsikratymas labai apribos Pekino galimybes kontroliuoti juanį — jei prekybos karas taps visiškai nekontroliuojamas. Pagaliau doleriai, uždirbti pardavus JAV valstybės skolą, turi būti kažkur investuoti, o tai nėra taip lengva.
Problemų kils ne tik Kinijoje, maža niekam nepasirodys.

"Sugriauti Amerikos obligacijų piramidę reiškia visą pasaulį panardinti į finansinio chaoso situaciją, šalia kurios 1998 ar 2008 metų krizė tėra vaikiškas žaidimas. Todėl mažai tikėtina, kad artimiausiu metu kažkas panašaus įvyks", — sakė kriptovaliutos "Chatex" banko vadovas Maiklas Rosas-Džonsonas (Michael Ross-Johnson).

Labiausiai tikėtina, kad dolerio ir JAV valstybės skolos atsisakymas bus laipsniškas — tai vyko per pastaruosius metus. Vienas pirmaujančių Kinijos ekonomistų, Šanchajaus finansų ir ekonomikos universiteto profesorius Si Džunjangas (Xi Junyang) mano, kad Pekinas "palaipsniui sumažins" JAV valstybės skolos portfelį iki maždaug 800 mlrd. Tačiau vis dar neatmetama kraštutinė galimybė — pavyzdžiui, karinis konfliktas.

Tegai:
JAV, Kinija
Nepriklausomybės aikštė Minske

Lavrovas pakomentavo grasinimus Baltarusiją atjungti nuo SWIFT

(atnaujinta 19:56 2020.12.01)
Jis pažymėjo, kad Vakarai įrodė savo kaip partnerio nepatikimumą, ir pasikliauti daugiašaliais instrumentais, kuriuos visiškai kontroliuoja Vakarų šalys, nelabai patikima

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Reikia sukurti savo mokėjimo mechanizmus, nepriklausomus nuo Vakarų, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas grasinimus atjungti Baltarusiją nuo SWIFT, rašo RIA Novosti.

"Kalbant apie SWIFT, tai yra viena iš temų, kuria tie, kurie norėtų užkirsti kelią padėčiai išlyginti ir norėtų ją dar labiau pabloginti, toliau eskaluoja savo ultimatumus, didina grasinimus. Toks dėmesys pirmiausia skiriamas todėl, kad ši sistema, kuri buvo sukurta amerikiečių ir jų sąjungininkų, tarnauja finansiniams srautams, skirtiems užtikrinti normalią prekybą, investicijas ir praktiškai visus kitus ekonominio gyvenimo aspektus. Išvada labai paprasta: sukurti savo mechanizmus, kurie nelaikytų mūsų šalių priklausomų nuo Vakarų", — sakė Lavrovas spaudos konferencijos metu.

Jis pažymėjo, kad Vakarai įrodė savo kaip partnerio nepatikimumą, ir pasikliauti daugiašaliais instrumentais, kuriuos visiškai kontroliuoja Vakarų šalys, nelabai patikima.

Anksčiau buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paskelbė sieksianti, kad būtų įvestos papildomos sankcijos Minskui, visų pirma, kad respublikos bankai būtų atjungti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT.

Tegai:
bankai, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvoje pareikšta, kad sankcijų sąrašai Minskui nėra baigtiniai
Baltijos šalys pažadėjo sustiprinti sankcijas Minskui, pareiškė Tichanovskaja
Tichanovskaja teigia, kad ES išplės sankcijas Minskui
BelAE

Lietuva kreipėsi į Baltarusiją dėl "incidento" BelAE

(atnaujinta 16:29 2020.12.01)
Tuo tarpu Radiacinės saugos centras neužfiksavo radiacinio fono pokyčių Lietuvos teritorijoje

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Lietuva kreipėsi į Baltarusiją su prašymu pateikti oficialią informaciją apie "incidentą" BelAE, praneša "TASS".

BelAE
© Фото : пресс-служба Госкорпорации "Росатом"

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija kreipėsi į Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministeriją su prašymu pateikti išsamią informaciją apie Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos "Ekodom", kuri rūpinasi aplinkosaugos ir ekologijos klausimais, minėtus gedimus BelAE pirmojo reaktoriaus vėsinimo sistemoje.

Anksčiau nevyriausybinės organizacijos "Ecodom" tinklalapyje "Baltarusijos antiatominės kampanijos" judėjimo vardu buvo išplatinta žinutė, kad visuomenės veikėjai gavo informacijos, nurodančios "galimą avariją ir su ja susijusį Baltarusijos AE pirmojo energijos bloko reaktoriaus vėsinimo sistemos veikimo sutrikimą".

Tuo tarpu Lietuvos valdžia neužfiksavo radiacinio fono pokyčių šalyje.

Oficialūs Baltarusijos šaltiniai kol kas nekomentuoja "incidento".

Pirmadienį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka savo nurodymu patvirtino abiejų Baltarusijos AE energijos blokų eksploatavimo pradžios terminus. Pirmasis bus pradėtas eksploatuoti 2021 metais, o antrasis — 2022 metų pirmoje pusėje.

Dabar pirmojo energijos bloko reaktorius pasiekė 40 procentų nominalios galios, sistemos ir įranga bandoma toliau. Pagal BelAE statybos grafiką, bandomąją pirmojo energinio bloko veiklą planuojama pradėti gruodžio mėnesį.

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiau Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energijos blokas buvo įtrauktas į bendrą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Įvardyta sąlyga, dėl kurios BelAE energija tikrai nepasieks Lietuvos
Ekspertas: Lietuva ne tiek bijo BelAE, kiek nori apie tai pašnekėti
Lietuva nori susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos iš BelAE boikoto
Rusijos ir NATO vėliavos

NATO pareiškė apie Rusijos "agresyvios politikos" tęsimą

(atnaujinta 08:38 2020.12.02)
Pažymima, kad ilgainiui iki 2030 metų Rusija greičiausiai išliks pagrindine karine grėsme Šiaurės Atlanto aljansui

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Rusija tęsia "tvirtą politiką ir agresyvius veiksmus", sakoma NATO strateginėje ataskaitoje.

Tai trukdo konstruktyviam dialogui, teigia dokumento autoriai.

"Rusija reguliariai vykdo bauginančias karines operacijas netoli NATO sienų", — sakoma leidinyje.

Ataskaitoje taip pat buvo pranešta apie "neigiamą poveikį euroatlantinio regiono saugumu" Rusijos aktyvią veiklą Juodojoje ir Baltijos jūroje, Arktyje ir Viduržemio jūros rytuose. Taip pat teigiama apie "Maskvos agresiją" prieš Ukrainą ir Gruziją.

"Ilgainiui iki 2030 metų Rusija greičiausiai išliks pagrindine karine grėsme Šiaurės Atlanto aljansui", — sako pranešimo autoriai.

Jie mano, kad NATO turėtų palaikyti abipusį požiūrį į Rusiją, kuris susideda iš "sulaikymo" ir dialogo. Be to, Aljansui rekomenduojama išlikti atviram diskutuojant apie taikų sambūvį ir teigiamai reaguoti į "konstruktyvius pokyčius" Rusijos pusės pozicijoje.

Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.

Tegai:
Rusija, NATO
Dar šia tema
NATO remia Rusijos ir JAV dialogą dėl START III sutarties
Ekspertas: NATO reikalinga Juodoji jūra, kad galėtų "pačiupinėti" Rusiją