Paukštiena, archyvinė nuotrauka

Lietuva eksportuos daugiau maisto produkcijos į Pietų Korėją ir Moldovą

(atnaujinta 07:51 2020.10.28)
Lietuva galės į Pietų Korėją eksportuoti paukštieną ir jos produktus, o į Moldovą — koldūnus, blynelius ir pyragėlius

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Lietuvos maisto gamintojams gaus dar daugiau galimybių įsitvirtinti Pietų Korėjos ir Moldovos rinkose, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Praėjusią savaitę VMVT sėkmingai baigė dviejų Lietuvos maisto gamintojams svarbių eksporto veterinarijos sertifikatų derinimo procedūras su atsakingomis institucijomis Pietų Korėjoje ir Moldovoje. Pasiekti susitarimai leis į Pietų Korėją eksportuoti paukštieną ir jos produktus, o į Moldovą — įvairius sudėtinius maisto produktus, pavyzdžiui koldūnus, blynelius, pyragėlius ir pan.

VMVT duomenimis, į Moldovą Lietuvos gamintojai jau šiuo metu aktyviai eksportuoja pieno ar žuvininkystės produktus. Per devynis šių metų mėnesius į Moldovą iš Lietuvos buvo eksportuota daugiau kaip 300 tonų pieno produktų arba 115 tonų daugiau nei pernai tą patį laikotarpį (daugiausia grietinėlės ir sūrių). Žuvininkystės produktų šiemet eksportuota daugiau kaip 5,9 tūkst. tonų arba 570 tonomis daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Po gana ilgų derybų — veterinarinis sertifikatas paukštienos eksportui į Pietų Korėją

Derybos dėl paukštienos produkcijos eksporto su Pietų Korėjos institucijomis pradėtos dar 2014 metų pabaigoje. 2017 metais Lietuvoje vyko Korėjos Respublikos žemės ūkio, maisto ir kaimo reikalų ministerijos auditas, o 2018 metais dėl paukštienos produkcijos saugos ir kokybės Lietuvą auditą vykdė P. Korėjos maisto ir vaistų saugos ministerijos ekspertai.

"Visų auditų metu pateiktos išvados buvo geros dėl VMVT atliekamos gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir valstybinės maisto kontrolės, tačiau galutinių rezultatų teko palaukti. Korėjos specialistai prašė įvairių papildomų duomenų, derybų procesas buvo išties intensyvus, džiugu, kad pavyko jį užbaigti sklandžiai ir sėkmingai", — komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.

Anot VMVT vadovo, šiuo metu su atsakinga Pietų Korėjos institucija tariamasi dėl galimybės organizuoti nuotolinius auditus tose Lietuvos įmonėse, kurios siekia eksportuoti savo produkciją į šią Azijos valstybę, tad jos turėtų būti įtrauktos į specialius eksportuojančių įmonių registrus. Nuotolinis auditas leistų paspartinti įmonių registracijos procesą, nes dėl COVID-19 sukeltos pandemijos fizinis auditas galėtų būti atliktas tik slūgstant koronaviruso bangai ir laisvinant judėjimą tarp valstybių.

Iš Lietuvos į Pietų Korėją pastaruoju metu daugiausia vežami pieno produktai. 2020 m. jų eksportuota per 1,5 tūkst. tonų (daugiausia sūrių, sviesto, permeato).

VMVT 2020 metais taip pat suderino veterinarinius eksporto sertifikatus, oficialiai suteikiančius teisę Lietuvos maisto gamintojams eksportuoti pieno produkciją į Dominikos Respubliką, kiaušinių gaminius — į Turkiją ar įvairius gyvūninės kilmės produktus — į Ukrainą.

Tegai:
Moldova, eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje sumažėjo paslaugų eksportas ir importas
ŽŪM: žemės ūkio ir maisto produktų eksportas šiemet gali išaugti 5 proc.
Rugsėjį lietuviškų produktų eksportas toliau augo
Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Prašoma įvertinti su BelAE susijusios Kinijos įmonės dalyvavimą Lietuvos projektuose

(atnaujinta 09:37 2021.01.27)
AB "Litgrid" vykdo "Baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES" bandomąjį projektą, o konkurse dalyvauja "North China Power Engineering"

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Asociacija "Sąjūdis prieš Astravo AE" kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) su prašymu įvertinti energetikos bendrovės "Litgrid" organizuotą konkursą ir vienos įmonės dalyvavimą Lietuvos strateginiuose energetikos projektuose. 

Dokumentas paskelbtas asociacijos Facebook puslapyje.

Jame teigiama, kad AB "Litgrid" vykdo "Baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES" bandomąjį projektą, kurio rezultatais remiantis Lietuva netolimoje ateityje galėtų įsigyti keturias baterijų energijos sistemas.

Šio "Litgrid" projekto vykdymui buvo surengtas konkursas ir buvo gautas vienas pasiūlymas. Su šio pasiūlymo teikėjais 2019-11- 27 buvo pasirašyta sutartis. 

Vienas ir akivaizdžiai pagrindinis projekto rangovas Lietuvoje yra AB "Elektros tinklų institutas", kurio kontrolinį akcijų paketą valdo "North China Power Engineering" (NCPE).

"Ši Kinijos valstybinė energetikos įmonė NCPE įgyvendina Baltarusijos atominės energijos perdavimo ir tinklo sujungimo projektą, kurį iš viso sudaro 23 projektai (elektros tinklų renovavimas, elektros pastočių statyba ir modernizavimas). Maloniai prašome informuoti, kaip NSGK vertina pastarąjį AB "Litgrid" organizuotą konkursą ir NCPE dalyvavimą strateginiuose Lietuvos energetikos projektuose", — teigiama pranešime.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl BelAE statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino gamyklos saugumą. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. 2020 metų rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja Baltarusijai priešišką retoriką. 

Tegai:
energetinis saugumas, Lietuva, BelAe, Astravo AE, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK)
Rail Baltica

Ekspertas: Baltijos šalys gali pamiršti apie ES pinigus "Rail Baltica" per pandemiją

(atnaujinta 00:10 2021.01.27)
Galbūt, kai šalys įveiks ekonomikos nuosmukį, šis projektas bus finansuojamas, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Šiuo metu projektas "Rail Baltica" nelabai svarbus Europos Sąjungai, nes dėl pandemijos lėšos išleidžiamos gyventojų, sveikatos apsaugos, pramonės ir bankų sistemos palaikymui, o pinigų visiems nepakas, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

"Tai yra visiškai natūrali situacija. Reikia pasakyti, kad tais laikais, kai nepakanka pinigų, sustiprėja prieštaravimai tarp tų, kurie gali arba turėjo gauti. Manau, kad šis prieštaravimų paaštrėjimas nesibaigs kokiu nors ES žlugimu, tačiau vis dėlto, vienaip ar kitaip, tokie reikalavimai atsiras. <...> Manau, kad ES jis ["Rail Baltica" projektas] nėra toks svarbus kaip kitos išvardytos išlaidos. Normaliomis sąlygomis ir kai jie išeis iš ekonomikos nuosmukio, o tai negreitai įvyks, tada šis projektas bus apsvarstytas ir visiškai finansuojamas", — pasakė ekspertas.

Baltijos šalys gali uždelsti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica" projektui.

Ši suma yra numatyta septynerių metų ES biudžete. Tačiau lėšų skyrimui projektui reikalingas Europos Parlamento sutikimas — tai atskira tebevykstančių derybų dalis vadinamosios transporto infrastruktūros finansavimo programos, kurios vertė 28,4 mlrd. eurų, ribose.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendras geležinkelio linijos ilgis šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų 392 — Lietuvoje. Tikimasi, kad kelias pradės veikti 2026 metais.

Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas apsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms.

Tegai:
pandemija, ES, Baltijos šalys, Rail Baltica

Rusija ir JAV susitarė pratęsti START sutartį Maskvos sąlygomis

(atnaujinta 09:43 2021.01.27)
Dieną anksčiau Putinas ir Baidenas surengė pokalbį telefonu, ir abu prezidentai pavedė atsakingoms institucijoms kuo greičiau suderinti visas sąlygas

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Rusija ir Jungtinės Valstijos nusprendė pratęsti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) Maskvos sąlygomis, pranešė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. 

"Mūsų sąlygomis: penkeriems metams be išankstinių sąlygų, be jokių papildymų ir jokių "priedų", — cituoja jį RIA Novosti

Antradienį, sausio 26 dieną, vyko telefoninis pokalbis tarp Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Džo Baideno. Abu išreiškė pasitenkinimą notomis dėl susitarimo pratęsti START sutartį. Baltųjų rūmų teigimu, Baidenas ir Putinas įsakė savo darbuotojams skubiai dirbti, kad būtų spėta sutartį pratęsti iki vasario 5 dienos. 

Kaip matyti iš Valstybės Dūmos duomenų bazės, Putinas Valstybės Dūmai pateikė įstatymo projektą dėl sutarties pratęsimo. Dokumente numatytas penkerių metų atnaujinimo laikotarpis — iki 2026 metų vasario 5 dienos.

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų paleidimo įrenginių. 

Šiandien START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus. 

Tegai:
branduolinis ginklas, JAV, Rusija