Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: neaišku, kodėl Lietuva tik dabar pradėjo skųstis SGD terminalu

(atnaujinta 10:44 2020.10.29)
Šalis moka tiek už patį dujų saugojimo laivą, tiek už kurą pagal ilgalaikius kontraktus. Tokioje situacijoje sumos nepavyks sumažinti, pareiškė ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. SGD terminalas labai brangiai atsieina Lietuvai, o sumažinti jo išlaikymo išlaidas nepavyks, interviu Sputnik Lietuva pasakė pagrindinis Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Lietuvos energetikos ministerija parengė įstatymo projektą, kuris skirtas sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Tikimasi, kad tai leis sutaupyti apie 20 milijonų eurų per metus.

Vyriausybės bus pasiūlyta sumažinti reikiamą paskirtojo tiekėjo krovinių skaičių iki dviejų per metus.

Ministerija pažymi, kad 2020 metais SGD terminalo priežiūra dujų vartotojams Lietuvoje ir dujų sistemos vartotojams kainavo apie 58 milijonus eurų. Iš jų maždaug 25 milijonai — reikalingo gamtinių dujų kiekio tiekimo į SGD terminalą išlaidos ir paskirto tiekėjo veiklos nuostolių kompensacija.

Analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, jog neaišku, kodėl Lietuva pradėjo skųstis būtent dabar, kai šiemet buvo pelninga pirkti SGD partijas sandėrių rinkoje, nes kaina ilgalaikėse sutartyse su Norvegija nurodyta ir nesikeičia.

"Visiškai įmanoma, kad čia dabartinė Lietuvos vadovybė bando sušvelninti piliečių reakciją, paaiškinti jiems, kodėl gyvenimo kokybė blogėja, o svarbiausia — pažadėti ją pagerinti. Iš tikrųjų su šiuo SGD terminalu nieko negalima padaryti. Pirma, nes jie turi ilgalaikę sutartį su Norvegija", — pasakė jis.

O dėl amerikietiškų SGD tiekimų, Juškovas mano, kad Lietuva veikia kaip reklama, nes pačių tanklaivių su degalais iš už vandenyno buvo ne daug.

"Jei pažiūrėsime į tiekimų kiekį, tai tokių politiškai pagrįstų tiekimų buvo nedaug. Jie dabar bando pirkti pigiausias SGD partijas, jei kalbame apie tas siuntas, kurios nepriklauso ilgalaikėms sutartims. Jie perka daug SGD Rusijoje. Mes turime Vysocke mažo tonažo gamyklą, iš ten nuolat siuntos vyksta į Lietuvą. Jie netgi pirko iš mūsų iš Jamalo, iš "Novatek" bendrovės. Tik todėl, kad rinkos kainomis tai buvo pelninga. Dabar jie tokią strategiją turi ir vis tiek patiria nuostolius. Čia, kad ir kaip bandytum išsisukinėti, istorija su SGD terminalu labai brangiai kainuoja", — sakė ekspertas.

Kaip vieną pagrindinių veiksnių, lemiančių Lietuvos išlaidas terminalui, Juškovas įvardija faktą, kad Vilnius nuomoja regazifikacijos laivą, o ne turi jį kaip nuosavybę. Pasak jo, pati respublika save pastatė į nepalankią padėtį.

Be to, Juškovas mano, kad pati naujiena yra skirta vidaus vartotojams, siekiant nuraminti Lietuvos piliečius.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tačiau terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų vien už nuomą — neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų pristatymai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Amerikos SGD, apie kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Tegai:
Lietuva, suskystintos gamtinės dujos (SGD), SGD terminalas, SGD
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas yra našta visai Lietuvos ekonomikai
Lietuva gavo septintąjį per visą Klaipėdos terminalo istoriją SGD krovinį iš JAV
Ekspertas: JAV prezidento rinkimai nebus lemtingi SGD rinkai
Nord Stream-2

Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2" grįžta į Kaliningradą

(atnaujinta 09:10 2020.11.27)
Spalį laivas kelias savaites buvo prie Kaliningrado priešais Kuršių neriją, kur netoli jo dirbo tiekimo laivas "Finval"

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Laivas "Akademik Čerskij" mėnesį po inkaravimo Vokietijos Mukrano uoste, kuris yra projekto "Nord Stream-2" logistikos bazė, grįžta į Kaliningradą, rodo jūrų "Marine Traffic" portalo duomenys.

Spalį laivas kelias savaites buvo prie Kaliningrado priešais Kuršių neriją, kur netoli jo dirbo tiekimo laivas "Finval". Vėliau mėnesio pabaigoje "Akademik Čerskij" iškeliavo į Mukraną, jį lydėjo dar keli laivai — "Artemis Offshore", "Ostap Sheremeta", "Finval" ir "Umka".

"Artemis Offshore" ir "Ostap Sheremeta" grįžo į Rusiją anksčiau lapkritį, o ketvirtadienio vakarą "Akademik Čerskij" taip pat pakeitė kursą į Kaliningradą. Pasak "Marine Traffic", laivas tikslą pasieks šeštadienį.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
laivas, Kaliningradas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Baidenas pavers JAV Europos marionete
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

Sertifikatorius neigia pranešimus apie pasitraukimą "Nord Stream-2" projekto

(atnaujinta 20:02 2020.11.26)
Bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Norvegų "Det Norske Veritas" — "Germanischer Lloyd" (DNV GL) neatsisako "Nord Stream-2" dujotiekio sertifikavimo, tačiau nutraukia darbus, susijusius su jūrų laivais, praneša RBC, remdamasis bendrovės atstovais.

"DNV GL nepriėmė sprendimo atsisakyti sertifikuoti "Nord Stream-2" dujotiekio sistemą", — sakė bendrovės pareigūnas.

Kaip paaiškino DNV, išnagrinėjusi naują Valstybės departamento aiškinimą dėl sankcijų prieš Rusijos ir Vokietijos dujotiekį veiksmų, bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui. Bendrovė pabrėžė, kad neatsisako teikti su "Nord Stream-2" vamzdynais susijusių paslaugų.

"Nord Stream-2" DNV GL dalyvavo dokumentų peržiūroje ir statybos darbų atitikties standartams patikrinime. Tai taip pat apėmė įrangos, kuri buvo naudojama laivuose, tiesiant dujotiekį, bandymus ir paruošimą. Be to, įmonei reikėjo išduoti atitikties sertifikatą, tinkamai įvykdžius projektą.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dronas-kamikadzė ZALA Lancet

"Kalašnikov" kuria naujus dronus-kamikadzes

(atnaujinta 15:11 2020.11.27)
Kompanija papasakojo, jog gamina seriją smogiamųjų bepiločių kompleksų, kurie pagal savo taktines ir technines savybes yra geresni nei užsienio konkurentai

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Koncerno "Kalašnikov" (kuris yra "Rostech" dalis) dukterinė įmonė "Zala Aero Group" dirba kuriant naujus bepiločius orlaivius, tame tarpe dronus-kamikadzes, interviu RIA Novosti pasakė valstybinės korporacijos "Rostech" ginkluotės komplekso pramonės direktorius Bekchanas Ozdojevas.

"Kompanija "ZALA AERO GROUP", priklausanti "Kalašnikov" grupei, gamina seriją smogiamųjų bepiločių kompleksų, tarp kurių "KUB", "Lancet-1" ir "Lancet-3". Visi jie yra geresni nei užsienio konkurentai pagal savo taktines ir technines savybes. Tačiau mes ties tuo nesustojame ir nuolat dirbame kurdami naujus bepiločius, tame tarpe dronus kamikadzes", — pasakė jis.

Anksčiau parodoje "IDEX-2019" Abu Dabyje "Kalašnikov" pristatė droną-kamikadzę "Kub". Vėliau įmonė sukūrė "Lancet" — pirmąjį Rusijoje patruliuojantį droną-kamikadzę.

Kaip pareiškė "Rostech" generalinis direktorius Sergejus Čemezovas, naujajame išmaniajame komplekse "ZALA Lancet" yra žvalgybos, ryšių, navigacijos ir didelio tikslumo smogiamasis elementas.

Tegai:
Rusija, bepilotis orlaivis, dronas, Koncernas "Kalašnikov"
Dar šia tema
Koncernas "Kalašnikovas" palygino "AK-12" ir amerikiečių M4
"Kalašnikov" parodė naujo elektrinio motociklo prototipą — video
"Kalašnikov" parodė universalų nepilotuojamą konvertoplaną — video
"Kalašnikov" sukūrė naują automatą AK-19 — video